Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R.S. gynėjo advokato D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarimo, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje ir nubaustas 300 (trijų šimtų) eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienam mėnesiui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 16 d., apie 11.37 val., Grigiškėse, Lentvario g, Vilniuje, vairavo automobilį „BMW 7 er Reihe“, valstybinis numeris (duomenys neskeltini), ir viršijo leistiną 40 km/h greitį, važiavo 94 km/h greičiu, įvertinus greičio matuoklio paklaidą – 2 km/h, viršijo leistiną greitį 52 km/h. Tokiais savo veiksmais R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui R. S. gynėjas advokatas Dainius Baronas, vadovaudamasis ATPK 31, 3024, 302¹⁰, 302¹² straipsniais, prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarimo dalį dėl teisės vairuoti transporto priemones vienam mėnesiui atėmimo, jo ginamajam.

Advokatas, vadovaudamasis ankščiau paminėtomis ATPK įstatymo nuostatomis bei Konstitucinio teismo praktika nurodo, jog pažeidimą padariusiam asmeniui nuobauda turi būti individualizuota. Pažymi, kad skiriant nuobaudą būtina įvertinti nuobaudos dydžio klausimą, kaltininko elgesį, ypatingai svarbu atsižvelgti į kilusius padarinius, taip pat skiriant švelnesnę nei įstatyme numatytą nuobaudą turi būti atsižvelgiama į ypatingas aplinkybes. Advokatas atkreipia teismo dėmesį, kad nubaustasis dėl padaryto pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė išsamius paaiškinimus, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, nurodo, kad šios aplinkybės leidžia spręsti, jog asmuo nevengia administracinės atsakomybės yra pasiryžęs atsakyti už padarytą pažeidimą. Jam paskirtą baudą sumokėjo.

Advokatas nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones R.S. yra būtina, kadangi jo gyvenamoji vieta deklaruota Grigiškėse, o jo sutuoktinė gyvena Kaune, todėl tam, kad galėtų derinti šeimyninį gyvenimą su sutuoktine jis priverstas kiekvieną dieną naudotis automobiliu. Taip pat nurodo, jog teisė vairuoti automobilį nubaustajam reikalinga prižiūrint vaikus, vežiojant juos į mokyklą bei pas medicinos specialistus, prižiūrint savo ligotą motiną. Nurodo, kad R.S. dirba Londone registruotoje bendrovėje Aizz Company Ltd, be to, R.S. yra Rygoje registruotos bendrovės SIA Repatriacija valdybos pirmininkas, jis taip pat UAB „Smelio pilis“ vadovas, šios aplinkybės patvirtina, jog nubaustajam kiekvieną dieną būtina naudotis automobiliu darbo reikalais. Pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Advokato manymu, nubaustajam paskirta nuobauda yra per griežta ir negali būti laikoma kaip atitinkanti proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 50 kilometrų per valandą <....> užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki šešių mėnesių, <.....>.

ATPK 30 straipsnyje nustatyta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs R. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. tai, kad jis gailisi padaręs administracinį teisės pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam paskyrė sankcijoje už administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje kiek didesnę nei minimalią 300 eurų dydžio baudą su minimaliu terminu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vienam mėnesiui.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, jog apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t.y. pažeidėjo nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo, kad teisė vairuoti transporto priemones nubaustajam būtina pagal darbo pobūdį ir prižiūrint savo ligotą motiną bei mažamečius vaikus, šiuo konkrečiu atveju nepripažintinos išimtinėmis aplinkybėmis, kurių pagrindu skirtina švelnesnė administracinė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali.

R. S. padarė vieną iš šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliantį pavojų ne tik pačiam pažeidėjui, bet ir kitiems eismo dalyviams, todėl griežtos atsakomybės taikymas už tokius pažeidimus būtinas siekiant tokių pažeidimų išgyvendinimo. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažymėtina ir tai, kad nubaustasis už analogiškus administracinio teisės pažeidimus yra kelis kartus baustas ir ankščiau, ir nors šiuo metu turi tik vieną galiojančią nuobaudą (b.l.3-7), tačiau išvadų dėl savo elgesio nedaro jis nėra linkęs laikytis nustatytų Kelių eismo taisyklių. Todėl laikytina, kad jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių skirti nubaustajam išskirtinai švelnią administracinę nuobaudą, byloje nėra nustatyta, todėl pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas nėra.

Įvertinus visas bylos aplinkybes konstatuotina, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog netaikant papildomos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo, nebus pasiekti nuobaudos skyrimo tikslai.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, pažymėtina, kad apeliantui nuobaudos neskirti nėra pagrindo, paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. S. gynėjo advokato Dainiaus Barono apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.