- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-860-567/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Tatjana Žukauskienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- UAB „Transtira“
- Ieškovas
- UADB „ERGO Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- UAB DK „PZU Lietuva“, G. B.
- Advokatai
- Zigmantas Benetis, Violeta Zabielienė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Transtira“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1107-596/2008 pagal ieškovo UADB „ERGO Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Transtira“, tretiesiems asmenims UAB DK „PZU Lietuva“, G. B. dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „ERGO Lietuva“ 2007-10-01 pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 20302,64 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-10-26 ieškovas su UAB „Bennet Distributors“ sudarė įmonės vežamų krovinių draudimo sutartį. 2006-10-18 UAB „Bennet Distributors“ sudarė krovinio vežimo sutartį su atsakovu dėl vežimo maršrutu Vilnius-Panevėžys. Atsakovas krovinį vežti priėmė 2006-10-19. 2006-10-20 automobiliui stovint stovėjimo aikštelėje, buvo perpjautas priekabos tentas ir apvogtas vilkikas, dėl ko UAB „Bennet Distributors“ patyrė 24077,28 Lt nuostolių. Ieškovas 2006-12-20 UAB „Bennet Distributors“ išmokėjo 20302,64 Lt draudimo išmoką. Ieškovas 2007-01-16 raštu kreipėsi į atsakovą ir jo draudiką pagal vežėjų automobiliais draudimo sutartį – UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo. UAB DK „PZU Lietuva“ atsakyme į pretenziją nurodė, jog įvykis buvo nedraudiminis, kadangi draudikas neatlygina žalos, kai pervežami alkoholis, tabakas ir tabako gaminiai, todėl jam nekyla pareiga atlyginti 2006-10-20 įvykio metu patirtų nuostolių. Iš atsakovo atsakymas į pretenziją nebuvo gautas. Įvykio metu krovinys buvo atsakovo dispozicijoje. Be to, pagal Panevėžio miesto VPK Pirmojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus pažymą Nr. 45-S-8612, automobilis įvykio metu stovėjo nesaugomoje neaptvertoje stovėjimo aikštelėje. Ši aplinkybė įrodė, kad atsakovas nesiėmė reikiamų saugumo priemonių, kad kroviniui nebūtų padaryta žala, todėl yra atsakingas už jo neišsaugojimą ir turi atlyginti ieškovui jo patirtus nuostolius (CK 6.820 str. 1 d., 6.1015 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-10-04 nutartimi buvo tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštuotos atsakovui priklausančios piniginės lėšos, esančios jo atsiskaitomosiose banko sąskaitose, tarp jų sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) , AB „Sampo bankas“, leidžiant atsakovui UAB „Transtira“ su areštuotomis lėšomis vykdyti atsiskaitymą su ieškovu UADB „ERGO Lietuva“ pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus 20302,64 Lt sumai.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Transtira“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal CK ir Kelių transporto kodeksą, vežėjas atsako už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo praradimo, trūkumo ar sužalojimo, tik tuomet, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės ir jeigu nėra įrodymų, kad krovinys buvo visiškai ar iš dalies prarastas ar sužalotas dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklauso. Šiuo konkrečiu atveju, krovinio vežėjas – atsakovas negali atsakyti už žalą, kuri atsirado dėl krovinio dalies vagystės, kadangi negalėjo tokio įvykio nei numatyti, nei išvengti, taip pat neatliko jokių veiksmų, kurie sąlygotų ar padėtų žalai atsirasti. Krovinio siuntėjas UAB „Bennet Distributors“ 2006-10-18 pateiktame užsakyme šio krovinio pervežimui Nr. PN-14, nustatė krovinio pakrovimo pradžios laiką ir vietą – 2006-10-19, 16 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei krovinio iškrovimo pas gavėją laiką ir vietą – 2006-10-20, 7 val., (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Kadangi pakrovimas prasidėjo darbo dienos pabaigoje, o krovinys gavėjui turėjo būti pristatytas jau kitos dienos ankstyvą rytą, laikantis darbo ir poilsio režimo, atsakovo vairuotojui G. B. teko pasikrovus iš karto vykti į pristatymo vietą. Vakare atvykus užsakyme nurodytu adresu, vairuotojas rado uždarytus teritorijos vartus ir jo prašymu niekas automobilio su kroviniu į teritorijos vidų neįleido. Dėl šios priežasties, vairuotojas buvo priverstas sustoti prie uždarytų teritorijos vartų šalia sargo budelės ir laukti 7 val. ryto. Vairuotojas buvo įsitikinęs, jog tai yra saugi vieta laukti, kol krovinys bus įleistas į gavėjo teritoriją. Žala atsirado, susiklosčius aplinkybėms, kurias sąlygojo paties krovinio siuntėjo užsakymo sąlygos – vėlyvas pakrovimas 2006-10-19, ankstyvas iškrovimas 2006-10-20 bei tai, jog atvykęs automobilis nebuvo įleistas į gavėjo teritorijos vidų. Ieškovo pareikštas reikalavimas viršija maksimalų vežėjo atlygintiną žalos dydį, numatytą CMR Konvencijoje, t.y. kompensacija negali būti didesnė kaip 8.33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną krovinio trūkstamą kilogramą bruto svorio. Atsiskaitymo vienetas – SDR krovinio vagystės dienai buvo 4,0467 Lt, viso buvo pavogta 171,02 kg krovinio svorio, todėl maksimalus vežėjo atlygintinas žalos dydis galėtų būti tik 5764,91 Lt (CK 6.820 str., Kelių transporto kodekso 45 str., 46 str. 5 d., 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 23 str. 3 p.).
Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas. Remiantis UAB DK „PZU Lietuva“ Vežėjų atsakomybės draudimo taisyklėmis Nr. 011 tarp trečiojo asmens ir atsakovo buvo sudaryta vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartis. Tretysis asmuo 2007-01-26 raštu, atsakydamas į 2007-01-16 pretenziją, informavo ieškovą, jog pagal minėtas taisykles įvykis, kurio metu buvo pavogta dalis krovinio, yra nedraudiminis, kadangi draudikas neatlygina žalos, kai pervežamas alkoholis, tabakas ir tabako gaminiai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-05-12 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo UAB „Transtira“ ieškovo UADB „ERGO Lietuva“ naudai 20302,64 Lt nuostolių atlyginimo, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą 20302,64 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2007-10-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 609,10 Lt žyminio mokesčio, 2714 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 380,01 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, bei valstybės naudai priteisti 33,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad krovinio siuntėją UAB „Bennet distributors“ ir krovinio vežėją atsakovą siejo sutartiniai vežimo teisiniai santykiai. Vežėjas atsako už krovinio praradimą po krovinio priėmimo iki jo išdavimo gavėjui, ir tokiu atveju jo kaltė yra preziumuojama, t.y. vežėjas turi įrodyti, kad krovinys buvo prarastas dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklauso. Teismas, vertindamas atsakovo kaip vežėjo prievoles, susijusias su pareiga saugoti vežamą krovinį, atsižvelgė į tai, jog atsakovas, priėmęs ieškovo paraišką vežimui joje nurodytomis sąlygomis bei pradėjęs vykdyti vežimą, privalėjo užtikrinti krovinio saugumą veždamas jį tomis konkrečiomis aplinkybėmis, kuriomis, priimdamas paraišką, sutiko vežti, ir, kaip savo srities profesionalas, nuolat užsiimantis krovinių pervežimu už atlygį, iš anksto numatyti ir įvertinti visas galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio paradimo rizikos faktoriams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti. Teismas padarė išvadą, jog atsakovo nurodyti argumentai, jog vairuotojas G. B. rado uždarytus teritorijos vartus ir jo prašymu niekas automobilio su kroviniu į teritorijos vidų neįleido, o stovėdamas šalia sargo budelės atsakovo vairuotojas buvo įsitikinęs, kad tai yra saugi vieta laukti, kol krovinys bus įleistas į gavėjo teritoriją – negali būti įvertinti kaip didelį vežėjo neatsargumą pašalinantis faktorius. Teismas pažymėjo, jog krovinio gavėjas nebuvo vežimo sutarties šalis, todėl neturėjo pareigos priimti krovinio. Teismas atsakovo kaltės pobūdį įvertino, atsižvelgęs į jo pasirinktą sustojimo vietą, laiką ir priežastis, krovinio saugumui užtikrinti atliktus veiksmus ir kitas krovinio praradimo aplinkybes. Byloje nustatytos prarasto krovinio saugojimo aplinkybės nesudarė pagrindo atleisti atsakovą nuo atsakomybės, numatytos įstatyme. Teismas pažymėjo, jog krovinio praradimo dėl įvykdytos vagystės faktas pats savaime nėra pagrindas atleisti atsakovą nuo atsakomybės už prievolės, kylančios iš vežimo sutarties, neįvykdymą. Teismas konstatavo, jog saugodamas pervežamą krovinį, atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus ir pareigingas vežėjas, kiek atitinkamomis sąlygomis tai buvo būtina, ir nesiėmė visų reikiamų priemonių aplinkybėms, sudariusioms sąlygas vagystei įvykdyti, pašalinti ir tokiu būdu krovinio praradimo bei nuostolių dėl to atsiradimo išvengti. Atsakovas neįrodė, kad krovinio praradimo aplinkybių jis negalėjo išvengti ir šių aplinkybių pašalinimas nuo jo nepriklausė. Priešingai, vežėjas, atvežė krovinį anksčiau nei numatyta užsakymo krovinio vežimui Nr. PN-14 (h) punkte, jis automobilį su kroviniu paliko nesaugomoje teritorijoje. Teismas, įvertinęs krovinio saugojimo ir pagrobimo aplinkybes, padarė išvadą, jog krovinys buvo prarastas dėl vežėjo kaltės, kuri pasireiškė grubiu aplaidumu, o tai tarptautinėje praktikoje prilyginama tyčiniams veiksmams. Teismas kaip nepagrįstą atmetė atsakovo argumentą, kad vežėjo atsakomybė už prarastą krovinį turėjo būti ribojama CMR konvencijos 23 str. 3 p. numatytu dydžiu. Teismas nustatė, kad vežėjo prarasto krovinio vertė buvo 20402,64 Lt (be PVM), kurią vežėjas turėtų atlyginti siuntėjui. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas išmokėjo krovinio siuntėjui 20302,64 Lt draudimo išmoką, pagal draudimo nuo visų rizikų, įskaitant pervežamo krovinio praradimą, sutartį, konstatavo, jog ieškovui perėjo teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovo, t.y. ieškovas, atlyginęs draudėjui jo patirtus nuostolius turėjo regreso teisę į kaltą dėl krovinio praradimo asmenį – atsakovą, kurie lygūs draudėjui išmokėtos draudimo išmokos dydžiui (CK 6.246 str., 6.248 str. 3 d., 6.253 str. 1 d., 4 d., 6.254 str. 2 d., CK 6.258 str. 4 d., 6.820 str. 1 d., 6.1015 str., LR Kelių transporto kodekso 45 str. 2 d., CPK 93 str., 96 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Transtira“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-05-12 sprendimą dalyje dėl 14537,73 Lt nuostolių priteisimo ir kitų su tuo susijusių išlaidų priteisimo. Teismo sprendimas iš dalies neteisingas ir nepagrįstas, kadangi teismas neteisingai aiškino ir taikė Tarptautinio krovinio vežimo keliais sutarties konvencijos reikalavimus įvertinant atsargumo ir rūpestingumo kriterijus. Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 29 str. 1 d. nurodyta, jog vežėjas negali vadovautis šios konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001-06-15 nutarimo Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją“ 27 p. nurodyta, kad vagystės, grobimo, užpuolimo atveju, vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodys teismui, kad ėmėsi visų reikiamų saugumo priemonių ir padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas, kad būtų galima išvengti žalos toje vietoje ir tuo metu, tačiau negalėjo išvengti šių įvykių. Atsakovo nuomone, krovinys buvo pavogtas susiklosčius aplinkybėms, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir kurias sąlygojo paties krovinio siuntėjo UAB „Bennet distributors“ užsakymo sąlygos – vėlyvas pakrovimas 2006-10-19, ankstyvas iškrovimas 2006-10-20 bei tai, jog atvykęs automobilis nebuvo įleistas į gavėjo teritorijos vidų. Iš atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad esant tokiems gabenimo terminams ir ypatingiems reikalavimams, t.y. užsakyme dėl krovinio pervežimo buvo nurodytos transportavimo sąlygos, įpareigojančios vežėją elgtis ypač apdairiai (Krovinys buvo dūžtamas, todėl privalu gabenimą atlikti laikantis ypatingų atsargumo priemonių, nepažeisti KET ir saugaus eismo reikalavimų), pasirinkimas vežti krovinį iškart po pakrovimo negalėjo būti laikomas dideliu neatsargumu ar nerūpestingumu. Vairuotojo veiksmų, kuomet jis nepatekęs į krovinio gavėjo teritorijos vidų, sustojo prie uždarytų vartų šalia sargo budelės aikštelėje, kurioje stovėjo visa eilė kitų transporto priemonių su kroviniais, taip pat nepatekusiais į teritorijos vidų, ir liko automobilyje laukti iki ryto, negalima laikyti pasireiškusiu dideliu neatsargumu – nesilaikymu minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, kadangi tai buvo veiksmai, kuriais buvo siekiama sumažinti žalos atsiradimo riziką ir jos išvengti. Dėl šios priežasties turėjo būti taikyta minėtos konvencijos 23 str. 3 p. nuostatos ir priteistas ieškovui maksimalus vežėjo atlygintinas žalos dydis 5764,91 Lt.
Vilniaus apygardos teisme buvo gautas atsakovo prašymas pakeisti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007-10-04 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančių piniginių lėšų 20302,64 Lt sumai, esančių atsiskaitomose sąskaitose AB SEB Vilniaus banke ir AB Sampo banke, areštą į atsakovui priklausančių automobilių MERCEDES BENZ, v.n. (duomenys neskelbtini) MERCEDES BENZ, v.n. (duomenys neskelbtini) , ir MERCEDES BENZ, v.n. (duomenys neskelbtini) areštą. Prašyme nurodyta, jog vykdydami minėtą teismo nutartį 2007-10-23 antstolių Nemiros Šiugždaitės ir Dariaus Stakeliūno kontoros antstoliai areštavo atsakovo lėšas 20302,64 Lt sumai, esančias AB SEB Vilniaus banke sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , AB Sampo banke esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini) . Dėl lėšų arešto trikdomas bendrovės darbas – trūksta apyvartinių lėšų, taip pat trūksta lėšų atsiskaitymams su kreditoriais. Ši priežastis svarbi, todėl turėtų būti pakeista paskirta laikinoji apsaugos priemonė į kitą. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas neapsunkins teismo sprendimo vykdymo ir nepadarys teismo sprendimo įvykdymo negalimu (CPK 146 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Ieškovas UADB „ERGO Lietuva“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinį skundą atmesti, bei priteisti atstovavimo išlaidas. Tretieji asmenys nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija konstatuoja, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už nuostolių atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. Įstatymų leidėjas, nustatydamas specialius subrogacijos atvejus (šiuo atveju draudimo santykiuose), jau pačioje teisės normoje akcentuoja kreditoriaus pasikeitimo būdą egzistuojančioje prievolėje, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas, kaip draudikas, išmokėjęs išmoką, įgijo reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, nes atsakovo draudikas neatlygina žalos, kai pervežamas alkoholis, tabakas ir tabako gaminiai. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, kaip draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, įstojo į prievolinį teisinį santykį.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, kaip vežėjas, neįrodė teismui, kad ėmėsi visų reikiamų saugumo priemonių ir padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas, kad būtų galima išvengti žalos įvykio vietoje ir jo metu. Tai, kad atsakovo darbuotojas (tretysis asmuo G. B. ) iki sutarto krovinio iškrovimo pas gavėją laiko– 2006-10-20 d. 7 val. paliko krovinį nesaugomoje neaptvertoje teritorijoje, patvirtina atsakovo kaltę, nes ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas, atvykęs į pristatymo vietą anksčiau sutarto laiko, turi pastatyti transporto priemonę į saugomą aptvertą teritoriją, tuo užtikrindamas tinkamą savo, kaip vežėjo, prievolių įvykdymą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuostoliai atsirado dėl kaltų atsakovo veiksmų, sudarant sąlygas dalies krovinio vagystei įvykdyti, ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti priteistą sumą iki atsakovo nurodyto dydžio, nes šiuo atveju nėra teisinio pagrindo atleisti atsakovą, kaip vežėją, nuo pareigos visiškai atlyginti nuostolius ar nuostolių dydį riboti pagal atsakovo pageidavimus.
Aplinkybės, kad atsakovo vairuotojas sustojo prie uždarytų vartų šalia sargo budelės nesaugojamoje neaptvertoje aikštelėje, ir liko automobilyje laukti iki ryto, neatleidžia atsakovo nuo pareigos visiškai atlyginti nuostolius, nes pavogto krovinio dalis - 6100 pakelių cigarečių ir 18 butelių alkoholio - parodo, kad vairuotojas, laukdamas automobilyje, nebuvo atidus ir rūpestingas: pavogtų prekių kiekis parodo, kad jos negalėjo būti vagystės metu išgabentos be kitos transporto priemonės. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ar jo vairuojas atliko veiksmus, kuriais buvo siekiama sumažinti žalos atsiradimo riziką ir jos išvengti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Byloje nėra duomenų, kad teismas apribojo atsakovo teisę teikti įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė atsikirtimų pagrindą. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 6.1 str. –6.4 str., 6.193 str., 6.200 str., CPK 7 str., 8 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovui nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas turi atlyginti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme 1300 Lt sumai (LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Atmestinas atsakovo UAB „Transtira“ prašymas pakeisti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007-10-04 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šios priemonės riboja atsakovo įmonės ūkinę komercinę veiklą. Aplinkybės, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos įmonės sąskaitose esančioms lėšoms (b.l. 202-203) pačios savaime nesudaro teisinio pagrindo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas gali apsunkinti teismo sprendimo vykdymą, nes nėra duomenų dėl atsakovo pasiūlytų transporto priemonių (b.l. 220-222) vertės ir jos atitikimo ieškinio sumai. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą pakeisti atsakovui priklausančių piniginių lėšų 20302,64 Lt sumai, esančių atsiskaitomose sąskaitose AB SEB Vilniaus banke ir AB Sampo banke, areštą į atsakovui priklausančių automobilių MERCEDES BENZ, v.n. (duomenys neskelbtini) MERCEDES BENZ, v.n. (duomenys neskelbtini) ir MERCEDES BENZ, v.n. (duomenys neskelbtini) areštą. Apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji rašytiniai įrodymai (b.l. 204-219) patvirtina, kad šiuo metu atsakovui yra iškeltos kitos civilinės bylos, kuriose yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (b.l. 2002-203) pagal 2007-10-04 nutartį yra proporcingos ieškinio reikalavimams ir neriboja atsakovo, kaip įmonės, ūkinės-komercinės veiklos (CPK 146 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Transtira“ 1300 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UADB „ERGO Lietuva“ naudai.
Atmesti atsakovo UAB „Transtira“ prašymą pakeisti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.