- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-24
- Bylos Nr.
- 1-55-853/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00500-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas: 1) 2004-07-20 Mažeikių r. apylinkės teismo pagal LR BK 183 str. 1 d. 25 MGL bauda, pritaikius LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidedant 2 m. 2) 2007-04-25 Telšių r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., laisvės atėmimas 1 m., pritaikius LR BK 64 str. 1 d., 2 d. subendrinus su 2004-07-20 Mažeikių r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 25 MGL bauda, galutinė bausmė 1 m. laisvės atėmimo su 25 MGL bauda. Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, baudą sumokėti per 4 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2008-06-19 Telšių r. apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo bausmės pasibaigus bausmės laikui,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 164 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. vengia išlaikyti savo vaiką, o būtent: pagal 2005-07-15 Mažeikių rajono apylinkės teismo įsakymą privalėdamas nuo 2005-04-01 mokėti lėšas savo vaiko - sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, kas mėnesį po 200,00 Lt iki jo pilnametystės, nuo 2005-07-15 iki 2011-07-01 vengė pareigos mokėti lėšas savo vaiko A. K. išlaikymui, jokios kitos materialinės paramos neteikė, dėl ko 2011-07-01 susidarė 14800,00 Lt įsiskolinimas D. K..
Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies, dalyje dėl tėvystės neigė kaltinimą, tačiau po išaiškinimo apie galimybę tėvystę nuginčyti civilinio proceso tvarka, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog senai pažinojo nukentėjusiąją D., kadangi gyveno tame pačiame miestelyje. Artimiau pradėjo bendrauti grįžęs iš kariuomenės trumpom devynių dienų atostogom, kurias praleido kartu su D. Būdamas kariuomenėje iš savo sesers sužinojo, jog D. laukiasi, po kurio laiko sužinojo, jog D. susilaukė sūnaus. Jam nuėjus pas D. paklausti, ar tas vaikas yra jo, D. nieko neatsakė tik galvos palinksėjimu davė suprasti, kad jis yra šio vaiko tėvas. Jis siūlė D. gyventi kartu. Jis tuo metu Mažeikiuose susirado darbą vien dėl to, kad galėtų gyventi su D. kaip šeima. Jis suteikė sūnui A. savo pavardę. Po kurio laiko sužinojęs, kad D. pradėjo bendrauti su kitais vaikinais, paprašė jos pasidaryti DNR tyrimus, kad jis tiksliai žinotų, kad vaikas, kurio susilaukė D., yra jo. D. atsisakė. D. ir vaikui jokios materialinės paramos neteikė. Kai buvo priteisti alimentai dėl sūnaus A. išlaikymo, jis apie tai žinojo, jokių prieštaravimų nepateikė, tačiau išlaikymo sūnui neskyrė, dėl to, jog nebuvo tikras, kad yra vaiko tėvas. Kai buvo priteistas išlaikymas sūnui A., jis buvo sveikas ir darbingas, lyg tai buvo registruotas darbo biržoje, bet visą tą laiką dirbo, dirbdavo tik pavienius darbus, kad užsidirbtų pragyvenimui, dirbo ir pusę etato. Pinigų jam užtekdavo tik pačiam save išlaikyti. Antstolis D. iš jo išieškojo alimentus ir administracines baudas. Supranta, jog dėl tėvystės nuginčijimo turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu. Dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažįsta, jog vengė išlaikyti savo vaiką pagal teismo sprendimą ir pripažįsta, jog įsiskolinimas gali būti 14800,00 Lt, vengė išlaikyti vaiką piktybiškai sau užsidirbdamas pinigų, tačiau lėšų vaiko išlaikymui neskyrė.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys įrodymai, kadangi su pagrindiniais įrodymais yra susipažinęs, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. K. parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:
ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. K. parodė, kad su V. K. bendravo kaip pora, bet kartu negyveno. (duomenys neskelbtini) gimė jos ir V. bendras vaikas, kuriam davė vardą A. Kai ji laukėsi ir pagimdė sūnų, V. K. šalia nebuvo, jis buvo kažkur dingęs, nežinojo, kur jis yra, telefonas jo būdavo išjungtas. Tik, kai ji pagimdė A., pas ją į namus atėjo V., kuris pasakė, kad žino, kad ji pagimdė sūnų, sakė, kad duos jam savo pavardę, atsiprašė, kad tiek laiko nebendravo, pasakojo, kad Mažeikių mieste turi butą, kad jį įrengs ir visi gyvens kartu. V. ateidavo pas sūnų ir būdavo su juo iki kol jie tvarkėsi dokumentus dėl V. pavardės K. suteikimo sūnui. 2005 m. gegužės mėn. krikštijant sūnų V. jau nebesirodė, telefonu nebendraudavo, ji nežinojo, kur jis yra. Jis nebelankė sūnaus, jokios materialinės paramos neteikė. 2008 m. ji parašė prašymą Vaikų išlaikymo fondui ir iš ten kiekvieną mėnesį gauna 195 Lt pašalpą (b.l. 10);2011-06-21 prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. K. vengimo mokėti vaiko išlaikymui lėšas (b.l. 1-3);2011-07-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, jog D. K. savo iniciatyva pateikė gimimo liudijimo AA Nr. 345388, įrašo Nr. 162 išduoto A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu kopiją (b.l. 12);gimimo liudijime AA Nr. 345388 A. K. tėvu nurodytas V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 13); 2005-07-15 Mažeikių rajono apylinkės teismo įsakyme nurodyta, kad nutarta išieškoti iš V. K. išlaikymą A. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo 2005-04-01 iki jo pilnametystės (b.l. 19);2011-07-18 antstolio S. D. pažymoje nurodyta, kad 2005-11-09 antstolio S. D. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0156/05/04315 pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005-07-15 įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-2000-721(07)/2005 dėl išlaikymo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), išieškojimo iš skolininko V. K.. Skola pagal vykdomąjį dokumentą 2011-07-01 dienai yra 14800 Lt (b.l. 21);2011-10-04 pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. (4.86) Si-16023 nurodyta, kad V. K. nuo 2005-04-01 iki 2011-10-04 atskirais laikotarpiais dirbo (b.l. 24);2011-10-05 Plungės teritorinės darbo biržos Mažeikių skyrius pranešė, jog V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) darbo biržoje nėra ir nebuvo registruotas (b.l. 26).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nepilnamečių vaikų išlaikymas yra turtinės asmeninės tėvų prievolės, todėl jų negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jų vykdyti. Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam ir dvasiniam socialiniam vystymuisi. Vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi abu vaiko tėvai.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinus teismo posėdžio metu, teismas konstatuoja, jog visiškai pasitvirtino kaltinimas, kad V. K., žinodamas, jog pagal teismo sprendimą jis turi mokėti išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui A. K., vengė tokios pareigos ir priteisto išlaikymo nemokėjo, dėl ko 2011-07-01 susidarė 14800,00 Lt skola. Atsakomybė už vengimą išlaikyti vaikus pagal LR BK 164 straipsnį iškyla tik tuo atveju, jeigu kaltininkas tyčia, t.y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Kaip byloje nustatyta, kaltinamasis V. K. žinojo apie pareigą mokėti išlaikymą vaikui (nuo išlaikymo priteisimo), tačiau jos nevykdė, tai kaltinamasis pripažino teismo posėdyje. Byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, jog V. K. dėl svarbių priežasčių nevykdė pareigos išlaikyti sūnaus. V. K. būdamas darbingas ir sveikas (nepateikta jokių dokumentų dėl kaltinamojo prastos sveikatos, nedarbingumo) vengė pareigos išlaikyti savo sūnų A. K.. V. K. dirbo (b.l. 24), taip pat nebuvo registruotas darbo biržoje (b.l. 26), pats savo vaikui išlaikymo neskyrė, o tai patvirtina piktybinį vengimą mokėti išlaikymą pagal teismo sprendimą, jog piktybiškai vengė išlaikyti vaiką, kaltinamasis nurodė teisiamojo posėdžio metu. Tai rodo, kad V. K. pirmumą teikia ne savo vaiko poreikiams tenkinti, bet savo paties interesams, nes dirbdamas vaikui neskyrė teismo priteistos sumos. Asmuo, kuriam teismo sprendimu nustatoma pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai be išlygų vykdyti, jis negali savavališkai pakeisti išlaikymo formos (LAT nutartis Nr. 2K-491/2005). Taigi teismas nustatė, kad V. K. vengė pareigos išlaikyti savo sūnų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokėti lėšas jam išlaikyti, elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 164 straipsnį. Nors kaltinamasis nurodo, jog jam kyla abejonių dėl tėvystės A. K., tačiau klausimas dėl tėvystės nuginčijimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka ir nėra baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Nepriklausomai nuo to, ar yra kreiptasi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, asmuo, kuris vaiko gimimo liudijime įrašytas vaiko tėvu, juo laikomas, kol jo tėvystė nėra nuginčyta, ir jam išlieka konstitucinė pareiga išlaikyti vaiką, o šios pareigos sąmoningas nevykdymas, asmeniui žinant, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galint tą pareigą vykdyti, užtraukia baudžiamąją atsakomybę (Šiaulių apygardos teismo 2012-01-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-31-354/2012).
Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, siekė tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekė, kad bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, todėl atsižvelgta į įstatymo ginamas vertybes, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, į kaltinamojo šeimyninę padėtį, taipogi įvertinant kaltinamojo požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką bei į tai, kad nukentėjusioji jau gauna priteistą išlaikymą iš valstybės ir vaikas aprūpintas išlaikymu.
Skiriant kaltinamajam V. K. bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (LR BK 54 str.): padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį-padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltės formą ir rūšį-tiesioginė tyčinė kaltė, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę – administracine tvarka baustas (b.l. 31-33), anksčiau teistas (b.l. 29-30), psichoneurologinio ir narkologinio kabinetų įskaitoje nėra įrašytas (b.l. 38), išlaikymo įsiskolinimo suma susidarė gana didelė, tai yra 14800,00 Lt, į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. K. paskyrus LR BK 164 straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį, tai yra viešuosius darbus, bausmės dydį nustatant mažesnį nei LR BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės vidurkis.
LR BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina; skirdamas subendrintą bausmę, teismas bausmes gali visiškai ar iš dalies sudėti.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 2 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmė subendrintina su 2007-04-25 Telšių rajono apylinkės teismo paskirta galutine ir iki šiol neatlikta baudos bausme (b.l. 66), prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridedant neatliktos bausmės dalį ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesių viešųjų darbų neatlygintinai dirbant po 20 val. per mėnesį visuomenės labui ir 25 MGL dydžio bauda.
Ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 47-48), V. K. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 298, 302, 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir paskirti viešųjų darbų bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėti 2007-04-25 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą neatliktą baudos bausmę ir skirti galutinę subendrintą bausmę - 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų neatlygintinai dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui ir 25 MGL (3125 Lt) dydžio baudą.
Išaiškinti V. K., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Jeigu nuteistasis vengs atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.