Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Artūro Bužavo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-24536-18 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), laikinai gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2014-03-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, galutine bausme – 14 parų arešto, bausmę atlikęs 2014-06-01, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. 2018 m. gegužės 24 d., apie 19:00 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu gyvenančia sugyventine R. G. metu, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu jai į dešinį petį. Nukentėjusiajai R. G. iš kiemo nubėgus į namo vidų, abejomis rankomis sugriebė už R. G. kaklo ir jį spaudė, bei sugriebė už dešinės jos rankos, ją užlaužė už nukentėjusiosios nugaros ir lenkė dešinį riešą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, ranka sugriebė už nukentėjusiosios kaklo jį spaudė ir taip laikydamas pastūmė ją, dėl ko R. G. krentant nugara ant lovos, jos odinės striukės metalinė sagtis pataikė jai į veido sritį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai išbėgus į gatvę, ją pasivijo, ranka pastūmė į krūtinę, dėl ko nukentėjusioji nukrito nugara ant asfalto ir griūdama į asfaltą susižalojo kairį riešą, jai gulint abejomis rankomis sugriebė už jos kaklo, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimus nugaros dešinėje pusėje ties mentės viršutine dalimi, kaklo priekyje ir kairiojo riešo srityje, sumušimą ir poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje ir rieše, t. y. tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai R. G. ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018-05-24 vakare, būdamas kartu su R. G., pas draugus vartojo alkoholį, o grįžtant namo pradėjo konfliktuoti. Ji puolė pirma, apdraskė jį, tada būnant kieme (duomenys neskelbtini), jis vieną kartą kumščiu sudavė R. G. į dešinį petį, bei liepė R. nurimti. Būnant namuose toliau vyko konfliktas tarp jo ir R. G.. Jis sugriebė jai už kaklo ir jį spaudė, bei paėmė už jos dešinės rankos ją užlaužė už nugaros ir dar palenkė per riešą, ji taip pat gynėsi nuo jo veiksmų, puolė jį, apibraižė nagais kaklą, įkando į krūtinę. Tada vėl sugriebė R. už jos kaklo, ir taip laikydamas ją pastūmė, dėl ko ji krito ir jos striukės sagtis pataikė jai į kairę akį. Tada R. G. nukrito ant lovos kambaryje ir nors jis atsiprašė, ji išbėgo iš namo į gatvę, jis ją pasivijo, susistumdė ir ji nukrito ant asfalto. R. G. gulint jis abejomis rankomis spaudė kaklą, paskui paleido. Gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 84-87).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. G. parodė, kad su sugyventiniu E. M. bendrai gyvena ir veda bendrą ūkį apie 4 metus. 2018-05-24 su sugyventiniu ir mažamete dukra buvo pas sugyventinio draugą, ten jis su juo vartojo alkoholį, ji negėrė. Ji liepė jam nustoti gerti, todėl einant namo pradėjo tarpusavyje konfliktuoti. Jau priėjus prie (duomenys neskelbtini) namo, E. M. jai sudavė vieną smūgį į dešinį petį dėl ko ji juto fizinį skausmą, tuomet ji abejomis rankomis E. pastūmė į krūtinę ir pabėgo į namus. Tada tuoj pat į namus atėjo E. M. ir namuose toliau tęsėsi konfliktas, paskui priėjo prie jos stovinčios ir abejomis rankomis smaugė jos kaklą, dėl ko juto fizinį skausmą bei trūko oro, bei ant kaklo liko kraujosruvos. Gindamasi nuo E., savo rankomis jam apdraskė kaklą, tada E. sugriebė viena ranka jai už dešinės rankos, ją užlaužė už jos nugaros, dėl ko jautė skausmą visoje dešinėje rankoje. Tada liepė, kad E. M. paleistų jos ranką, tačiau jis į prašymus nereagavo, tada ji pasisuko į jį veidu, ir įkando jam į krūtinę, tik tada jis paleido. Tačiau vėl viena ranka jis sugriebė už kaklo ir taip laikydamas už kaklo ir jį spausdamas, metė į lovą, dėl ko ji nukrito nugara ant lovos ir krentant, nuo dėvimos odinės juodos striukės, diržo metalinė sagtis pataikė į kairę akį, dėl ko juto fizinį skausmą bei atsirado kraujosruvą kairiosios akies voke. Paskui greitai pakilo nuo lovos išbėgo iš namų į kiemą, bet E. M. ją pasivijo ir viena ranka sugriebė už krūtinės ir taip ją pastūmė dėl ko nukrito ant asfalto nugara ir griūdama nusibrozdino kairę ranką ties riešu. Tada E. gulinčiai ant asfalto sugriebė abejomis rankomis už kaklo ir vėl smaugė jį spausdamas, dėl ko trūko oro bei skaudėjo kaklą. E. M. už jo šiuos veiksmus atleidžia, jam jokių pretenzijų neturi (b. l. 38-39, 40-43, 44-46).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. Ž. parodė, kad 2018-05-24 būnant su draugais E. M. gėrė alkoholį, o R. G. neleido jam gerti, todėl jie pradėjo konfliktuoti. R. pirmoji puolė E. jam vieną kartą rankos delnu sudavė į veidą, bei spyrė į E. koją, tada E. R. vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į krūtinę, po smūgio sudavimo E. R. apkabino rankomis iš už nugaros ir liepė jai apsiraminti, tuomet R. nubėgo į namus, o ji atsisveikinusi su E. taip pat išėjo į namus. E. taip pat nuėjo į namus paskui R. Kas vyko toliau nežino, kadangi išėjo (b. l. 54-56).

2018-05-24 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, apžiūrėtas namas adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota (b. l. 27-30).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio J. K. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2018-05-24 apie 19 val. 56 min., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis E. M. sumušė R. G.. Nustatyti smurtą rodantys požymiai (b. l. 20-23).

Alkotesterio matuokliu įtariamajam E. M. 2018-05-24 20 val. 22 min., nustatytas 2,08 promilės girtumas (b. l. 81).

Alkotesterio matuokliu nukentėjusiajai R. G. 2018-05-24 20 val. 20 min., nustatytas 0,00 promilės blaivumas (b. l. 81).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1608/2018(02) nustatyta, kad R. G. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimai nugaros dešinėje pusėje ties mentės viršutine dalimi, kaklo priekyje ir kairiojo riešo srityje, sumušimas ir poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje ir rieše. Visi sužalojimai yra vienodo susidarymo laiko iki paros senumo ir pagal savo vaizdą neprieštarauja užduotyje nurodytam laikui. Visi padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 51-52).

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad E. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis tyčia naudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios R. G. atžvilgiu, t. y. tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu jai į dešinį petį, abejomis rankomis sugriebė už R. G. kaklo ir jį spaudė, bei sugriebė už dešinės jos rankos, ją užlaužė už nukentėjusiosios nugaros ir lenkė dešinį riešą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, ranka sugriebė už nukentėjusiosios kaklo jį spaudė ir taip laikydamas pastūmė ją, dėl ko R. G. krentant nugara ant lovos, jos odinės striukės metalinė sagtis pataikė jai į veido sritį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai išbėgus į gatvę, ją pasivijo, ranka pastūmė į krūtinę, dėl ko nukentėjusioji nukrito nugara ant asfalto ir griūdama į asfaltą susižalojo kairį riešą, jai gulint abejomis rankomis sugriebė už jos kaklo, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai R. G. ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nukentėjusiosios parodymai, liudytojos parodymai, tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis E. M. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausme sutinka (b. l. 93-95). Nukentėjusioji informuota apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nesunki baigta nusikalstama veika. Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. E. M. teistas, tačiau teistumas šiuo metu išnykęs (b. l. 64-65, 67-68), nebaustas administracine tvarka (b. l. 63), Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 62), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 59-60). Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. M. paskyrus arešto bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018-05-24 20.10 val. iki 2018-05-25 13.07 val. (1 para).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – pakeistina į suėmimą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su nepilnametės D. Ž. apklausos garso ir vaizdu įrašu, paliktas saugoti prie bylos medžiagos.

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. M. 16 (šešiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti E. M. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-05-24 20.10 val. iki 2018-05-25 13.07 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Skirti E. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.), nustatant 6 (šešių) mėnesių laikotarpį šiam įpareigojimui įvykdyti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – pakeisti į suėmimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su nepilnametės D. Ž. apklausos garso ir vaizdu įrašu, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.