- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- 1A-323-380/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-00010-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
- Kaltinamasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Advokatai
- Gediminas Lukauskas, Artūras Andriukaitis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalies kaltinimą išteisinta, nes neįrodyta, kad ji padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką. V. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos iš R. B. priteisimo nuspręsta atmesti. Iš V. B. priteista R. B. 1 250 Eur proceso išlaidų,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. B. privataus kaltinimo skundu buvo kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tuo, kad 2014 m. birželio 20 d., apie 13.00-15.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdama pareiškėjos V. B. neveiksnios mamos O. B. namuose, tyčia griebė V. B. už kairės rankos (žasto) ir stūmė ją lauk. Tokiais veiksmais R. B. padarė V. B. kraujosruvą kairiame žaste, o toks sužalojimas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. B. sveikatą.
Šalies argumentai
2. Nukentėjusioji V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti R. B. kalta ir nuteisti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus – laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir nebendrauti su V. B. bei per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti V. B. civiliniu ieškiniu prašomą priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Taip pat prašo atmesti R. B. prašymą priteisti iš V. B. 1 250 Eur proceso išlaidų atlyginimo.
2.1. Teigia, jog teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas nepagrįstai atmetė V. B. detalius parodymus, kaip buvo padaryta nusikalstama veika prieš ją. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti V. B., liudytojų parodymai ir kiti rašytiniai bylos duomenys. 2014 m. birželio 27 d. Specialisto išvados rezultatus patvirtino šią išvadą parengusi specialistė dr. J. G.-D.. Specialistės parodymai visiškai atitinka nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl sužalojimo lokalizacijos ir sužalojimo mechanizmo. Antstolės daryto vaizdo įrašo Nr. 2191 03 min. 55 sek. užfiksuota, kaip: R. B. buvo priartėjusi savo kūnu prie V. B. ir tuo metu pastaroji jai pasakė – „Nu kodėl tu mane stumdai? Nu kodėl tu mane stumdai“ Kokią tu turi teisę mane stumdyti?“; V. B. šiek tiek palinksta į priekį, po to, kai prie jos priartėjo R. B.. R. B. į minėtus V. B. klausimus nieko neatsako ir taip nepaneigia smurto pavartojimo prieš nukentėjusiąją aplinkybės. Nors teismas smurtinių veiksmų vaizdo įraše neįžvelgė, tačiau labai paviršutiniškai vertino šio įrašo turinį. Vaizdo įraše gausu epizodų, kai moterys sueina į kontaktą. Be to, minėtus žodžius V. B. pasakė išeidama iš kambario, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad tuo metu R. B. prieš ją ir panaudojo fizinį smurtą. Nors įraše nematyti R. B. vartojamo fizinio smurto, tačiau tai yra dėl to, kad ji savo nugara, tyčia užstojo įvykio vaizdą antstolei. Specialistė dr. J. G.-D. teiginiai, jog iš nugaros žastas yra prieinamas ir jį tiek viena, tiek kita ranka galima suspausti ir kuriuo pirštu ar ranka padarytas sužalojimas niekas nepasakys, paneigia teismo išvadas, jog R. B. negalėjo pasiekti V. B. kairio žasto ir sužaloti jį nepastebimai. Taigi iš vaizdo įrašo matyti, jog buvo visos galimybės R. B. sukelti nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai. Teismo vertinimai dėl šių aplinkybių yra selektyvūs ir tokiu būdu bandoma paneigti galimybę asmens kaltę įrodyti netiesioginiais įrodymais. Teismas nenustatė nė vieno tiesioginio įrodymo, nesivadovavo kasacinio teismo praktika dėl kaltės įrodinėjimo netiesioginiais įrodymais.
2.2. Teismas buvo šališkas vertindamas liudytojos E. B. parodymus. Ši garbingo amžiaus liudytoja, 2018 m. balandžio 14 d. teismo posėdyje, gerai prisiminė 2014 m. birželio 20 d. įvykio aplinkybes, nurodydama, kad nukentėjusioji jai pasakojusi, kad R. B. ją stumdė ir ji matė sužalotą nukentėjusiosios kūną, matė, jog ji yra patyrusi didelį stresą, išblyškusi ir labai raudojo. Kartu su kitais objektyviais bylos įrodymais, šios liudytojos parodymai leidžia teigti, jog R. B. pavartojo fizinį smurtą prieš V. B. ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.
2.3. R. B. versiją, jog įvykio dieną ji neturėjo jokio fizinio kontakto su V. B., paneigia minėto vaizdo įrašo medžiaga – tokių kontaktų buvo net keletą, o R. B. buvo agresyvi, piktuoju nusiteikusi prieš mamą atvykusią aplankyti V. B. bei antstolę. Neigdama įraše girdimo žodžio „čiuožk“, pasakyto nukentėjusiajai prasmę, išteisintoji elgiasi nelogiškai, nes neigia akivaizdų dalyką.
2.4. Teismas nepagrįstai vadovavosi, suinteresuotų padėti išteisintajai, liudytojų A. J., D. P., T. V. ir Z. B. parodymais, nes jie yra giminaičiai arba geri draugai, todėl galimai aptarė pozicijas byloje, nes net neklausiant teismui, kaip susitarę, jie ėmė pasakoti įvykio aplinkybes. A. J., D. P. ir T. V. iškviesti liudyti išteisintosios iniciatyva. A. J. parodymai neinformatyvūs, nes įvykio jis nematė ir neaišku apie kokį įvykį jis davė parodymus. Analogiškai kritiškai vertintini ir liudytojos D. P. parodymai. T. V. įvykio taip pat nematė, o jos parodymais gynyba tiesiog klaidino teismą, siekdama suformuoti neigiamą nuomonę apie nukentėjusiosios asmenybę. Z. B., gyvenančio viename name, kartu su V. B. mama, broliu ir brolio žmona – R. B., beje, galimai sergančio psichine liga, parodymai vertintini kaip akivaizdžiai suinteresuoto veikti išteisintosios naudai asmens. Šis liudytojas net nepatvirtino, vaizdo įraše 3 min 55 sek girdimų, nukentėjusiosios išsakytų kambaryje teiginių išteisintajai.
2.5. Teismas nepagrįstai rėmėsi konsultacine specialisto P. P. išvada Nr. 0118/18. Ekspertas net neapklaustas teismo posėdyje, priešingai nei minėta specialistė. Konsultacinė išvada yra neobjektyvi, nes ekspertas buvo suklaidintas išteisintosios gynėjo jam perteiktų subjektyvių bylos aplinkybių vertinimų. Ši aplinkybė, leidžia abejoti eksperto P. P. nešališkumu (kasacinė nutartis Nr. 2K-251-507/2016). Minėta 2014 m. birželio 27 d. Specialisto išvada paneigia konsultacinės išvados rezultatus. Konsultacinėje išvadoje ekspertas nurodė, kad nukentėjusiosios žaste galėjo išlikti rankos pirštų suspaudimo žymės (kraujosruvos) praėjus 7 parų laikotarpiu po įvykio. Ši aplinkybė tik patvirtina ginčo sužalojimo mechanizmą. Kitą eksperto išvadą, jog suspaudus ranką, turėjo likti dvi kraujosruvos, paneigia specialistės paaiškinimai teismo posėdyje, jog: ne visada priešingoje rankos pusėje lieka žymės – būna, kad išsidėsto kelios eilės, kartais būna viena vienoje pusėje, kita kitoje pusėje, o tada aiškiai matosi, kad buvo suspaudimas; aptinka ir vieną kraujosruvą, kuri lieka po suspaudimo pirštais; atmesti ar žastas buvo suspaustas pirštais, negali, nes lokalizacija ir dydis atitinka tokiam veiksmui. Svarbūs specialistės paaiškinimai, jog po septynių dienų apžiūrėtos nukentėjusiosios kraujosruvos spalva atitinka moksliškai ir medicininės praktikos pagrįstus tokio sužalojimo pakitimus.
2.6. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nepagrįstai atmetė nukentėjusiosios civilinį ieškinį. Dėl nusikalstamų R. B. veiksmų V. B. objektyviai patyrė neturtinę žalą – patyrė šoką, dvasinio pobūdžio sukrėtimą, depresiją. V. B. buvo apribota teisė rūpintis artimu žmogumi – psichiškai neįgalia mama O. B., mamos namuose. Dėl to, V. B. buvo pažeminta ne tik mamos, bet ir kitų asmenų – antstolės, Z. B., akivaizdoje. Iki šiol V. B. jaučiasi nesaugiai, nežino, kad fizinis smurtas gali pasikartoti. R. B. atliko tyčinius veiksmus ir tai taipogi turi įtaką priteistinos neturtinės žalos dydžiui (kasacinė nutartis Nr. 2K-470/2006). Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį iš R. B. nukentėjusiajai turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Teismas, priteisdamas išteisintajai bylinėjimosi išlaidas iš privačios kaltintojos (nukentėjusiosios) V. B., parodė išankstinį nusistatymą prieš nukentėjusiąją ir tendencingumą nagrinėjant byloje.
2.7. Bylą nagrinėjusios teisėjos V. R. šališkumą ir tendencingą bylos nagrinėjimą rodo šios aplinkybės. Teisėjos nutartis perduoti bylą prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui atlikti panaikinta kaip nepagrįsta ir neteisėta apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi. Teisėja netenkino nukentėjusiosios atstovo žodinio prašymo dėl kardomosios priemonės skyrimo išteisintajai, neatsižvelgdama į tai, jog tiriamas fizinio smurto panaudojimo atvejis ir nukentėjusioji siekė po įvykio aplankyti mamą, tačiau bijojo išteisintosios išpuolių. Teisėja netinkamai vadovavo procesui – pažeidė klausimų uždavimo proceso dalyviams eiliškumą (BPK 275 straipsnis) – po privačios kaltintojos apklausos leido jai pirmiesiems klausimus uždavinėti kaltinamajai ir jos gynėjui. Apklausiant išteisintąją 2018 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje, klausimus jai pirmasis turėjo užduoti jos gynėjas, o ne privačios kaltintojos atstovas. Teisėja pasiūlė privačiai kaltintojai popieriaus lape aiškiai nurodyti, kur ir kas stovėjo įvykio metu, nors tokio veiksmo BPK nenumato ir be to, byloje yra įvykio vietos vaizdo įrašas ir jame matyti asmenų išsidėstymas. V. B. atsisakė braižyti schemą, o teismas nuosprendyje tuo nepagrįstai rėmėsi. Kitiems proceso dalyviams – antstolei V. D., R. B., Z. B., teisėja nesiūlė piešti jokių schemų. Teismas, peržiūrėjus vaizdo įrašą, nepagrįstai klausė antstolės, ar V. B. galėjo patirti ginčo sužalojimus. Atsakymas į tokį klausimą buvo nesusijęs su antstolės kompetencija, tačiau teismas nuosprendyje rėmėsi antstolės parodymais bei nepaisė nukentėjusiosios atstovo pastabų nei dėl klausimų uždavimo tvarkos, nei dėl netinkamo vadovavimo procesui (kasacinės nutartys Nr. 2K-751/2007, 2K-202/2005, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-65-495/2017; Europos Žmogaus Teisių Teismo byla Daktaras prieš Lietuvą).
2.8. Nuosprendis pagrįstas suinteresuotų asmenų prieštaringais arba visiškai neinformatyviais parodymais. Teismas atmetė visą netiesioginių įrodymų loginę grandinę, kuri įrodo R. B. kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo. Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, jog R. B. vengė prisipažinti padariusi nusikaltimą veiką, šią veiką ji padarė veikdama tiesiogine tyčia ir padarė žalą kito asmens sveikatai. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, ji nesiekė susitaikyti su nukentėjusiąja bei jos atsiprašyti. Todėl R. B. skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant artimą vidurkiui bausmės dydį ir paskiriant įpareigojimus.
Atsiliepimas
3. Išteisintoji ir jos gynėjas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Teigia, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
3.1. Nurodo, jog fizinio smurto šiuo atveju nebuvo. V. B. isterišku elgesiu – koliodamasi, puldama ir smurtą prieš R. B. vartodama (rankų, pirštų sukiojimas, kaltinant žiedo vagyste, daužymas per rankas, neleidžiant telefonu skambinti policijai ir kt.), siekė visokiais būdais ją išprovokuoti, jog ji atliktų neteisėtus veiksmus prieš V. B.. Vaizdo įraše nėra užfiksuoto jokio kaltinamosios ir privačios kaltintojos fizinio kontakto, kurio metu kaltinamoji liestųsi ar kitaip kontaktuotų su V. B. kairės rankos žastu. Tokio kontakto nebuvo. Specialistė, be kita ko, išvadoje nurodė, jog neatmetama galimybė, kad V. B. sužalojimas galėjo būti padarytas kitokiu būdu – sudavimo ar atsitrenkimo į kietą, buką, ribotą paviršių turintį daiktą bei posėdyje paaiškino, kad sugriebimo atveju kraujosruvai susidaryti turi būti spaudžiama keletą sekundžių ir tai nėra švelnus suėmimas, o įvykio vaizdo įraše tokio veiksmo (judesio) nematyti. Gynybos pateiktoje konsultacinėje išvadoje, be kita ko, nurodyta, jog, jei yra tik viena kraujosruva, laikoma, kad ji padaryta kietu buku daiktu, t. y. tiek kietam bukam daiktui traumuojant ranką, tiek priešingai – ranka atsitrenkiant į kietą buką daiktą. Paaiškina, jog gynyba kreipėsi į ekspertą, nes teismas netenkino prašymo dėl papildomos ekspertizės skyrimo. Be to, privati kaltintoja į specialistę kreipėsi savo iniciatyva, todėl teismas pagrįstai prijungė konsultacinę išvadą prie bylos.
3.2. Nesutinka, jog teismas byloje buvo šališkas. Nurodo, jog pati V. B. neneigė ir teismui paaiškino, kad ji visada apsistoja pas E. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės neneigė ir kaip liudytoja apklausta E. B., nurodydama, jog ir šį kartą ji atvyko pas ją įvykio dienos išvakarėse. Apeliantė nepagrįstai abejoja savo brolio Z. B. galimybėmis duoti teisingus parodymus. Teismas tinkamai motyvavo, kodėl remiasi šio liudytojo parodymais. Kitos liudytojos – antstolės V. D. parodymai yra analogiški jos parodymams duotiems ikiteisminio tyrimo metu, nurodant, kad tarp V. B. ir R. B. kilo žodinis konfliktas, jos tarpusavyje ginčijosi, tačiau ji nematė, kad R. B. griebtų V. B. už rankos ar kitaip fiziškai smurtautų. Antstolės parodymai, nors ji ir buvo atvykusi su V. B. į pastarosios mamos namus, yra objektyvūs, be to, ji ir darė įvykio vaizdo įrašą, taigi galėjo matyti ir sekti asmenis bei jų veiksmus. Apeliantės skundo argumentus vertina kaip tendencingus, kupinus paslėptų savanaudiškų tikslų, liguistos savitaigos, taip siekiant pakenkti kitam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu privati kaltintoja (nukentėjusioji) bei jos atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji ir jos gynėjas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliantė kvestionuoja apylinkės teismo motyvus ir išvadas dėl R. B. išteisinimo. Tačiau teisėjų kolegija apeliantės skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus. Skundžiamas nuosprendis priimtas išsamiai, tinkamai ir objektyviai išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, todėl naikinti nuosprendžio skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (BPK 20 straipsnis, 276 straipsnio 4 dalis, 301 straipsnio 1 dalis).
6. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog byloje neįrodyta, kad R. B. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o būtent byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad R. B. tyčiniais veiksmais – sugriebdama už rankos ir stumdama, būtų sukėlusi V. B. fizinį skausmą, privataus kaltinimo skunde nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje.
7. Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą, jog teismas teisingai įvertino bylos įrodymus ir jų visumą, sustiprina antstolės V. D. įvykio metu darytuose vaizdo įrašuose užfiksuotos ginčo situacijos aplinkybės.
7.1. Iš vaizdo įrašų DSC 2185, 2187, 2188 gerai matyti ir girdėti, kaip atvykusi pas mamą, į jos namus, apeliantė domisi jos sveikata, vartojamais vaistais, apžiūri ir aktyviai komentuoja gyvenamųjų patalpų būklę, ieško dokumentų, o grįžus į namus išteisintajai R. B., imasi su ja (broliene) aiškintis, kur pastaroji turi mamai mokamos pensijos ir neįgalumo pašalpos pinigų sumas, prašo parodyti pinigus. Iki aptarto pokalbio apie pinigus pradžios, abi moterys elgėsi dar ramiai, tačiau R. B. atsisakius parodyti mamai mokamus pinigus, V. B. pavadina ją vagile ir nuo šio momento prasideda žodinis moterų tarpusavio konfliktas, o dominuojančią poziciją užima būtent V. B. (vaizdo įrašo DSC 2188 45 s, 1 min 41 s). V. B., kalbėdama ir stovėdama priešais R. B., staiga ima pastarosios dešinės rankos delną ir ima komentuoti matomus žiedus ant pirštų bei bando numauti žiedą (vaizdo įrašo DSC 2188 4 min 55 s). Po tokio veiksmo, R. B. bando ištraukti ranką iš V. B. rankų ir moterys susistumdo, jų rankos išsiskiria ir jos lieka stovėti vien prieš kitą, R. B. pasitaiso žiedą ant rankos ir pasako, kad V. B. čiuožtų lauk, nevaidintų ir jai neaiškintų (vaizdo įrašo DSC 2188 4 min 56 s - 5 min 7 s). Praėjus 9 s, V. B. vėl greitai ima R. B. už kitos rankos, tačiau moterys išsiskiria taikiai (vaizdo įrašo DSC 2188 5 min 16 s). Toliau vykstant žodiniam, nekonstruktyviam moterų pokalbiui, R. B. pasako, kad iškvies policiją ir laiko rankose mobilųjį telefoną (vaizdo įrašo DSC 2188 5 min 47 s). Tada, V. B. griebia R. B. už telefono, o pastaroji atstumia rankomis ją nuo savęs (vaizdo įrašo DSC 2188 5 min 50 s). Toliau vykstant šių moterų pokalbiui, R. B. abi rankas laiko striukės kišenėse, o V. B. vėl ima akcentuoti mamai, broliui mokamus pinigus. R. B. siūlo jai dėl šios aplinkybės kreiptis į rūpybos skyrių, o V. B. akcentuoja mamos turto (už)valdymo aplinkybę ir pasako, jog ir ji čia gyvens (vaizdo įrašo DSC 2188 6 min 31 s - 7 min 00 s, 8 min 31 s).
7.2. Iš kito antstolės daryto vaizdo įrašo DSC 2192 aiškiai matyti ir girdėti, kaip V. B. vėl, t. y. trečią kartą, ima R. B. už rankos delno ir klausia, kaip jai nešiojasi jos žiedai (vaizdo įrašo DSC 2192 3 min 40 s). Po to, moterys eina iš kambario, V. B. eina pasisukusi dešiniu šonu į R. B., einančią jai iš paskos ir praėjusi pro duris atsisukusi sako – „Nu kodėl tu mane stumdai? Nu kodėl tu mane stumdai? Kokią teisę turi mane stumdyti?“. Tačiau jokio moterų susistumdymo ar stumdymosi tarpduryje, prieš išėjimą ar po to, kai jos ėjo ir išėjo pro duris, vaizdo įraše nematyti. Minėtus žodžius V. B. pasakė ramiai ir apie jokį skausmą net neužsiminė, ir/ar jos veido mimikoje jokių pasikeitimų, būdingų žmogui netikėtai patyrusiam fizinį skausmą ir pan., nematyti. Moterys, lydimos antstolės, išėjo iš kambario ir toliau vyko kitų patalpų filmavimas.
8. Aptartas, vaizdo įrašuose užfiksuotas, V. B. ir R. B. elgesys, leidžia kaip pagrįstą vertinti pirmosios instancijos teismo išvadą, jog R. B. jai inkriminuojamų – griebimo V. B. už kairės rankos (žasto) ir stūmimo jos lauk, veiksmų nepadarė. Akcentuojamas skunde išteisintosios apeliantei pasakytas žodis „čiuožk“ pasakytas ne išteisintajai griebiant ar stumiant apeliantę, o 7.1. punkte nurodytomis aplinkybėmis, t. y. pačiai apeliantei atliekant provokuojančius fizinius veiksmus. Pritartina nuosprendžio motyvams, jog pagal konfliktuojančių pusių padėtis viena kitos atžvilgiu išeinant iš kambario, R. B. apeliantės kairiojo žasto lengvai ir nepastebimai pasiekti negalėjo, o ir vienos sekundės ginčo sužalojimui padaryti, remiantis specialistės paaiškinimais, pakakti negalėjo. Fizinio smurto nematė ir nepatvirtino, faktines aplinkybes įvykio vietoje fiksavusi antstolė. Atsižvelgiant į tai, apeliantės teiginiai, jog R. B. savo nugara, tyčia užstojo įvykio vaizdą antstolei, todėl įraše nematyti R. B. pavartoto fizinio smurto prieš ją, atmestini kaip nepagrįsti.
9. Akcentuodama specialistės dr. J. G.-D. paaiškinimus, jog iš nugaros žastas yra prieinamas ir jį tiek viena, tiek kita ranka galima suspausti, apeliantė nutyli aptartas faktines aplinkybės – ji ėjo iš kambario pro duris pasisukusi dešiniu šonu į išteisintąją, o jos kūno padėtis išliko vertikali ir išėjus iš kambario. Be to, tuo metu apeliantė nesuklupo ir/ar nepalinko į priekį bei kairėje rankoje laikytų daiktų (audeklo, rankinės) nepametė ir jokiu skausmu, sužalojimais apskritai nesiskundė. Apeliantė kreipėsi į specialistą dėl kūno sužalojimo praėjus septynioms dienoms po įvykio, tačiau specialistės išvada, jog sužalojimas padarytas galimai nukentėjusiosios nurodytu būdu ir laiku, savaime nereiškia, jog tokį sužalojimą apeliantei padarė būtent išteisintoji.
10. Apeliantė nepagrįstai įžvelgia neva esamų netiesioginių R. B. kaltės įrodymų dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Tiek minėtos specialistės išvados ir jos duotų paaiškinimų apylinkės teismo posėdyje turinys, tiek gynybos pateikta kito eksperto konsultacinė išvada, priešingai nei teigia apeliantė, nėra prieštaringos, o viena kitą papildo ir leidžia kaip pagrįstą vertinti nuosprendžio motyvą, jog ginčo sužalojimas galėjo atsirasti ir kitu, nei suspaudus žastą, būdu.
11. Kvestionuodama teisme apklaustų liudytojų parodymų vertinimą, apeliantė selektyviai pasirenka palankius jai liudytojos E. P. B. parodymus. Ši liudytoja teismo posėdyje apylinkės teisme parodė, kad matė didelius sužalojimus apeliantės kairės rankos žasto išoriniame (nugariniame) paviršiuje. Tačiau pagal specialistės išvadą, ginčo sužalojimas yra nedidelis – 1x1 cm sužalojimas, vidiniame žasto paviršiuje. Taigi liudytojos parodymai prieštarauja nustatytam sužalojimo padarymo mechanizmui, jo dydžiui ir lokalizacijai. Galimą liudytojos suinteresuotumą veikti palankiai apeliantei, rodo ir jos paaiškinamai, kad, be kita ko, apeliantė visada pas ją apsistodavo, tačiau daugiau savaitės niekada nebūdavo, o į metus atvažiuodavo apie keturis kartus.
12. Objektyvaus pagrindo netikėti liudytojų – antstolės V. D. parodymais, jog ji įvykio vietoje nematė fizinio smurto prieš apeliantę, nėra. Apeliantės nurodytų liudytojų – A. J., D. P., T. V. parodymais teismas negrindė R. B. (ne)kaltės. Teismas neturėjo pagrindo abejoti dėl liudytojo Z. B. psichinės sveikatos, jis nėra pripažintas neveiksniu, todėl pagrįstai juos vertino kaip patikimus. Jokių bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo subjektyvaus ar objektyvaus šališkumo požymių teisėjų kolegija neįžvelgia. Teismo procesas vyko pagal įstatyme nustatytas proceso taisykles. Duomenų, jog kurie nors svarbūs bylai faktiniai duomenys liko neištirti ar užduodami klausimai proceso dalyviams, pasirinkta apklausos taktika, būtų galėjusi pažeisti rungimosi principą ar proceso dalyvių teisę į nešališką procesą, byloje nėra.
13. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra nustatyta nė vieno tiesioginio R. B. inkriminuoto nusikalstamo elgesio įrodymo, o skundu kvestionuojamų netiesioginių įrodymų, objektyviai nepakanka tam, kad daryti neabejotiną išvadą, jog kaltinimas R. B. – tyčia griebus V. B. už kairės rankos (žasto) ir stūmus ją lauk, įrodytas. Apeliantės nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti nuosprendį ir pripažinti R. B. kalta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką bei tenkinti reikalavimus dėl turtinės ir/ar neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme priteisimo. Tai, kad teismas bylos faktinius duomenis įvertino ne taip, kaip pageidauja apeliantė, nereiškia, kad šie duomenys įvertinti neteisingai.
14. Teismas, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, priėmęs išteisinamąjį nuosprendį R. B., nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, teisėtai ir pagrįstai atmetė nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
15. Pagrindinė proceso išlaidų paskirtis privataus kaltinimo byloje yra dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir piktnaudžiavimo procesu užkardymas. Proceso išlaidų atlyginimas priklauso nuo privataus kaltinimo bylos baigties. Pagal BPK 105 straipsnio 6 dalį, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Nagrinėjamu atveju, priimtas išteisinamasis nuosprendis, todėl nėra teisino pagrindo priteisti iš išteisintosios apeliantei jos turėtas išlaidas atstovo advokato pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Kaltinamoji R. B. apylinkės teismui pateikė įrodymus, jog ji turėjo, iš viso – 1 250 Eur proceso išlaidų. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė kaltinamajai iš privačios kaltintojos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
16. Išteisintosios gynėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė kvitą, patvirtinantį, kad R. B. sumokėjo jam 500 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme bei dokumento surašymą (t. 2, b. l. 60). BPK 106 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundą byla buvo nagrinėjama, ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinį skundą pateikė nukentėjusioji ir jos skundas nėra tenkinamas. Naudodamasi baudžiamojo proceso įstatymo suteiktomis teisėmis, išteisintoji pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį parengė gynėjas ir kuris dalyvavo teismo posėdyje, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Įvertinus aptartus duomenis, pripažintina, jog išteisintosios turėtos proceso išlaidos yra pagrįstos, jų dydį patvirtina pateikti dokumentai, todėl išteisintosios turėtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti priteistinos iš nukentėjusiosios.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nukentėjusiosios V. B. apeliacinį skundą.
Priteisti išteisintajai R. B. iš nukentėjusiosios V. B. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.