Utenos apylinkės teismo įsakymas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Algirdas Baliulis išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Gražinos Valinčienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2022 m. gegužės 19 d., apie 22 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) esančio namo kambaryje, konflikto metu kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui sugyventinei R. R. – pargriovė ant lovos, o po to nustūmė nuo lovos, dėl ko ji, krisdama į tarpą tarp lovos ir sienos, dešine ranka ir kaire pėda atsitrenkė į sieną, patirdama fizinį skausmą.

A. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), gyvena su sugyventine R. R.. Augina du bendrus ketverių ir šešerių metų vaikus. 2022 m. gegužės 19 d. apie 21 val. namo grįžo neblaivus. Maždaug po pusvalandžio į namus iš darbo grįžo sugyventinė. Sugyventinei pradėjo priekaištauti, kad einanti per kitus ir nežiūrinti šeimos. Sugyventinė nenorėjo su juo kalbėti ir nuėjo į miegamąjį. Ėjo iš paskos, nes norėjo pasikalbėti ir pyko, kad R. kalbėtis nenori. Pastūmė ją ant lovos, nes norėjo, kad sustotų ir paaiškintų, kodėl laksto per bernus ir nežiūri vaikų. R. norėjo išlipti iš lovos, todėl laikė ją už riešų. Lovoje sugyventinė muistėsi, spardėsi ir vis tiek nesikalbėjo, todėl, norėdamas išlipti iš lovos, ją pastūmė. R. iškrito iš lovos į tarpą tarp lovos ir sienos. R. gulėjo ant grindų, kai jis išėjo į virtuvę. Dėl to, ką padarė, nuoširdžiai gailisi. Mano, kad įtakos jo elgesiui galėjo turėti išgertas alkoholis.

Nukentėjusioji R. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) esančiame nuosavame name gyvena su sugyventiniu A. K. ir jų bendrais ketverių ir šešerių metų vaikais, veda bendrą šeimos ūkį. Apie pusę metų su sugyventiniu stipriai nesutaria, nes A. pradėjo dažnai vartoti alkoholinius gėrimus, būna agresyvus, blogai nusiteikęs. 2022 m. gegužės 19 d., apie 21 val. 30 min., iš darbo grįžo namo su vaikais. Akivaizdžiai neblaivus A. buvo namuose. Jis norėjo aiškintis santykius, kaltino neištikimybe, priekaištavo, kad vėlai grįžo namo. Konfliktas tęsėsi valandą. Apie 22 val. 30 min. nuėjo į miegamąjį. Iš paskos atėjo A.. Nenorėdama būti su juo viename kambaryje ir tęsti konfliktą, ketino išeiti iš kambario. A. sugriebė už rankų ir įstūmė į lovą. Norėjo atsistoti ir išeiti, bet A., užlipęs ant jos, kūnu prispaudęs, suėmęs ir jai virš galvos prie lovos prispaudęs rankas, laikė. Kai pastūmė į lovą ir laikė suėmęs rankas, neskaudėjo, bet buvo labai išsigandusi, šaukė, muistėsi, spardėsi ir verkdama prašė paleisti. A. į tai nereagavo. Viena ranka paėmęs už šono, o kita – už kairės kojos, stipriai pastūmė. Iškrito iš lovos ir nukrito ant grindų į tarpą tarp lovos ir medinės sienos. Pajuto stiprų skausmą kairės kojos mažajame piršte ir dešinės rankos smiliuje. Sužalotos vietos kraujavo. Susižalojo krisdama iš lovos. A. ir toliau rėkavo ir grasino, sakydamas, kad sudaužytų, jeigu nebūtų vaikų. Atsistojusi nubėgo į kiemą. A. bėgo iš paskos. Nubėgusi prie kelio pamatė, kad A. liko prie namų durų ir nesivijo, o grįžo namo ir užsidarė duris. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir laukė pagalbos automobilyje, nes bijojo grįžti namo.

Asmens apžiūros protokolas patvirtina, kad R. R. apžiūros metu 2022 m. gegužės 19 d. 23 val. 30 min.-23 val.35 min. kairės pėdos išoriniame krašte yra 2 cm ilgio nubrozdinimas, aplink kurį šviežias kraujas, dešinio smiliaus panagė paraudusi, kraujuoja.

Girtumo nustatymo protokolas patvirtina, kad 2022 m. gegužės 19 d. 23 val. 23 min. A. K. nustatytas 1,34 promilės girtumas.

Įvertinęs nukentėjusiosios R. R. ir kaltinamojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, asmens apžiūros ir girtumo nustatymo protokolo duomenis, teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad A. K. 2022 m. gegužės 19 d., apie 22 val. 30 min., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui sugyventinei R. R., tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pagal Baudžiamojo kodekso 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Aplinkybių, dėl kurių A. K. turėtų būti paskirta arešto arba terminuoto laisvės atėmimo, o ne kita švelnesnės rūšies Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, nėra, todėl arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmės neskiriamos. Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelniausią Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kurios dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatomas mažesnis nei Baudžiamojo kodekso 46 straipsnyje numatytas viešųjų darbų bausmės vidurkis.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, o A. K. prisipažįsta esąs kaltas, todėl jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

A. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. gegužės 19 d. 23 val. 10 min. iki 2022 m. gegužės 20 d. 15 val. 33 min. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, sulaikymo laikas (viena diena) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Utenos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi, A. K. trims mėnesiams paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. R., kuri, atsižvelgiant į A. K. skiriamą bausmę, tapo nebereikalinga, todėl panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. dėl fizinio skausmo sukėlimo R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – viešuosius darbus trims mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 60 valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki dviejų mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 40 valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2022 m. gegužės 19 d. 23 val. 10 min. iki 2022 m. gegužės 20 d. 15 val. 33 min. – vieną dieną, ją prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Utenos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi A. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. R., panaikinti.

Kaltinamasis A. K., nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per keturiolika dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, gavęs kaltinamojo prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, o jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.