Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo E.S. skundo dėl sprendimų panaikinimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos administraciniam teismui paduotu skundu pareiškėjas E. S.(toliau- ir pareiškėjas)skundžia (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – VSDFV Utenos skyrius) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl E.S. kompensacinės išmokos teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams permokos nustatymo“(toliau - ir VSDFV Utenos skyriaus sprendimas) ir 2016-10-05 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos(toliau – VSDFV) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kompensacinės išmokos permokos“(toliau – ir VSDFV sprendimas), kuris buvo priimtas, išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl VSDFV Utenos skyriaus sprendimo.

Skundą atsisakoma priimti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Administracinių bylų įstatymo normas ir formuodamas jų taikymo praktiką (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis) nuosekliai laikosi pozicijos, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose 2004 m. sausio 27 d. Nr.A7-121/2004, 2008 m. rugsėjo 25 d. Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. Nr. AS146-391/2009, 2010 m. vasario 5 d. Nr.AS143-61/2010, 2012 m. rugsėjo 28 d. Nr.AS492-513/2012, 2013 m. spalio 16 d. Nr.AS502-887/2013, AS438-1016/2014,2015 m. vasario 11 d. Nr.AS-328-438/2015 ir kt.).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose 2010 m. balandžio 6 d. Nr. AS822 -172/2010; 2010 m. spalio 22 d. Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos įstatymo nuostatos reiškia ir tai, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjų teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-443/2005, A502-906/2008, A502-304/2009; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131, 2012 m. gegužės 18 d. Nr.AS492-245/2012 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą akcentuota, kad skundas teismui negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Tokio pobūdžio (tarpiniais) dokumentais paprastai sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu), jais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas galutinio sprendimo priėmimui. Taigi, tokie dokumentai viešojo administravimo procedū­roje paprastai turi tarpinę, aptarnaujančią, pagalbinę reikšmę, jais galutiniai kompetentingų pareigūnų sprendimai klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, nėra įforminami.Dėl šios priežasties minėti dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo gali būti nurodyti pareiškėjo skunde dėl viešojo administravimo subjekto galutinio sprendimo, o teismas, nagrinėdamas tokį ginčą, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų, kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo pagrįstumui bei teisėtumui (žr. pvz., LVAT 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m., taip pat LVAT nutartis administracinėse bylose 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį Nr.AS442-555/2010, 2011 m. rugsėjo 26 d. Nr.A525-3109-2011,2012 m. kovo 22 d. Nr.A492-1363/2012, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr.AS261-772/2013, 2014 m. rugpjūčio 27 d. Nr.AS556-954/2014 ir kt.).

Tai, ar dėl viešojo administravimo subjekto priimto akto galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Aplinkybės, kad VSDFV Utenos skyriaus priimtas dokumentas pavadintas sprendimu ir jame nurodyta jo apskundimo tvarka, nėra tos aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos teismo vertinimui, ar šis sprendimas turi įtakos pareiškėjo teisinei padėčiai ir ar gali būti savarankiškas ginčo administraciniame teisme dalykas. Todėl privalu vertinti, ar skundžiamas aktas turi įtakos pareiškėjo teisinei padėčiai (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS525-435/2010 ir kt.).

Pareiškėjo skundžiamu VSDFV Utenos skyriaus sprendimu šis Fondo valdybos teritorinis skyrius konstatavo 1117,88 Eur kompensacinės išmokos teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams permokos faktą, tačiau nė vienam subjektui (nei šios išmokos gavėjui, nei kitam subjektui) nenustatė jokių pareigų ir nesuteikė jokių teisių. Šiame sprendime pareiškėjo atžvilgiu nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų ir šis aktas nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjo teisių ar pareigų, t.y. nesukelia jam jokių teisinių pasekmių( žr., pvz. LVAT 2015m.balandžio 27d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-797-146/2015).

Sprendimo priskirtinumą procedūriniam dokumentui patvirtina Kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2013-03-06 nutarimu Nr.207 (toliau- ir Aprašas), nuostatos. Pagal Aprašo 38 punktą kompensacinę išmoką mokanti įstaiga turi pasiūlyti kompensacinės išmokos gavėjui per nustatytą terminą, ne ilgesnį kaip 6 mėnesiai nuo kompensacinės išmokos permokos nustatymo dienos, grąžinti permokėtą kompensacinės išmokos sumą , ir , jeigu per nustatytą laiką permoka negrąžinama , ją išieškoti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal paminėto Aprašo 36 punktą, permoka iš išmokos gavėjo išieškoma įstatymų nustatyta tvarka tik tuo atveju, jeigu išmokos gavėjas per 10 darbo dienų nepraneša apie Aprašo 30 punkte nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos išmokos mokėjimui, ir dėl to išmoka permokama. Tačiau tuo atveju jeigu apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos mokėjimui, pranešama laiku, tačiau išmoka permokama, permokos neišieškomos. Taigi, pareiškėjui teisines pasekmes sukelti gali tik procedūrinio Sprendimo pagrindu VSDFV Utenos skyriaus priimtas administracinis aktas, dėl kurio pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo teisme galėtų būti reiškiamas savarankiškas reikalavimas, o teismas, nagrinėdamas tokį reikalavimą, galėtų vertinti ir procedūrinio akto (VSDFV Utenos skyriaus sprendimo) galimą įtaką atitinkamo pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančio sprendimo pagrįstumui bei teisėtumui.

Kitas pareiškėjo skundžiamas dokumentas - VSDFV sprendimas yra priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą, kuriuo jis skundė VSDFV Utenos skyriaus sprendimą. Šiuo dokumentu pareiškėjui dar kartą buvo išaiškinta kompensacinės išmokos teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams permokos susidarymo priežastys, paaiškinta, kad pareiškėjui materialines teisines pasekmės sukeltų tik VSDFV Utenos skyriaus sprendimas dėl permokos išieškojimo, tačiau tokiam sprendimui priimti nėra teisinio pagrindo ir permoka iš pareiškėjo nebus išieškoma (tą nurodė pats pareiškėjas). Taigi ir dėl šio dokumento priėmimo pareiškėjo teisinė padėtis nepasikeitė.

Aplinkybė, kad VSDFV Utenos skyrius, vadovaudamasis priimtu sprendimu, siūlė pareiškėjui be teisminių procedūrų, tai yra gera valia sumokėti susidariusią permoką, nesudaro pagrindo šiuos dokumentus vertinti kitaip, negu tik kaip nesukeliančiais pareiškėjui teisinių pasekmių. Nors pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad kompensacinės išmokos permoka iš jo jau yra išieškoma, tačiau iš jo pateikto Vilniaus socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016-11-03 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad išskaitymai yra vykdomi antstolės patvarkymu, tai yra priverstinio išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus tvarka, kas reiškia, kad rašte minimi išskaitymai yra nesusiję su pareiškėjo skundžiamais sprendimais, kurie nėra vykdomieji dokumentai ir negali būti vykdomi pagal antstolio patvarkymą.

Dėl nurodytų aplinkybių, teisinio reglamentavimo, suformuotos administracinių teismų praktikos pareiškėjo skundžiami sprendimai nelaikytini individualiais administraciniais aktais, sukeliančiais pareiškėjui materialines teisines pasekmes, todėl pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir jį atsisakoma priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kadangi teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundas iš viso negali būti nagrinėjamas administracinio teismo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, teismas nepasisako dėl pareiškėjo skundo trūkumų (skundas yra paduotas nesilaikant Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų dėl skundo turinio ir formos, o taip pat nesprendžia pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 152 straipsniu,

nutaria:

Skundą atsisakyti priimti.

Nutartis per 7 kalendorines dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.