Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Ričardui Kačinui,

pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. S. (J. S.), jo atstovui advokatui Dariui Krukoniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) 2022 m. balandžio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: 22165335203) dalies panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiasis darbo inspektorius 2022 m. balandžio 19 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) J. S. už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) nuostatas, o būtent, esant darbo sutarties požymiams, darbuotojui L. J. leido dirbti su įmonės traktoriumi kraunant statybvietėje gruntą, nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka, mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad L. J. statybvietėje, esančioje Dariaus ir Girėno g., ties namais nuo Nr. 3 iki Nr. 11, Klaipėdoje, dirbo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)” naudai, būdamas neįdarbintas 2022 m. kovo 7 d., nuo 9 val. iki 17 val., ir 2022 m. kovo 8 d., nuo 8 val. iki 14 val. Tokiu būdu J. S. savo neveikimu pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvias nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat vykdant patikrinimą statybvietėje, esančioje Dariaus ir Girėno gatvėje, ties namais nuo Nr. 5 iki Nr. 11, Klaipėdoje, kurioje triukšmą sugeriančios sienelės pagal geležinkelį statybos darbus vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. S., organizuodamas darbus minėtoje statybvietėje, neužtikrino, kad darbas būtų organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais, nes: neidentifikuotos pavojingos zonos, kuriose veikia ar gali atsirasti pavojingi veiksniai (iškastos duobės kolonų montavimui, iš žemės išsikišę armatūros galai, poliakalės, ekskavatorių pavojingos darbo zonos), neaptvertos aptvarais, nepaženklintos saugos ir sveikatos ženklais. Statybvietės teritorija, esanti arti gyvenamųjų namų kvartalo, neaptverta tvora, ypač tose vietose, kur vyksta intensyvūs darbai, nepaženklinta ženklais draudžiančiais į statybos teritoriją patekti pašaliniams asmenims. Taip buvo pažeista Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu 2000 m. gruodžio 22 d. Nr. 346 9, 10 bei 20 punktai ir tokiais būdais padarytas administracinius nusižengimus, numatytas ANK 96 straipsnio 2 dalyje. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas dalyvaujant J. S., kuris protokole nurodė, kad sutinka ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, prašo skirti minimalią baudą bei nurodė, kad negalės dalyvauti bylos nagrinėjime (b. l. 26-28).

Institucija, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. S., 2022 m. balandžio 28 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir skundžiamas Nutarimas), kuriuo nustačiusi J. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nenustačiusi jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, J. S. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 1000 Eur dydžio baudą, už nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje paskyrė 240 Eur dydžio baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, J. S. paskirta galutinė 1000 Eur dydžio bauda (b. l. 22-25).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2022 m. gegužės 27 d. gautas iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus persiųstas administracine tvarka nubausto asmens J. S. skundas dėl 2022 m. balandžio 28 d. nutarimo dalies, kurioje jis nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos šioje dalyje nutraukimo. Skunde nurodoma, kad J. S. 2022 m. kovo 4 d. informavo bendrovės darbuotoją K. K., atsakingą už darbo sutarčių sudarymą, dėl L. J. darbo teisinių santykių įforminimo, o būtini įdarbinimo dokumentai, t. y. darbo sutartis Nr. 112 bei įsakymas dėl darbuotojo priėmimo į darbą, buvo paruošti ir pasirašyti tą pačią dieną - 2022 m. kovo 4 d. Nurodytas aplinkybes patvirtina, tiek J. S. ir darbuotojos K. K. paaiškinimai teikti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, tiek ir pačių įdarbinimo dokumentų metaduomenys. Rašytinė darbo sutartis Nr. 112 su L. J. buvo sudaryta ir pasirašyta 2022 m. kovo 4 d., joje nustatant, kad darbuotojas pradeda dirbti nuo 2022 m. kovo 7 d. Tai patvirtinantys dokumentai buvo pateikti ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam subjektui. Vienintelis formalus pažeidimas, kuris buvo padarytas, tai laiku nebuvo pranešta Sodrai apie bendrovės ir L. J. teisinius darbo santykius. Tačiau J. S. ėmėsi priemonių, jog tai būtų padaryta laiku, t. y. nurodė darbuotojai K. K., atsakingai už darbo sutarčių sudarymą, atlikti visus būtinus veiksmus darbo santykiams įforminti. Šiuo atveju, pranešimas Sodros teritoriniam skyriui apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo L. J. priėmimą į darbą nustatyta tvarka mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios - 2022-03-07, nebuvo pateiktas dėl atsakingos darbuotojos klaidos, sąlygotos jos pačios blogos savijautos. Kaip paaiškėjo vėliau, atsakinga darbuotoja K. K. dokumentų forminimo metu sirgo COVID-19 liga. J. S. buvo įsitikinęs, jog visi būtini veiksmai yra atlikti ir tik 2022 m. kovo 8 d. paaiškėjo aplinkybė, jog formaliai nebuvo pateiktas 1-SD pranešimas Sodros teritoriniam skyriui. Paaiškėjus minėtai aplinkybei, nedelsiant imtasi veiksmų susidariusiai situacijai pašalinti ir išsiaiškinti situacijos atsiradimo priežastis. Tą pačią dieną, kai paaiškėjo aplinkybės, jog Sodros teritoriniam skyriui nebuvo pranešta apie L. J. įdarbinimą, buvo pateiktas pranešimas Sodrai. Pažeidimas truko itin trumpą laiko tarpą, toks formalus pažeidimas turėtų būti laikomas mažareikšmiu. Nenustatyta, kad Pareiškėjas minėtą pažeidimą būtų daręs tyčia ir/ar siekęs ar kėsinęsis išvengti mokesčių, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto, pažeisti darbuotojo ar valstybės interesus. Nagrinėjamu atveju, Pareiškėjo baudimas ir pati nuobauda pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už formalų itin trumpai trukusį pažeidimą laikytina neproporcinga, o Pareiškėjui nutarimu sukeliamos ne tik finansinės pasekmės (baudos pavidalu), tačiau sukuriamos ir kitos neigiamos pasekmės (pvz.: Užimtumo įstatymo 35 straipsnis 4 dalis 4 punktas, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio 1 dalies 16 punktas ir pan.). Skundu teismo prašoma 2022 m. balandžio 28 d. nutarimo dalį, kuria J. S. nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą J. S. atžvilgiu minėtoje dalyje nutraukti (b. l. 2, 3, 4-8).

Iš 2022 m. kovo 23 d. J. S. paaiškinimo darbo inspektoriui matyti, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius, kuris priima ir atleidžia darbuotojus, pasirašo darbo sutartis. Dėl L. J. priėmimo į darbą tarėsi 2022 m. kovo 3-4 dienomis, buvo sutarta, kad darbuotojas L. J. pradės darbą 2022 m. kovo 7 d. ir tas dalykas buvo žinomas tiek L. J., tiek darbų vadovui D. L.. Darbo sutartis iš jo pusės buvo pasirašyta , o darbuotojui turėjo atvežti pasirašyti kovo 8-9 dienomis. L. J. darbo sutartį jis iš savo pusės pasirašė, o darbuotojui turėjo atvežti pasirašyti kovo 8-9 dienomis. Apie L. J. įdarbinimą Sodrai turėjo pranešti buhalterija, o buhalterijai praneša jis pats, apie šį darbuotoją buhalterijai jis pranešė 2022 m. kovo 7 d., paprastai praneša telefonu arba el. paštu. Kad L. J. buvo įdarbintas prieš kovo 7 dieną, jis nebuvo įsitikinęs. Įmonės buhalteriją pagal sutartį tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 41-42).

Iš 2022 m. balandžio 20 d. J. S. paaiškinimo matyti, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Informuoja, kad 2022 m. kovo 8 d. VDI patikrinimo metų buvo nustatytas nusižengimas, kad darbuotojas (L. J.) nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties, dirbo su įmonės traktoriumi. Dėl minėto nusižengimo aplinkybių nori patikslinti, kad informaciją dėl darbuotojo priėmimo į darbą 2022 m. kovo 4 d. perdavė atsakingai už darbo sutarčių sudarymą apskaitininkei K. K.. Tą pačią dieną, įdarbinimo dokumentai buvo paruošti ir jam asmeniškai perduoti pasirašymui, dokumentus pasirašė (darbo sutartį, įsakymą dėl priėmimo į darbą). Pasirašyti dokumentai turėjo būti perduoti buhalterei T. Z., kuri turėjo pateikti pranešimą dėl priėmimo Sodrai. 2022 m. kovo 8 d. patikrinimo metu, paaiškėjo, kad duomenys apie įdarbinimą nebuvo pateikti į Sodrą. Pravedus įmonėje vidinį tyrimą, buvo išsiaiškinta, kad K. K. 2022 m. kovo 4 d. pamiršo išsiųsti buhalterei visus reikalingus įdarbinimo dokumentus, dėl ko Sodra nebuvo informuota apie L. J. įdarbinimą. Pagal darbuotojos K. K. pasiaiškinimą, dokumentai nebuvo išsiųsti, dėl to, kad K. K. blogai jautėsi, kaip paaiškėjo vėliau ji tuo metu sirgo Covid-l9. Kadangi visi įdarbinimo dokumentai buvo suforminti ir pasirašyti, jis buvo įsitikinęs, kad darbuotojas L. J. yra įdarbintas jų įmonėje ir tik po 2022 m. kovo 8 d. VDI patikrinimo sužinojo, kad L. J. nėra įdarbintas jų įmonėje. Kaip įmonės vadovas pripažįsta, kad turėjo labiau sukontroliuoti darbuotojus, įsitikinti, ar darbuotojas yra įdarbintas. Prašo atkreipti dėmesį, kad nusižengimas padarytas dėl žmogiškojo faktoriaus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikia nuo 2006 metų ir per visą įmonės gyvavimo laikotarpį, jokių nusižengimų neturėjo, įmonėje šiuo metu dirba 48 apdraustieji darbuotojai. Nori patvirtinti, kad neturėjo ketinimų leisti dirbti nelegaliam darbuotojui savo objekte. Prašo atsižvelgti į išdėstytus argumentus, peržiūrėti juos ir atleisti nuo administracinės nusižengimo atsakomybės. Iš savo pusės, labai gailisi ir pažada, kad panašūs pažeidimai nepasikartos (b. l. 10).

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiškino, kad surinktoje medžiagoje pateikti duomenys rodo, kad yra akivaizdūs nesutapimai tarp asmenų paaiškinimų Institucijai ir teismui. L. J. tikrinimo metu pats savanoriškai paaiškino, kad jis dar nėra pasirašęs darbo sutarties, neteigė, kad neturi darbo sutarties su savimi. Minėti duomenys buvo patikrinti Sodros sistemoje ir tas faktas pasitvirtino. Taip pat L. J. pateikė savo ranka rašytą paaiškinimą, o vargu ar būdamas streso būsenoje būtų gebėjęs parašyti paaiškinimą. Taip pat bendrovės projektų vadovas D. L. paaiškino, kad jokių L. J. įdarbinimo dokumentų jis nėra tvarkęs ir viską su L. J. įdarbinimu tvarko direktorius. Mano, kad teismui duodami J. S. bei liudytojo L. J. parodymai yra melagingi. Sodrai nereikia pateikti asmens įdarbinimo dokumentų (pavyzdžiui darbo sutarties), užtenka pranešti įdarbinamo asmens duomenis ir tokiam veiksmui atlikti nereikia valandos ir asmuo nuo to momento įgyja socialines garantijas. Prašo palikti galioti priimtą nutarimą ir skundo netenkinti.

Liudytojas L. J. teisme parodė, kad J. S. yra UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovas, o jis dirba minėtos bendrovės objekte Klaipėdoje. Pradėjo dirbti 2022 m. kovo 7 d., negavo sunkių darbų, nes tą dieną mokinosi, o 2022 m. kovo 8 d. pradėjo dirbti, tačiau 2022 m. kovo 4 d. jis jau buvo pasirašęs darbo sutartį. Atvykusiems darbo inspektoriams pasakė, kad neturi darbo sutarties, nes darbo sutartį turėjo namuose. Nepamena, ko jie dar jo klausė bei ką pasiaiškinime jis parašė. Turi rimtų problemų su sveikata, todėl negali patirti streso, o kai patiria stresą, gali neatsiminti buvusių aplinkybių.

Iš 2022 m. kovo 8 d., 13.45 val. rašyto L. J. paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog šiame statybos objekte dirba dvi dienas paeiliui, 2022 m. kovo 7 ir 8 dienomis, jo darbas yra traktoriumi pakrauti savivarčius žemėmis. Traktorių darbui perleido darbų vadovas D., kuris ir rodė kokius darbus šiame objekte reikalinga atlikti. Vakar, 2022-03-07, dirbo darbą nuo 9 val. iki 17 val., šiandien darbą pradėjo nuo 8 val. ryto. Apie šį darbą informavo draugas, dirbti pradėjo pakalbėjęs su darbo vadovu D.. Su darbų vadovu susitarė dėl atlyginimo 50 eurų į dieną. Dėl darbo sutarties pasirašymo rytoj turėjo atvežti lyg tai įmonės atsakingas asmuo, kuris turėjo duoti pasirašyti sutartį. Taip pat paaiškino, kad individualios veiklos pažymos ar verslo patento neturi, turi traktoriaus vairuotojo teises, kurias rodė darbų vadovui (b. l. 32-34).

Iš 2022 m. kovo 8 d. L. D. G. paaiškinimo matyti, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)” projektų vadovas. L. J. pradėjo dirbti 2022 m. kovo 7 d., nuo 8.00 val. iki 17.00 val. direktoriaus J. S. paliepimu. 2022 m. kovo 8 d., nuo 8.00 val. iki 14.00 val. šalino nereikalingą gruntą ir krovė į savivartį traktoriumi „Komatsu“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)”. Nurodymus dėl darbų L. J. teikė jis pats, bet ar su juo pasirašyta darbo sutartis, nežino. Taip pat nežino jo darbo užmokesčio. Apie tai, kad į darbą ateis traktorininkas (ekskavatorininkas) L. J., jam paskambino ir įspėjo direktorius J. S.. Dokumentų, patvirtinančių, kad jis turi teisę dirbti su traktoriumi, netikrino (b. l. 35-40).

Iš 2022 m. kovo 31 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 1126-0169 matyti, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)” dirbo vienas asmuo (L. J.), su kuriuo nesudaryta darbo sutartis ir nepranešta VSDFV (b. l. 29-31).

Iš 2022 m. balandžio 20 d. K. K. paaiškinimo matyti, kad dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkės pareigose. Šioje įmonėje atsakinga už darbuotojų darbo sutarčių paruošimą. 2022 m. kovo 4 d. įmonės vadovas J. S. pranešė, kad nuo 2022 kovo 7 d. turi priimti į darbą naują darbuotoją, L. J., traktorininko pareigoms. Dokumentus pradėjo ruošti 2022 kovo 4 d., surinko visus reikalingus dokumentus darbuotojo priėmimui, paruošė darbo sutartį. 2022 m. kovo 4 d. padavė pasirašymui direktoriui darbo sutartį, kurią direktorius J. S. pasirašė. Pasirašytą sutartį ir visus darbuotojo priėmimui reikalingus dokumentus turėjo išsiųsti įmonę tvarkančiai buhalterinei įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, tam, kad jie galėtų išsiųsti priėmimo pranešimą į Sodrą. Darbo sutartį ir dokumentus pamiršo išsiųsti, todėl pranešimas dėl darbuotojo L. J. priėmimo į darbą Sodrai buvo išsiųstas tik 2022 m kovo 8 d. Kovo 7 d. blogai jautėsi, kaip paaiškėjo vėliau ji sirgo Covid-l9. Prie aiškinamojo rašto prisega patvirtinantį dokumentą dėl ligos ir nuotraukas iš jos darbinio kompiuterio, kaip įrodymą, kad darbo sutartis su L. J. sudaryta 2022 m. kovo 4 d. Pripažįsta, kad ne laiku pranešė buhalterei ir dėl šios priežasties nebuvo laiku išsiųstas pranešimas į Sodrą. Sutinka, kad pasielgė neatsakingai ir dėl to labai gailisi (b. l. 11).

Iš 2022 m. kovo 29 d. elektroninio laiško (atsakymo į laišką „Dėl informacijos apie UAB (duomenys neskelbtini)“), išsiųsto iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos T. Z. matyti, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 7 d., 15.02 val. gautas skambutis apie darbuotojo įdarbinimą, tačiau asmens duomenys įdarbinimui nebuvo pateikti, minėti duomenys įdarbinimui (t.y. L. J. asmens tapatybės kortelės kopija) buvo atsiųsti per Viber programą 2022 m. kovo 8 d., 14.32 val., o forma 1-SD į VSDFV teritorinį skyrių nedelsiant pateikta 2022 m. kovo 8 d., 14.53 val. (b.l. 9, 48-50).

Iš 2022 m. kovo 4 d. darbo sutarties Nr. 112 sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. J. Nr. 7 punkto matyti, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo 2022 m. kovo 7 d. (b. l. 12).

Iš K. K. paaiškinimo priedų matyti, kad 2022 m. kovo 4 d. kompiuteryje pavadinimu „K.“ sukurtas WORD formato dokumentai pavadinimais „Darbo sutartis Nr. 112 L. J.“, „Įsakymas dėl priėmimo“ bei „Prašymas dėl priėmimo“ (b. l. 14-16).

Iš ES skaitmeninio COVID pažymėjimo kopijos matyti, kad K. K. pirmoji teigiamo tyrimo rezultato data – 2022-03-13 (b. l. 17).

Iš 2022 m. kovo mėnesio VSDFV Vilniaus skyriaus rašto Nr. (7.2E) DV_S matyti, kad remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2022 m. kovo 7 d. 1-SD pranešimą, kuriame nurodyta L. J. valstybinio socialinio draudimo pradžia 2022 m. kovo 7 d., pateikė 2022 m. kovo 8 d. 14.53 val. Minėtą pranešimą elektroniniu kvalifikuotu parašu pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo T. Z. (b. l. 44).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Skunde keliamas Nutarimo dalies, kuria Pareiškėjas pripažintas kaltu pažeidęs DK 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir nubaustas už nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Skunde teigiama, jog rašytinė sutartis su darbuotoju L. J. buvo sudaryta dar 2022 m. kovo 4 d., tačiau dėl atsakingos darbuotojos K. K. klaidos, laiku apie šio darbuotojo įdarbinimą nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui, todėl Pareiškėjas nepagrįstai pripažintas kaltu pažeidęs DK 43 straipsnio 1 dalies nuostatą. Kadangi J. S. veiksmuose nenustatyta tyčia, prašoma pripažinti šį formalų ir neilgai trukusį pažeidimą mažareikšmiu ir administracinio nusižengimo bylą dalyje dėl nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Bylos medžiaga ir skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, jog J. S. Institucijos 2022 m. balandžio 28 d. nutarimu nubaustas už du administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje bei ANK 96 straipsnio 2 dalyje. Kadangi Pareiškėjas Nutarimo dalies dėl jo pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį neginčija, teismas plačiau dėl minėtos skundžiamo nutarimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo nepasisako, konstatuodamas, jog J. S. kaltę dėl ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo be paties Pareiškėjo paaiškinimų patvirtina ir kiti administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už nelegalų darbą, o šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti. Nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: (1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba (2) nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, nelegalus darbas gali būti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo. Nagrinėjamu atveju J. S. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nubaustas dėl to, kad su darbuotoju L. J. nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir mažiausiai prieš vieną dieną nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. DK 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo inspektoriai 2022 m. kovo 8 d., apie 13.30 val., atlikę neplaninį patikrinimą statybvietėje, esančioje Dariaus ir Girėno gatvėje, ties pastatu Nr. 3, Klaipėdoje, nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai darbuotojas L. J. dirbo 2022 m. kovo 7 d. bei kovo 8 d., su juo nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie jo įdarbinimą nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios (b.l. 29-31).

2022 m. kovo 8 d., 13.45 val., ranka rašytame paaiškinime darbo inspektoriams L. J. nurodė, kad šiame statybos objekte dirba dvi dienas paeiliui, 2022 m. kovo 7 ir 8 dienomis, jo darbas yra traktoriumi pakrauti savivarčius žemėmis. Traktorių darbui perleido darbų vadovas D., kuris ir rodė kokius darbus šiame objekte reikalinga atlikti. Vakar, 2022-03-07, dirbo darbą nuo 9 val. iki 17 val., šiandien darbą pradėjo nuo 8 val. ryto. Apie šį darbą informavo draugas, dirbti pradėjo pakalbėjęs su darbo vadovu D. Dėl darbo sutarties pasirašymo rytoj turėjo atvežti lyg tai įmonės atsakingas asmuo, kuris turėjo duoti pasirašyti sutartį (b. l. 32-34).

Jau po atlikto neplaninio patikrinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekte, 2022 m. kovo 23 d. rašytame pirmajame paaiškinime J. S. dėstomi teiginiai iš esmės sutapo su L. J. 2022 m. kovo 8 d. rašytais paaiškinimais, ir iš jų matyti, jog buvo sutarta, kad L. J. pradės darbą 2022 m. kovo 7 d. J. S. teigė, kad apie šį darbuotoją buhalterijai pranešė kovo 7 d., o SODRAI apie L. J. įdarbinimą turėjo pranešti buhalterija. Šiame paaiškinime J. S. taip pat nurodė, jog iš savo pusės darbo sutartį buvo pasirašęs, tačiau darbuotojui ji turėjo būti atvežta pasirašyti kovo 8-9 dienomis, įmonės buhalteriją pagal sutartį tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 41-42).

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad J. S., susipažindamas su 2022 m. balandžio 19 d. jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), į protokolą įrašė rankraštinį įrašą, jog sutinka ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, prašo skirti minimalią baudą ir nurodė, kad negalės dalyvauti nagrinėjime (b.l. 26-27). Be to, nei teikdamas pirminį paaiškinimą, nei administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, J. S. su L. J. sudarytos rašytinės darbo sutarties Institucijai nepateikė.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokole aiškiai ir išsamiai nurodyta, kokiais nusižengimais kaltinamas J. S. ir kokiomis aplinkybėmis minėti nusižengimai padaryti, todėl, jeigu J. S. nebūtų padaręs jam inkriminuotų nusižengimų, jam prisipažinti kaltu dėl to, ko nepadarė, būtų visiškai nelogiška, juolab, kad protokolas surašytas praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui nuo J. S. 2022 m. kovo 23 d. paaiškinimo darbo inspektoriams pateikimo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja T. Z. pateikė Institucijai duomenis, patvirtinančius, jog duomenis L. J. įdarbinimui (t.y. L. J. asmens tapatybės kortelės kopiją) ji gavo per Viber programėlę tik 2022 m. kovo 8 d., 14.32 val., ir užpildžiusi formą 1-SD nedelsiant 2022 m. kovo 8 d., 14.53 val., ją pateikė VSDFV teritoriniam skyriui (b.l. 9, 48-50). Iš T. Z. laiško priedų matyti, jog duomenis per Viber programą kovo 8 d. jai pateikė pats J. S., kartu su L. J. asmens tapatybės kortelės kopija kartu nurodydamas ir L. J. gyvenamosios vietos adresą. Ši aplinkybė sutampa su J. S. pirminiame paaiškinime nurodytu teiginiu, jog duomenis apie įmonės darbuotojų įdarbinimą buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešdavo jis pats. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiško bei jo priedų matyti ir tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei duomenys apie L. J. įdarbinimą (o būtent L. J. asmens tapatybės kortelės kopija bei jo gyvenamosios vietos adresas) pateikti tik praėjus valandai po statybvietėje pradėto neplaninio patikrinimo ir po to, kai L. J. jau pateikė pirminį paaiškinimą darbo inspektoriams, t.y. 2022 m. kovo 8 d. 14.32 val. Iš T. Z. laiško taip pat matyti, jog nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas kovo 7 d., 15.02 val., paskambinęs pranešė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie naujo darbuotojo įdarbinimą, tačiau asmens duomenys įdarbinimui pateikti nebuvo. Kadangi L. J. asmens duomenys – jo asmens tapatybės kortelės numeris, asmens kodas bei gyvenamosios vietos adresas yra nurodyti 2022 m. kovo 4 d. sutarties, kurią J. S. tvirtino pasirašęs dar kovo 4 d., įžanginėje dalyje (b.l. 58), todėl akivaizdu, jog jokių kliūčių šiuos duomenis pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei kovo 4 d., nei kovo 7 d. J. S. nebuvo, juolab kad pats Pareiškėjas 2022 m. kovo 23 d. Institucijai teiktame paaiškinime nurodė, jog duomenis buhalterijai praneša jis ir teigė apie tai pranešęs 2022 m. kovo 7 d. (b.l. 41-42). Aptarti bylos duomenys patvirtina liudytojo L. J. bei Pareiškėjo J. S. pirminiuose paaiškinimuose darbo inspektoriams nurodytą aplinkybę, kad L. J. patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai dirbo, kai su juo rašytinė sutartis sudaryta nebuvo.

Apie ta, kad su L. J. rašytinė darbo sutartis buvo sudaryta dar 2022 m. kovo 4 d. J. S. nurodė tik kitą dieną po administracinio nusižengimo protokolo, kuriame pripažino padaręs nusižengimu ir dėl jų gailėjosi, surašymo, t. y. 2022 m. balandžio 20 d. pateikdamas Institucijai savo bei K. K. 2022 m. balandžio 20 d. paaiškinimus bei kompiuterio nuotraukas. Pareiškėjas J. S. teisme tvirtino, jog darbo sutartį kovo 4 d. pasirašė ne tik jis, bet ir L. J., tačiau dėl kažkokių priežasčių ji „nesuvaikščiojo“ į buhalteriją, kuri turėjo perduoti įdarbinimo duomenis Sodrai, nors neneigė, kad Sodrai apie L. J. įdarbinimą nebuvo pranešta laiku. Liudytojas L. J. apklausiamas teisme nurodė, kad kovo 4 d. jau buvo pasirašęs darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)”, darbo inspektoriams sakęs, kad sutartį turi namuose, o dėl patirto streso ir sveikatos problemų nepamena, ką paaiškinime parašė. Tokius liudytojo L. J. parodymus, prieštaraujančius jo bei Pareiškėjo pirminiams paaiškinimams Institucijai, teismas laiko nepatikimais ir jais nesivadovauja, atsižvelgdamas į tai, kad L. J. tebedirba Pareiškėjo įmonėje, todėl įmonei palankius parodymus galimai duoda bijodamas netekti darbo. Teismas vadovaujasi pirminiais Pareiškėjo bei liudytojo L. J. paaiškinimais, kadangi jie, nors ir teikti skirtingu metu, tačiau iš esmės sutampa tarpusavyje, taip pat papildo kitus byloje Institucijos surinktus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad Institucija teisingai įvertino J. S. veiksmus ir pagrįstai nurodė, jog savo neveikimu J. S., kaip atsakingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmuo pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies bei 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėjo skundo priedai – I. K. paaiškinimas ir pateiktos kompiuterio ekrano nuotraukos patvirtina tik tai, kad L. J. įdarbinimo dokumentai buvo rengiami 2022 m. kovo 4 d., tačiau nepaneigia aplinkybės, jog L. J. asmeniškai minėtos sutarties patikrinimo metu nebuvo pasirašęs, t.y. su juo minėta sutartis sudaryta nebuvo. Priešingai, iš aptartų duomenų visumos akivaizdu, kad L. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai patikrinimo metu dirbo, kai su juo rašytinė darbo sutartis nebuvo sudaryta ir apie jo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui nustatyta tvarka nebuvo pranešta. Teismas atkreipia dėmesį, jog nelegaliu darbu laikomas bet kurios iš minėtų alternatyvių veikų padarymas.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis, būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-648/2016).

J. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, turėjo teisę sudaryti darbo sutartis su darbuotojais, niekam kitam šių funkcijų atlikti nėra pavedęs, todėl privalėjo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai bei užtikrinti, kad bendrovėje visi darbuotojai dirbtų teisės aktų nustatyta tvarka sudarius rašytines darbo sutartis ir laiku apie tai informuoti VSDFV administravimo įstaigą.

Pareiškėjo atstovo teiginį, jog J. S. padarytas pažeidimas yra formalus ir turi būti pripažintas mažareikšmiu, teismas atmeta kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad ANK 12 straipsnyje išvardintos konkrečios veikos, kurios gali būti pripažintos mažiau pavojingomis, tačiau ANK 95 straipsnio 1 dalis į tokių veikų sąrašą nepatenka, vadinasi, nelegalus darbas negali būti pripažįstamas mažiau pavojingu nusižengimu, todėl nėra teisinio pagrindo J. S. padarytą nusižengimą, vertinti kaip mažai pavojingą. Priešingai, nelegalus darbas yra viena iš pavojingesnių veikų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį nusižengimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda.

Administracinės nuobaudos skiriamos, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

Skundžiamu nutarimu Pareiškėjui J. S., įvertinus administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą paskirta minimali 1000 eurų dydžio bauda, už ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą – minimali 240 eurų dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, J. S. paskirta galutinė – 1000 eurų dydžio bauda. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Pareiškėjui nuobauda paskirta nepažeidžiant administracinių nuobaudų skyrimo tvarkos bei įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl jos keisti ar mažinti nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. balandžio 28 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti skunde dėstomais motyvais nėra pagrindo, todėl J. S. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo J. S. (J. S.) skundo netenkinti ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.