- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-25
- Bylos Nr.
- e2S-63-730/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15086-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Amber Food“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Food911“
veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Amber food“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Amber Food“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Food911“ dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtų sumų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti tarp ieškovės ir atsakovės 2023 m. balandžio 6 d. sudarytą Bendradarbiavimo sutartį dėl atsakovės kaltės, priteisti (grąžinti) ieškovei iš atsakovės 83 490 Eur ieškovės sumokėtus atsakovei 2023 m. balandžio 11 d. pagal tarp ieškovės ir atsakovės 2023 m. balandžio 6 d. sudarytą Bendradarbiavimo sutartį ir atsakovės ieškovei 2023 m. balandžio 7 d. išrašytą išankstinę PVM sąskaitą faktūrą, priteisti ieškovei iš atsakovės 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės lėšas, kilnojamuosius daiktus bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis ieškinio ribose (83 490 Eur). Prašymo pagrindas:
3. Prašyme nurodė, kad atsakovė daugiau kaip 4 mėnesius vengia vykdyti sutartį, taip pat vengia grąžinti ieškovei iš jos avansu gautus pinigus (83 490 Eur) už paslaugas, kurių nesuteikė ir, kaip matyti iš faktinių aplinkybių, neketina suteikti. Jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, atsakovė neturi, finansinės atskaitomybės dokumentų įstatymo nustatyta tvarka valstybės įmonei Registrų centrui neteikia, darbuotojų skaičius sumažėjo iki 1 (vieno), kurio darbo užmokestis nesiekia 230 Eur. Visa tai rodo, kad atsakovė yra nesąžininga ir jos turtinė padėtis yra labai bloga bei, kad ieškinio suma ieškovei yra ypatingai didelė. Dėl to kyla reali grėsmė, kad atsakovė gali imtis aktyvių nesąžiningų veiksmų, siekiant perlesti tretiesiems asmenimis likusį atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą, jeigu tokio apskritai dar yra, tokiu būdu apsunkinant teismo sprendimo vykdymą arba apskritai padarant jį negalimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
5. Teismas nurodė, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo (lot. prima facie) vertinimą. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, jog neturi pagrindo spręsti, kad ieškinio reikalavimai nutraukti tarp ginčo šalių sudarytą sutartį ir grąžinti ieškovei sumokėtus pinigus iš atsakovės būtų akivaizdžiai nepagrįstas, todėl nutarė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – egzistuoja. Pažymėjo, kad preliminarus ieškovės pareikštų reikalavimų vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės ir neturi prejudicinės galios, nes ieškinio pagrįstumas ar nepagrįstumas bus vertinamas priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo esmės.
6. Teismas nurodė, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones turi įvertinti ir grėsmę, dėl galimo teismo sprendimo įvykdymo neįmanomumo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovės prašymo motyvus konstatavo, jog ieškovė nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie atsakovės nesąžiningumą, tai yra, kad ji ketintų slėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, nors šios aplinkybės įrodinėjimo našta šioje proceso stadijoje tenka būtent ieškovei. Teigia, jog ta aplinkybė, jog atsakovė galimai pažeidžia ieškovės interesus, yra pagrindas teisę kreiptis į teismą, tačiau ne pagrindas konstatuoti, jog ieškovei priėmus galimai palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas apsunkės. Pažymėjo, jog finansinis nepajėgumas ir vengimas vykdyti sprendimą yra skirtingus situacijos, dėl ko teismas vertino, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu - taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės pinigines lėšas, kilnojamuosius daiktus bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, ieškinio ribose (83 490 Eur). Atskirojo skundo argumentai:
8.1 Teismas netinkamai įvertino grėsmę, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo įmanomumui. Teigia, kad atsakovė žino apie prievolę, jos nevykdo daugiau kaip keturis mėnesius, vengia vykdyti sutartį, su ieškove nebendradarbiauja, be to atsakovė turi tik vieną darbuotojo ir turto neturi.
8.2 Teismas netinkamai įvertino atsakovės nesąžiningumą, teigia, kad ieškovė sumokėjo atsakovei avansu 83 490 Eur, tačiau atsakovė prievolės nevykdo, pinigų negražina, todėl atsakovės veiksmai įrodo, jog ji vengs vykdyti teismo sprendimą ar imsis veiksmų sumažinti savo galimybes jį įvykdyti.
8.3 Nurodo, kad apeliantė kreipėsi į atsakovę dėl adekvačios prievolės užtikrinimo garantijos, tačiau atsakovė tik vilkina laiką, jokių įrodymų pateisinančių prievolės nevykdymą nepateikia. Teigia, jog teismas taip pat nepagrįstai neįvertino ieškinio dydžio, atstovės turtinės padėties, kai šiuo atveju 83 490 Eur skola, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį yra itin didelė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl atskirojo skundo argumentų.
12. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atmetė apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodo, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo tinkamai neįvertinęs grėsmės galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo vykdymui, taip pat tinkamai neįvertino atsakovės sąžiningumo ir nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog ieškinio suma yra didelė. Teigia, jog atsakovė vengia vykdyti prievolę, lėšų negrąžina, neteikia prievolės vykdymo užtikrinimo priemonių. Pažymi, jog ieškinio suma atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį taip pat yra didelė, dėl ko šiuo atveju turėjo būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
14. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, tai yra, nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
15. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, dėl netinkamo prima facie pagrįstumo įvertinimo nėra, todėl apeliacinės plačiau dėl prima facie sąlygų nepasisako.
16. Be prima facie sąlygos, kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, ir nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
17. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovės finansinė padėtis, šalių tarpusavio ginčai nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, siekiant užtikrinti byloje pareikštus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė vengia vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, neteikia prievolių vykdymo užtikrinimo ir ar su apeliante nebendradarbiauja tik patvirtina šalių tarpusavio konfliktą, tačiau niekaip nepatvirtina atsakovės sąmoningo tikslo perleisti turtą ar turtines teises, tuo siekiant apsunkinti apeliantei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
18. Apeliantė taip pat įrodinėja, kad atsakovės turtinė padėtis palyginus su pareikštais reikalavimais yra prasta, tačiau šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantei galimo palankaus teismo sprendimo sėkmingas įvykdymas gali priklausyti nuo įvairių aplinkybių, o ne išimtinai nuo atsakovės finansinio pajėgumo. Be to, finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (tai yra siekis išvengti vykdymo) yra savo turiniu skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovės teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamus argumentus bei konkrečius įrodymus apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, tačiau šiuo atveju ieškovė jokių objektyvių argumentų, įrodymų, dėl tokios aplinkybės nepateikė (CPK 178 straipsnis).
19. Apeliantė taip pat teigia, kad šiuo atveju itin didelė ieškinio suma, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau su šiuo argumentu negalima sutikti. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, ieškinio sumos dydis, asmens turtinė padėtis nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-740-790/2020, 14 punktas). Nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad yra grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020, 18 punktas).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, nutardamas netenkinti ieškovės prašymo ir netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Dėl procesinės bylos baigties.
21. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas, dėl ko nutariama atskirojo skundo reikalavimų netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.