- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- 1-1527-517/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28343-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kaltinamasis
- S. K.
- Nukentėjusysis
- Ž. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. K. buvo pareikštas kaltinimas, kaltinant jį tuo, kad jis, smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t.y. padarė kvalifikuotą fizinio skausmo sukėlimą, o būtent:
2019m. liepos 05d., apie 19²⁰ val., vakare, kaltinamasis S. K. gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, kilusio tarpusavio konflikto su sugyventine-pil. Ž. B. metu, pastarąją užsipuolęs, tyčia su dviračio rėmu prispaudė ant lovos sėdinčią nukentėjusiąją Ž. B., o po to jis(kaltinamasis S. K.), tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, į stovinčią nukentėjusiąją Ž. B. metė dviratį, ko pasekoje pastaroji nugara pagriuvo ant žemės, ir tokiu būdu pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios Ž. B. asmenį pasekoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis S. K., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad pil. Ž. B. yra jo sugyventinė, su kuria tuo metu gyveno nuomojamame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), iš kurio juos ketino išvaryti dėl sugyventinės Ž. B. girtuoklysčių. Jis pats alkoholiu nepiktnaudžiauja, išgeria tik per metines šventes. Tikslios datos neatsimena, įvykio dieną, ryte, jis buvo nuėjęs pas savo motiną, gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini), pas kuria darbavosi, t.y. apkalinėjo grindis. Grįžęs į namus, kieme rado švenčiančią kompaniją, kurioje su kaimynais buvo ir jo sugyventinė Ž. B.. Buvo kepami šašlykai, vartojamas ir alkoholis, tačiau ką konkrečiai gėrė, jis nekreipė dėmesio. Pamatęs tokią situaciją, nuėjo pas sugyventinės Ž. B. brolį K., gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini), kuriam pasakė, kad jo sesuo Ž. B. ir kaimynė J. U. girtuokliauja. Jam grįžus atgal, kieme rado tą pačią kompaniją. Jam pasirodė, kad jo sugyventinė Ž. meiliai glaustosi prie kaimyno-pil. S. L., dėl ko jis labai susinervino. Kadangi buvo įžeistas, dėl sukelto pavydo tarp jo ir sugyventinės Ž. B. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis, paėmęs prie namo kampo stovėjusį kaimyno S. L. dviratį, su dviračiu pradėjo ties krūtine ir pilvu spausti ant fotelio sėdėjusią sugyventinę. Dviratis galėjo liesti ir sugyventinės Ž. B. kaklą. Atsistojusi nuo fotelio, sugyventinė pradėjo jį stumdyti, todėl jis iš pykčio metė į sugyventinę Ž. dviratį ir nuėjo į namus. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Dėl tokio savo netinkamo elgesio jis nuoširdžiai gailisi.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis S. K. prisipažino padaręs nusikaltimą, pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą kvalifikuojamą pagal LR BK 140 str. 2d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais nukentėjusiosios Ž. B. ir liudytojų J. U., S. L. ir A. B. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 31-32, 34-35, 61-62, 67-68, 73-74), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 10-11) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 13-14), daiktų apžiūros protokolu(b.l. 16) ir fotolentele prie minėto protokolo(b.l. 18), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 23-25), VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotu pil. Ž. B. ligos istorijos Nr. 19PR-8916 su gydytojo darytu įrašu išrašu(b.l. 33), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie galimai sužaloto asmens medicininės apžiūros faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 45-46) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kadangi kaltinamajam S. K. inkriminuojamo nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamasis S. K. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.
Iš teisme paskelbtų nukentėjusiosios Ž. B. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad pil. S. K. yra jos sugyventinis, su kuriuo kartu gyvena jau apie dvejus metus, paskutiniu metu bute adresu: (duomenys neskelbtini). Kadangi ji ruošėsi kraustytis iš nuomojamo buto, ta proga 2019m. liepos 05d. namo kieme šventė jos išleistuves. Kompanijoje dar buvo jos sūnus-pil. A. B. ir kaimynai-pil. J. U. ir S. L.. Būnant namo kieme, sėdėjo ant fotelio, kalbėjosi, gėrė alų ir sidrą. Apie 19²⁰ val. į namus sugrįžo jos sugyventinis S. K., kuris žodžiais pradėjo pulti ant kaimynų, juos stumdyti. Po to sugyventinis S. K. be jokios priežasties, paėmęs kieme stovėjusį dviratį, pradėjo ją ir kaimyną S. L., jiems sėdint ant fotelio, su tuo dviračiu spausti metė į ją. Jai atsistojus, sugyventinis nenusiramino ir dviratį metė į ją, dviračio rėmu pataikydamas į kaklą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Nuo smūgio ji atsitrenkė į sieną ir pargriuvo ant žemės. Sugyventinis S. K. iš karto pabėgo, o jos sūnus A. iškvietė policijos pareigūnus. Nuvykus į Ukmergės ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių, po apžiūros jai buvo konstatuotas kaklo srities sumušimas. Tai buvo pirmas toks sugyventinio S. K., kuris yra labia pavydus, poelgis, kuris anksčiau prieš ją fizinio smurto nėra naudojęs(b.l. 31-32, 34-35).
Iš teisme paskelbto liudytojos J. U. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad Ž. B. pažįsta daug metų. Jos sugyventinis-pil. S. L. gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Vieni iš kaimynų buvo Ž. B. ir pastarosios sugyventinis S. K.. 2019 m. birželio mėn. pabaigoje ar tai liepos mėn. pradžioje, tarpe 18⁰⁰-19⁰⁰ val., ji su kaimyne Ž. B. ir savo sugyventiniu S. L. išgėrinėjo kieme, gėrė alų. Tuo metu į kiemą parėjo Ž. B. sugyventinis S. K., kuris atrodė piktas. Lauke ji su S. L. sėdėjo ant lovos, o Ž. B. sėdėjo kitoje stalo pusėje, ant kitos lovos. S. K. žodžiais užsipuolė jos sugyventinį S. L., sakydamas ko jis čia atėjo, ką jis veikia ne savo kieme. Kilusio konflikto metu S. K. rankomis nuo savęs pastūmė ant lovos sėdintį jos sugyventinį S. L., o šis nuspyrė S. K. nuo savęs, spirdamas kažkur į kojas. Ji atsistojo ir ramino S. K. ir savo sugyventinį S. L.. Šalia stovėjusi Ž. B. taip pat žodžiu ramino savo sugyventinį S. K.. Prie pat lovos, ant kurios sėdėjo kartu su savo sugyventiniu S. L., atremtas stovėjo dviratis. S. K. pastvėrė rankomis tą dviratį ir metė į Ž. B.. Ž. B. nuo smūgio dviračiu pargriuvo ant žemės, ant nugaros, o dviratis užgriuvo ant jos(b.l. 61-62).
Iš teisme paskelbto liudytojo S. L. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad įvykio dieną jis su savo sugyventine J. U. buvo kieme. Su sugyventine J. U. ir kaimyne Ž. B. ruošėsi atšvęsti pastarosios išleistuves. Kartu kompanijoje buvo ir kaimynės Ž. B. sūnus A. Vyko išgertuvės, gėrė alų. Į namus sugrįžus kaimynės sugyventiniui S. K., kaimynė Ž. B. tuo metu stovėjo prie laužo. S. K. jį užsipuolė, garsiai klausdamas, ką jis(liudytojas S. L.) čia veikia. Kilusio žodinio konflikto metu S. K. jį rankomis pastūmė, o jis, atsakydamas, kojomis pastūmė į priekį nuo savęs S. K.. Tada S. K. paėmė šalia stovėjusį dviratį ir su dviračiu bandė atremti jį, sėdintį ant lovos, bet jis S. K. nuo savęs atstūmė kojomis. Tada jis atsistojo nuo lovos ir, bėgdamas nuo S. K., apibėgo aplink namą. Nenorėdamas tolimesnio konflikto, jis kurį tai laiką pabuvo už namo, o po po grįžo į kiemą, prie stalo, kur sėdėjo. Matė, jog S. K. tuo metu bėgo link Paupio gatvės. Ž. B. stovėjo rankomis susiėmusi už kaklo. Jis nematė ką kaimynei padarė pastarosios sugyventinis S. K.. Pati Ž. B. pasakė, kad sugyventinis S. K. į ją metė dviratį(b.l. 67-68).
Iš teisme paskelbto liudytojo A. B. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jo motina-pil. Ž. B. jau apie trejus metus draugauja ir gyvena su sugyventiniu S. K.. Jis gyvena kartu su jais. Iki įvykio motina su savo sugyventiniu S. K. sutardavo gerai. Tikslios datos neatsimena, įvykio dieną, po pietų ar tai vakare, jis su motina buvo gyvenamo namo, esančio adresu: (duomens neskelbtini), kur tuo metu nuomojosi butą, kieme. Kompanijoje buvo ir kaimynai S. L. ir J. U.. Jis buvo blaivus, alkoholio nevartoja, o motina su kaimynais gėrė alų. Kieme sėdėjo ant lovos, prie stalo. Šalia jo sėdėjo motina ir kaimynai J. U. bei S. L.. Į namus sugrįžęs motinos sugyventinis S. K. užsipuolė S. L., kurį aprėkė. Motinos sugyventinis S. K. pyko, kad motina su kaimynais S. L. ir J. U. bendravo. Kieme, netoli stalo ir namo kampo stovėjo sidabrinis ar tai pilkas dviratis, kurį motinai buvo padovanojusi kaimynė J. U.. S. K., paėmęs tą dviratį ir laikydamas jį rankose, pradėjo eiti link ant lovos sėdėjusio S. L., o šis, kojomis atsispirdamas į dviratį, nuo savęs motinos sugyventinį S. K. su dviračiu nustūmė. Tuo metu jo motina stovėjo šalia savo sugyventinio S. K., kada šis, stovėdamas šonu į motiną ir rankose laikydamas dviratį, dviratį metė į motiną. Dviratis visu savo korpusu atsitrenkė į motiną, kuri nuo smūgio nugara griuvo ant žemės. Dviratis motiną užgriuvo, kuri pradėjo šaukti. Jis padėjo motinai atsikelti, o tuo metu motinos sugyventinis S. K. nuėjo link Vytauto gatvės. Jam atrodo, kad pati mama iškvietė policiją. Matė paraudusį motinos kaklą, ji skundėsi, kad jai skauda kaklą(b.l. 73-74).
Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomens neskelbtini), kiemas, į kurį patenkama, įvažiavus keliuku nuo J. B. gatvės pusės, pro šalia Ukmergės m. J. B. gimnazijos esančią tvorą. Įvykio vietos apžiūros metu už namo, dešinėje pusėje, kampe yra matomi sukrauti seni sulaužyti baldai, šalia kurių lauke stovi minkštų baldų dvi sofos. Namo kieme, prie įėjimo į namą durų yra matomas paguldytas pilkos spalvos vyriškas dviratis, kurio grandinė nutrūkusi, o galinis rato apsauginis sparnas yra palankstytas. Dviratis iš įvykio vietos buvo paimtas. Apžiūrėjus namo mkiemą, daugiau jokių kitų nusikaltimo pėdsakų nerasta, neužfiksuota(b.l. 10-14). Dviratis buvo apžiūrėtas ir, kaip daiktinis įrodymas, prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 16-18).
Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio 2019m. liepos 05d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad minėtą dieną, apie 19²⁹ val., patruliavimo metu iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie konfliktą adresu: (duomenys neskelbtini), nurodžius, kad sugyventinis sumušė pranešėją-pil. Ž. B. ir pabėgo, reikalinga greitoji medicinos pagalba Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko neblaivi pranešėja(nukentėjusioji Ž. B.), kuri nurodė, kad, iš darbo sugrįžus jos sugyventiniui-pil. S. K., kuris buvo blaivus, kieme įvyko tarpusavio konfliktas. Pasak pranešėjos, jos sugyventinis, susinervinęs, paėmė prie namo kampo stovėjusį dviratį ir metė į ją(pranešėją), pataikydamas į kaklo-krūtinės ląstos sritį, ko pasekoje pranešėja nuo smūgio pargriuvo ant žemės ir susižalojo dešinės kojos kelią. Smurtavęs sugyventinis S. K., pasak pranešėjos, po įvykio pasišalino. Patikrinus pranešėjos(nukentėjusio asmens) Ž. B. blaivumą, jai buvo nustatytas 1,29 promilės girtumas. Smurtą patyrusi moteris buvo išsigandusi, sutrikusi, ant kurios kaklo matėsi paraudimas(b.l. 23-25). Pranešėjos-nukentėjusiosios Ž. B. neblaivumą patvirtina ir byloje esantis neblaivumo(girtumo ) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitas(b.l. 26).
Iš teisme paskelbto byloje esančio neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvito matyti, kad, patikrinus 2019m. liepos 05d., 19⁴⁵ val., sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo S. K. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 0,00 promilės girtumas, t.y. galimai smurtavęs asmuo buvo blaivus(b.l. 26, 85-86).
Iš teisme paskelbto byloje esančio VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduoto asmens ligos istorijos Nr. 19PR-2477 išrašo matyti, kad 2019m. liepos 05d., 19⁵⁹ val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatyta pil. Ž. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuri skundėsi fizinio smurto prieš jos asmenį pavartojimu, t.y. skausmu kaklo srityje, nurodydama, kad minėtą dieną kilusio konflikto su sugyventiniu metu pastarasis į ją metė dviratį. Pacientės apžiūros metu yra stebimas kakle, kairėje pusėje paviršinis sužalojimas-sumušimas, palpacija minėtoje vietoje kiek skausminga, judesiai šiek tiek skausmingi, kuri(pacientė) po apžiūros buvo išleista į namus(b.l. 33).
Iš teisme paskelbto byloje esančio teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie galimai sužaloto asmens medicininės apžiūros faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolo matyti, kad, 2019m. rugpjūčio 23d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios Ž. B. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. Ž. B. objektyvių sužalojimo požymių nenustatyta(b.l. 45-46).
Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2019m. liepos 05d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriamas ir asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos(partnerystės)(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio tardymo metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis S. K., dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš savo sugyventinę-nukentėjusiąją Ž. B., ko pasekoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas, laikytina, kad kaltinamasis S. K. savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimas, padarytas prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje(kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas).
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 41,37 Eur.(keturiasdešimt vieno euro ir 37 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiosios Ž. B. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 50-52).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).
Kadangi žala nukentėjusiosios sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo S. K. veiksmais, pastarasis privalo atlyginti valstybei dokumentais pagrįstas lėšas, išleistas nukentėjusiosios Ž. B. gydymui, bendrais pagrindais(b.l. 53)(LR CK 6.263 str. 2d.).
Atliekant įrodymų tyrimą bylos nagrinėjimo teisme metu, nukentėjusioji Ž. B. pareiškė, kad ji savo sugyventiniui-kaltinamajam S. K., kuris prieš ją anksčiau nėra smurtavęs ir šiuo metu vėl grįžo gyventi su ja kartu, dovanoja, nori su juo taikytis ir jokių turtinių pretenzijų dėl patirto fizinio smurto pastarajam nereiškia, pasak kurios, sugyventinis turėtų padaryti reikiamas išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir tikisi, jog tai bus gera pamoka ateičiai nedaryti naujų nusikalstamų veikų, todėl neprieštarauja, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl kaltinamojo S. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant. Savo ruožtu pats kaltinamasis S. K., kuris praeityje teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą(b.l. 124-125), teismo posėdyje viešai atsiprašė savo sugyventinės-nukentėjusiosios Ž. B. už padarytus nusikalstamus veiksmus ir nuoširdžiai gailisi dėl savo netinkamo elgesio, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Kadangi sunkinančių aplinkybių kaltinamojo S. K. atžvilgiu byloje nėra, todėl, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam inkriminuojamas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.), nukentėjusioji jokių turtinių pretenzijų dėl patirto fizinio smurto kaltinamajam neturi, nes baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio pareiškusi nebuvo, teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos tarp sugyventinių dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto metu aplinkybes ir į paties kaltinamojo S. K., kaip šiuo metu niekur nedirbančio ir Užimtumo tarnyboje besiregistruojančio asmens, asmenybę, turi pakankamą pagrindą manyti, kad ateityje kaltinamasis S. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra visos įstatymo numatytos sąlygos, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, o neatlygintos ligonių kasos išlaidos yra nesaistomos tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamojo S. K. padaryta baudžiamąja veika, todėl neatlyginti nuostoliai nekliudo teismui taikyti LR BK 38 str. nuostatas, kaltinamasis S. K. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu baudžiamją bylą nutraukiant(LR BK 38 str. 1-2d.d.).
Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės LR BK X skyriuje numatytais pagrindais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 67 str. 2d. 9p., 72² str.). Įstatymo leidėjas, baudžiamajame kodekse įvesdamas baudžiamojo poveikio priemonių institutą asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, numatė, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį(LR BK 41 str.), nes priešingu atveju susidariusi situacija nusikaltusiam asmeniui leistų jaustis nebaudžiamam už savo padarytą nusikalstamą veiką. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei atsižvelgdamas ne tik į kaltinamojo S. K. padaryto nusikaltimo žmogaus sveikatai pobūdį ir jo sukeltas pasekmes, bet ir į paties kaltinamojo, kaip šiuo metu oficialaus darbo neturinčio asmens, asmenybę, laiko, kad kaltinamajam S. K., kaip smurtavusiam ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinam asmeniui, yra tikslinga paskirti įstatymo numatytą baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 67 str. 2d. 9p.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 4d. teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Kaltinamąjį S. K. LR BK 38 str. 1-2d.d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam S. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Baudžiamojoje byloje kaltinamajam S. K. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.
Baudžiamojoje byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo S. K. 41,37 Eur.(keturiasdešimt vieno euro ir 37 eur/ct.) sumą ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiosios Ž. B. gydymui, atlyginti.
Daiktinį įrodymą-dviratį, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti jo teisėtai savininkei-nukentėjusiajai-pil. Ž. B..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.