Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2006-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-407/2006

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-06-27
Bylos Nr.
2K-407/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ona Aldona Budienė (pirm.), Jonas Prapiestis, Alvydas Pikelis (pran.)
Nuteistasis
E. B.
Nukentėjusysis
S. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-407/2006Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.8.; 1.2.18.2.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 27 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Onos Aldonos Budienės, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

Sekretoriaujant D. Kučinskienei,dalyvaujant prokurorui A. Vereniui,advokatui I. Brazlauskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. B. nuteistas pagal BK 214 straipsnį laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 4 dalies 1 punktą, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas dvejiems metams dešimt mėnesių.

Iš E. Bartkaus priteista 1840 Lt S. P.

Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 24 d. nutartimi nuteistojo E. B. ir nukentėjusiosios S. P. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, gynėją, prašiusį kasacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. nuteistas už tai, kad 2005 m. kovo 4 d., apie 16.40 val., Kaune, Laisvės al. 86, iš R. K. gavęs S. P. vardu išduotą mokėjimo instrumentą-"Banc of Amerika" kreditinę kortelę „Visa“ Nr. duomenys neskelbtini, skirtą finansinei operacijai inicijuoti, 2005 m. kovo 4 d., nuo 16.47 val. iki 16.53 val., Kaune, Laisvės al. 86, AB banko „NORD/LB“ bankomate, per aštuonis kartus ją neteisėtai panaudojo, nuimdamas pinigus bankomate.

Be to, E. B. nuteistas už tai, kad 2005 m. kovo 4 d., apie 16.40 val., iš R. K. gavęs S. P. "Banc of Amerika" mokėjimo kortelę „Visa“ Nr. duomenys neskelbtini ir žinodamas šios kortelės PIN kodą, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2005 m. kovo 4 d., laikotarpiu nuo 16.47 val. iki 16.53 val., pateikdamas AB banko „NORD/LB“ pinigų išmokėjimo aparatui, esančiam Kaune, Laisvės al. 86, S. P. priklausančią kortelę bei PIN kodą, per aštuonis kartus apgaule įgijo svetimą – S. P. priklausantį turtą – 1840 litus.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. B. kasaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 24 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nepripažino atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis to, kad nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi ir geranoriškai padėjo nustatyti byloje objektyvią tiesą. Be to, teismas nepagrįstai, pažeisdamas BK 60 straipsnio nuostatas, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimai buvo padaryti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nes atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas yra išsamus ir negali būti aiškinamas plečiamai. Visa tai įtakojo skiriamos bausmės dydį, ypač tai, kasatoriaus manymu, kad jis teistas 5 kartus. Kasatoriaus įsitikinimu, nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas 2005 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, padarymo metu turėjo būti laikoma, kad jis teistas tris kartus, nes nuteisimai pagal 2003 m. birželio 23 d., 2003 m. rugpjūčio 13 d. ir 2003 m. rugsėjo 5 nuosprendžius sudaro vieną teistumą. Neteisingai nustatydamas teistumų skaičių, teismas nesilaikė BK 97 straipsnio nuostatų. Subendrindamas bausmes, teismas vadovavosi BK 63 straipsnio 4 dalies 1 punktu, nors bausmių bendrinimo apėmimo būdu taisyklės numatytos BK 63 straipsnio 5 dalyje. Taip pat netinkamai teismas taikė ir BK 64 straipsnio nuostatas, nes, remdamasis šio straipsnio 3 dalimi, teismas privalėjo aiškiai nurodyti, prie kokios bausmės kokia konkreti bausmės dalis pridedama. Teismas netaikė BK 50 straipsnio – neparinko paskirtos bausmės atlikimo vietos. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų neištaisė, dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo išvis nepasisakė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodytas ir nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydis, taip pat nuosprendžio apskundimo terminas, dėl to suvaržytos įstatymu nuteistajam garantuotos teisės. Apeliacinės instancijos teismo nutarties įžanginėje dalyje turėjo būti nurodyta ne tik paskirta bausmė ir padarytos nusikalstamos veikos, bet ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo

Kasaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami padarytą nusikalstamą veiką ir skirdami bausmę, nesilaikė BK 54 straipsnio nuostatų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuose nurodė, kad E. B. kaltu prisipažino pilnai, tačiau, spręsdamas iš jo parodymų turinio, padarė išvadą, kad jis neprisipažino visiškai. Apeliacinės instancijos teismas atvirkščiai – nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą ir šią aplinkybę įvertinti skirdamas bausmę, tačiau apsiribojo šiuo konstatavimu ir jokių pakeitimų nuosprendyje neatliko. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimas yra vertinamojo pobūdžio ir išvadą dėl jos pripažinimo priima bylą nagrinėjantis pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas. Tačiau, pripažinus, kad tokia aplinkybė yra, skiriant bausmę į tai turi būti atsižvelgta (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 61 straipsnis).

Teisingas kasacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino E. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jis nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tokia aplinkybė nėra įtraukta į BK 60 straipsnyje numatytą atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašą. Šis sąrašas yra išsamus ir teismo negali būti plečiamas. Neteisingai teismas nurodė ir aplinkybę, kad E. B. praeityje teistas penkis kartus, nes pagal 2003-06-23, 2003-08-13 ir 2003-09-05 nuosprendžius jis nuteistas už kelias nusikalstamas veikas iki nuosprendžio priėmimo pirmoje byloje. Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas bausmes BK 63 straipsnio pagrindu, taikydamas bausmių apėmimo principą, klaidingai nurodė BK 63 straipsnio 4 dalies 1 punktą, nes bausmių apėmimo taikymą reglamentuoja BK 65 straipsnio 5 dalis. Nors pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 64 straipsnio 3 dalį, konkrečiai nenurodė, prie kurios bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis, tačiau iš sumos yra aišku, kokia dalis bausmės yra pridėta.

Teisingai kasaciniame skunde nurodyta ir tai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti BK 50 straipsnio nuostatas ir nurodyti, kokioje laisvės atėmimo bausmės įstaigoje E. B. turi atlikti bausmę, nes šis neaiškumas sudaro kliūtis nuosprendžio vykdymui.

Nurodyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumai turėjo būti pašalinti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nes apeliaciniame skunde buvo nurodyti prašymai dėl atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Kasacinės instancijos teismas nurodytų pažeidimų pašalinti negali, nes aplinkybių vertinimas ir bausmės dydžio nustatymas yra ne kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo pagrindas, o pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų baudžiamosios bylos nagrinėjimo sritis. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų

Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nuosprendyje nenurodyti E. B. nusikalstamos veikos padariniai, nes, išdėstant nuosprendyje veiką, kuri pripažinta įrodyta, yra nurodyta, jog jis per aštuonis kartus apgaule įgijo svetimą, S. P. priklausantį turtą – pinigus 1840 Lt. Tai ir yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje, padariniai.

Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepilnai nurodyta apeliacinio apskundimo terminų skaičiavimo tvarka, tačiau tai nėra esminis nuteistojo teisių pažeidimas, nes jis savo teise apskųsti nuosprendį pasinaudojo, o trūkstant laiko tinkamai paruošti skundą, jis galėjo prašyti pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Apeliacinės instancijos teismo nutarties įžanginėje dalyje esantys duomenys apie pirmosios instancijos teismo priimtus sprendimus yra pakankami apeliaciniam nagrinėjimui pagal pateiktą apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 24 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Ona Aldona BudienėJonas PrapiestisAlvydas Pikelis