- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-21
- Bylos Nr.
- I-3635-281/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03480-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- D. N.
- Atsakovas
- Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Julius Jasaitis
- Kategorijos
- 1.16.4Tarnybinės nuobaudos
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjui D. N. ir jo atstovui advokatui Juliui Jasaičiui, atsakovės Žemės ūkio ministerijos atstovams Linui Lapinskui ir Virmantei Voinilko, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. N. skundą atsakovei Žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas D. N. 2015-06-29 teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Žemės ūkio ministerijos kanclerės 2015-04-07 potvarkį „Dėl tarnybinio nusižengimo“ Nr. 4P-114 ir 2015-04-07 potvarkį „Dėl tarnybinio nusižengimo“ Nr. 4P-120 (I t., b. l. 1-11).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su Žemės ūkio ministerijos kanclerės potvarkiais, kuriais pareiškėjas pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir jam skirtos tarnybinės nuobaudos. Ginčijami potvarkiai priimti atlikus tyrimą, atsižvelgus į viceministrės L. K. 2015-01-12 tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad Žuvininkystės departamentas yra neparengęs mažiausiai 25 teisės aktų pakeitimų, susijusių su euro įvedimu Lietuvoje; šie teisės aktai nebuvo įtraukti į prie 2014-08-08 kanclerės pavedimo Nr. 9D-61(1.14) pridedamą lentelę, nebuvo teikiami derinti ministerijoje. Pažymi, kad tarnybinis tyrimas užtruko du kartus ilgiau nei numatyta teisės aktuose, tarnybinė nuobauda skirta paskutinę pareiškėjo darbo ministerijoje dieną, apie priimtą sprendimą jis nebuvo informuotas. Pareiškėjo teigimu, tyrime nurodyti nusižengimai jau buvo aptarti 2015-01-15 tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje ir pareiškėjas buvo dėl jų svarstomas, priimtas sprendimas perkelti jį į žemesnes pareigas. Taigi šiuo atveju pareiškėjas baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą ir tai yra esminis procedūrinis tyrimo tvarkos pažeidimas. Kitas tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas dėl to, kad pareiškėjas nekontroliavo Žuvininkystės departamento tarnautojams 2014-01-28 pavedimo Nr. ZD-10(24.17) atlikti patikrinimą nuo 2014-01-31 iki 2014-03-03 vykdymo (pavedimas atliktas tik 2014-12-31). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, esant keleto nusižengimų realiai sutapčiai, turi būti skiriama viena tarnybinė nuobauda; šiuo atveju pareiškėjui tą pačią dieną skirtos dvi nuobaudos. Pareiškėjo nuomone, vien tai, kad kanclerės pavedimas buvo įvykdytas netinkamai, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas neatliko ar netinkamai atliko savo pareigas. Tam yra būtina nustatyti, ar kanclerės pavedimas pareiškėjui nustatė kokias nors pareigas ir terminus, t. y. kam nukreiptas vykdyti, kaip buvo kontroliuojamas, kokių priemonių imtasi pažeidimams pašalinti ir kita. Iš pateiktos išvados nėra aišku, kada kanclerės pavedimai gauti Žuvininkystės departamente, kam jie nukreipti vykdyti, netirtos pareiškėjo paaiškinime nurodytos aplinkybės. Pavedime nebuvo nurodyta, kada jis turi būti atliktas, taigi jis nėra aiškus, o tarnybinė atsakomybė negalima. Išvadoje nurodyti pareiškėjo pažeisti teisės aktai nenustato jokios pareigos pareiškėjui atlikti nurodytus veiksmus. Neigiamomis pažeidimo pasekmėmis nurodyta tai, kad neparengus teisės aktų projektų pažeista pavedimų vykdymo tvarka ir neužtikrintas laiku ir tinkamas Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo įgyvendinimas. Pažymi, kad nurodyti 25 teisės aktai nebuvo sietini su euro įvedimu, pažeidimai pagal savo pobūdį yra formalūs ir nesukėlę jokių realių neigiamų pasekmių. Išvadoje dėl kito pažeidimo nurodoma, patikrinimas buvo atliktas laiku, šiuo atveju vertintas ne pats patikrinimo faktas, o jo nekontroliavimas, surašant ataskaitą ir ją pateikiant numatytiems asmenims. Pareiškėjas nurodė, kad šis pavedimas duotas ne jo, o laikinai direktorės funkcijas ėjusios J. M., pareiškėjui esant komandiruotėje. Apie jį pareiškėjas informuotas nebuvo ir sužinojo tik 2014 m. gruodžio mėnesio pabaigoje ir iš karto buvo atlikti reikalingi veiksmai. Tyrimo metu nebuvo apklausta D. K., informavusi pareiškėją apie neužbaigtą patikrinimą, netirti J. M. veiksmai, nespręstas jos bei kitų tarnautojų, kuriems buvo duotas atitinkamas pavedimas, tarnybinės atsakomybės klausimas. Kaip neigiamos pasekmės įvardinta tai, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra neturėjo galimybės laiku susipažinti su oficialiu perduotų funkcijų vykdymo vertinimu, tačiau nenurodoma, koks tai laikas, kokios pasekmės kilo įstaigai su patikrinimo rezultatais susipažinus vėliau.
Per teismo posėdį pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 80-97).
Pagal bendrą taisyklę, ištyrus tarnybinį nusižengimą išvadą apie tyrimo rezultatus privaloma pateikti ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tyrimo pradžios. Į tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį tarnautojas, įtariamas padaręs nusižengimą, nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir atostogų. Tyrimo metu pareiškėjas buvo laikinai nedarbingas nuo 2015-01-20 iki 2015-03-05, todėl šis laikotarpis nebuvo įtrauktas. Kadangi sprendimas priimtas paskutinę pareiškėjo darbo dieną, jis, laikantis reikalavimo supažindinti su tokiu sprendimu per 3 darbo dienas, pareiškėjui buvo išsiųstas registruotu laišku 2015-04-10, pakartotinai – 2015-05-26. Pažymėtina, kad 2015-01-15 pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvada parengta vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatančia, jog vertinimo metu aptariami tarnautojo gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir problemines sritis. Tarnybinės veiklos vertinimas yra aiškiai atskirtas nuo tarnautojų atsakomybės. Veiklos vertinimo išvada yra tik vienas iš dokumentų tarnautojo vertinimo procese, to negalima laikyti persekiojimu antrą kartą už tą pačią veiką. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog komisija nevertino, ar pirmosios išvados surašymo metu jau buvo parengti visi teisės aktai. Išvadoje nurodyta, kad ne visi teisės aktai yra pakeisti, o pažeidimas yra tęstinio pobūdžio. Pažymėta, kad pareiškėjas paaiškinime nenurodo, kada pateikė minimą teisės aktų sąrašą ar kada teisės aktai įtraukti į sąrašą. Komisija pati surinko su tyrimu susijusią medžiagą ir nustatė, kad, vykdant kanclerio 2014-03-04 pavedimą, 2014-08-05 Žuvininkystės departamente elektroniniu paštu gautas keistinų teisės aktų sąrašas ir kurie buvo įtraukti į Žemės ūkio ministerijos keistinų bei tvirtinamų naujų teisės aktų, susijusių su euro įvedimu, lentelę. Taip pat nustatyta, kad 2014-03-04 pavedimas buvo adresuotas Žemės ūkio ministerijos struktūriniams padaliniams, informacinės sistemos DOVAS išsiųstas vykdytojams, tarp jų - ir pareiškėjui, dokumento išsiuntimo vykdymui laikas – 2014-03-04 13.00 val. 2014-08-08 pavedimas taip pat buvo adresuotas struktūriniams padaliniams ir išsiųstas vykdytojams (ir pareiškėjui) tą pačią dieną 14.00 val. Pavedimuose buvo aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluotos pareigos, o pareiškėjas, žinodamas ir išmanydamas teisės aktų reikalavimus, privalėjo organizuoti Žuvininkystės departamento veiklą taip, kad būtų laiku ir tinkamai įvykdyti ministerijos kanclerio pavedimai ir įstatymo reikalavimai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neteisėtumas gali pasireikšti ir tada, kai nustatoma, jog darbuotojai neįvykdė teisės aktais priskirtų funkcijų ar jas vykdė nepateisinamai aplaidžiai. Atsakovės teigimu, komisija tinkamai įvertino pareiškėjo padarytus teisės aktų pažeidimus ir teisingai nurodė kilusias neigiamas pasekmes. Dėl antrojo tarnybinio nusižengimo, pastebi, kad Žuvininkystės departamentas organizuoja Nacionalinei mokėjimo agentūrai perduotų funkcijų vykdymo vertinimą ir atlikto patikrinimo vertinimo ataskaitą pateikia Žemės ūkio ministerijai. Pagal pavedimą patikrinimas turėjo būti pradėtas 2014-01-31 ir baigtas 2014-03-03, o, esant būtinybei, pratęstas iki 2014-04-01. Patikrinimo metu buvo nustatyti tam tikri smulkūs pažeidimai, o ataskaita parengta 2014-12-31 ir ministerijai pateikta 2015-01-15. Atsakovės nuomone, ataskaita turėjo būti pateikta per protingą terminą nuo 2014-04-01. Pareiškėjas, kaip Žuvininkystės departamento direktorius, nekontroliavo jo vadovaujamo departamento tarnautojams pavedimo pavesto atlikti patikrinimo vykdymo, procesas nebuvo tinkamai įformintas parengiant ataskaitą per protingą terminą. Pažymi, kad Žuvininkystės departamento direktorius yra tiesiogiai atsakingas už pavestų užduočių vykdymą ir kontroliuoja darbuotojų darbą. Pareiškėjas privalėjo pats pavesti arba nurodyti tai padaryti kitam darbuotojui, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų organizuojant darbą, už kurį yra tiesiogiai atsakingas. 2014 m. jokio kito direktoriaus vardu pasirašyto pavedimo dėl patikrinimo nebuvo, todėl pareiškėjo teiginys, jog su pavedimu neįmanoma susipažinti ar jo kontroliuoti, nepagrįstas. Taip pat pažymi, kad darbuotojų, vykdžiusių pavedimą, atsakomybės klausimas buvo sprendžiamas. Agentūra, per protingą terminą susipažinusi su nustatytais pažeidimais, būtų galėjusi greičiau imtis efektyvių veiksmų jiems ištaisyti ir pateikti paaiškinimus, kokių imtasi veiksmų. Pareiškėjas, kaip departamento direktorius, galėjo numatyti pasekmes, nes tai suponuoja jo užimamos pareigos ir kompetencija. Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo minimos nusižengimų sutapties nėra, nes nusižengimai savo esme yra skirtingos veikos, todėl jie buvo tiriami ir vertinami atskirai.
Per teismo posėdį atsakovės atstovai prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-04-07 ėjo Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktoriaus pareigas.
2014-01-28 Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėjos, atliekančios Žuvininkystės departamento direktoriaus funkcijas, pavedimu Nr. ZD-10(24.17) departamento tarnautojams nurodyta laikotarpiu nuo 2014-01-31 iki 2014-03-03 (arba, esant būtinybei, iki 2014-04-01) atlikti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos vadovaujančiosios institucijos tarpinei institucijai perduotų funkcijų patikrinimą (I t., b. l. 58).
2014-03-04 Žemės ūkio ministerijos kanclerio pavedimu Nr. 9D-29-(1.14), adresuotu ministerijos struktūriniams padaliniams (informacinėje sistemoje DOVAS išsiųstas vykdyti 2014-03-04 13.00 val.) pavesta pateikti Teisės departamento Teisėkūros ir atstovavimo skyriui keistinų ir tvirtinamų naujų teisės aktų projektus pagal pridedamą lentelę, o atsiradus teisės aktų projektų, neįtrauktų į sąrašą, - pateikti juos atitinkamam struktūriniam padaliniui nustatytais terminais. Vykdant šį pavedimą, iš Žuvininkystės departamento elektroniniu paštu gautas keistinų teisės aktų sąrašas su 4 teisės aktais, kurie buvo įtraukti į ministerijos keistinų ir tvirtinamų naujų teisės aktų, susijusių su euro įvedimu, lentelę (I t., b. l. 112-113). Pavedimas pakartotinai sukurtas 2014-08-08 14.00 val. (I t., b. l. 108-111). Nustatyta, kad daugiau keistinų teisės aktų Žuvininkystės departamentas nenurodė.
2015-01-12 Žemės ūkio ministerija gavo viceministrės tarnybinį pranešimą, kuriame nurodoma, kad Žuvininkystės departamentas yra neparengęs mažiausiai 25 teisės aktų pakeitimų, susijusių su euro valiutos įvedimu Lietuvoje nuo 2015-01-01 projektų; šie teisės aktai nebuvo įtraukti į prie kanclerio 2014-08-08 pavedimo Nr. 9D-61(1.14) pridedamą lentelę bei teikiami derinti ministerijoje (I t., b. l. 99-102).
2015-01-15 Žuvininkystės departamentas 2015-01-15 raštu Nr. 2D-10(24.17) pateikė Žemės ūkio ministerijai parengtą Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos perduotų funkcijų patikrinimo vertinimo ataskaitą (I t., b. l. 44-57).
2015-01-16 Žemės ūkio ministerijos kanclerio potvarkiu Nr. 4P-9, atsižvelgiant į viceministrės 2015-01-12 tarnybinį pranešimą, sudaryta komisija galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui ištirti (I t., b. l. 103).
2015-02-06 Žemės ūkio ministerijos Teisės departamentas pateikė Žemės ūkio ministerijai pažymą dėl Žuvininkystės departamento 2015-01-15 rašto Nr. 2D-10(24.17) ir prie jo pridėtos vertinimo ataskaitos. Teisės departamento nuomone, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programą, nustatytos procedūros turėjo būti atliktos (ataskaita pateikta) per protingą terminą, skaičiuojant nuo 2014-04-01, ataskaitos pateikimas 2015-01-15 nelaikytinas pavedimo įvykdymu per protingą terminą.
2015-02-17 Žemės ūkio ministerijos kanclerio potvarkiu Nr. 4P-38, atsižvelgiant į Teisės departamento 2015-02-06 pažymą, sudaryta komisija galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui ištirti.
Remiantis Komisijos 2015-04-02 išvada Nr. 18P-10(2.33), Žuvininkystės departamentas laiku nepakeitė 25 teisės aktų, susijusių su euro įvedimu, dėl to pareiškėjas, kaip Žuvininkystės departamento direktorius, veikė aplaidžiai ir paviršutiniškai ir pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 8 p., 15 str. 1 d. 1 ir 4 p., Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 32 str. 2 d., Žuvininkystės departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.3 ir 7.9 p., Žuvininkystės departamento nuostatų 5.1, 8.1, 8.2, 8.3 p., Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2014-03-04 pavedimo 2 p., 2014-08-08 pavedimo 2 p. ir Žemės ūkio ministerijos darbo reglamento 34 p., 36 p., 37 p. reikalavimus (I t., b. l. 114-124).
Remiantis Komisijos 2015-04-03 išvada Nr. 18P-12(2.33), pareiškėjas aplaidžiai nesidomėjo Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos vadovaujančiosios institucijos tarpinei valdymo institucijai perduotų funkcijų atlikimo vertinimo ataskaitos rengimu, darbo organizavimu ir tokia savo veika pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos administravimo Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamente tvarkos aprašo 5 p., Žuvininkystės departamento nuostatų 8.1 p., 8.2 p., Žuvininkystės departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.1 p., 7.2 p., 7.3 p., 7.4 p. reikalavimus (I t., b. l. 31-39).
2015-04-07 Žemės ūkio ministerijos kanclerio potvarkiu Nr. 4P-114, atsižvelgus į 2015-04-02 tyrimo išvadą, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 1, 2 d., 3 d. 1 p., pareiškėjui skirta nuobauda – pastaba (I t., b. l. 156).
2015-04-07 Žemės ūkio ministerijos kanclerio potvarkiu Nr. 4P-120, atsižvelgus į 2015-04-03 tyrimo išvadą, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 d. 2 p., 30 str. 1 d., pareiškėjui skirta nuobauda – papeikimas (I t., b. l. 30).
Nagrinėjamu atveju keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtų tarnybinių nuobaudų – pastabos ir papeikimo – pagrįstumo ir teisėtumo.
Tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindus ir tvarką valstybės tarnautojams reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti yra tarnybinis nusižengimas. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis tarnybinį nusižengimą apibrėžia kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta, vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytomis procedūromis, nustačius konkrečias tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys tarnautojo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008, p. 240-260). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytą tarnybinio nusižengimo sąvoką konstatavo, kad iš šio apibrėžimo matyti, jog priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dviem formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas, ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui tarnybinė nuobauda – pastaba – paskirta už Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 8 p., 15 str. 1 d. 1 p. ir 4 p., Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 32 str. 2 d., Žuvininkystės departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.3 p. ir 7.9 p., Žuvininkystės departamento nuostatų 5.1 p., 8.1 p., 8.2 p., 8.3 p., Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2014-03-04 pavedimo 2 p., 2014-08-08 pavedimo 2 p. ir Žemės ūkio ministerijos darbo reglamento 34 p., 36 p., 37 p. reikalavimų pažeidimus; o tarnybinė nuobauda – papeikimas – paskirta už Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos administravimo Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamente tvarkos aprašo 5 p., Žuvininkystės departamento nuostatų 8.1 p., 8.2 p., Žuvininkystės departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.1 p., 7.2 p., 7.3 p., 7.4 p. reikalavimų pažeidimus.
Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 8 p. nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas. Remiantis šio įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. ir 4 p., valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų bei tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis.
Žuvininkystės departamento nuostatų, patvirtintų žemės ūkio ministro 2009-12-24 įsakymu Nr. 3D-1008, 5.1 p. nustatyta, kad Žuvininkystės departamentas, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, pagal kompetenciją rengia ir dalyvauja rengiant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų projektus; 8.1 p. nustato, kad Žuvininkystės departamento direktorius organizuoja departamento darbą, koordinuoja ir kontroliuoja struktūrinių padalinių veiklą; 8.2 p. nustato, kad Žuvininkystės departamento direktorius sprendžia departamento kompetencijai priskirtus klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už pavestų užduočių vykdymą; 8.3 p. nustato, kad Žuvininkystės departamento direktorius užtikrina Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei ministerijos uždavinių ir tikslinių programų įgyvendinimą departamento kompetencijai priklausančiais klausimais.
Žuvininkystės departamento direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto žemės ūkio ministro 2013-05-02 įsakymu Nr. 3P-52, 7.1 p. nustatyta, kad šias pareigas einantis tarnautojas vadovauja departamentui, paskirsto ir kontroliuoja darbuotojų darbą, kad būtų tinkamai vykdomi departamentui pavesti uždaviniai ir funkcijos; koordinuoja ir kontroliuoja departamento struktūrinių padalinių darbą, siekdamas užtikrinti jiems priskirtų funkcijų ir uždavinių tinkamą vykdymą (7.2 p.); atsako už departamento darbą ir jam pavestų uždavinių bei funkcijų vykdymą (7.3 p.); užtikrina, kad departamento veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų (7.4 p.); inicijuoja įstatymų ir kitų teisės aktų projektų rengimą, siekiant įgyvendinti departamentui keliamus uždavinius (7.9 p.).
Žemės ūkio ministerijos darbo reglamento, patvirtinto žemės ūkio ministro 2008-12-03 įsakymu Nr. 3D-658, 34 p. nustatyta, kad pavedimo vykdytojai yra vienodai atsakingi už pavedimo įvykdymą nustatytu laiku ir pirmojo vykdytojo reikalavimu turi pateikti visą reikiamą medžiagą ir atitinkamus pasiūlymus ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki pavedimo įvykdymo termino pabaigos, kai pavedimas skubus – nedelsiant; 36 p. nustatyta, kad pavedimas turi būti įvykdytas ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų nuo gavimo ministerijos administracijos padalinyje, jei pavedime nenurodytas konkretus pavedimo įvykdymo laikas. Pavedimai parengti atitinkamo teisės akto projektą turi būti įvykdyti ne ilgiau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo ministerijos administracijos padalinyje, jei pavedime, įstatyme ar kitame teisės akte, kurio pagrindu duodamas pavedimas, nenurodytas konkretus įvykdymo laikas; 37 p. nustatyta, kad jeigu įvykdyti pavedimo per nustatytą laiką negalima dėl objektyvių priežasčių, nedelsiant apie tai turi būti pranešta pavedimą davusiam ministrui, viceministrui, ministerijos kancleriui ar administracijos padalinio vadovui.
Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2014-03-04 pavedimo Nr. 9D-29-(1.14) ir 2014-08-08 pavedimo Nr. 9D-61-(1.14) 2 p. buvo nustatyta pareiga, esant teisės aktų projektų, kurie neįtraukti į pavedimo 1 punkte nurodytą lentelę, pateikti juos lentelėje atitinkamam struktūriniam padaliniui nustatytais terminais.
Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 32 str. 2 d. nustatyta, kad valstybės institucijos pagal savo kompetenciją, ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki euro įvedimo dienos, turi parengti teisės aktus, rekomendacijos ir paaiškinimus, susijusius su euro įvedimu.
Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos administravimo Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamente tvarkos aprašo, patvirtinto žemės ūkio ministro 2010-09-09 įsakymu Nr. 3D-818, 5 p. nustatyta, kad už paskirtų funkcijų vykdymą, administruojant veiksmų programos priemones, atsakingas Žuvininkystės departamento direktorius, Žuvininkystės departamento Europos Sąjungos paramos skyriaus tarnautojai.
Kaip minėta, pirmoji tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta dėl to, kad Žuvininkystės departamentas pagal kompetenciją neparengė visų reikalingų teisės aktų pakeitimų, susijusių su euro Lietuvoje įvedimu, projektų ir jų nepateikė Teisės departamentui, o antroji tarnybinė nuobauda skirta dėl to, kad pareiškėjas per protingą terminą Teisės departamentui nepateikė Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos vadovaujančiosios institucijos tarpinei institucijai perduotų funkcijų atlikimo vertinimo ataskaitos. Nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad iš Žuvininkystės departamento gautas keistinų teisės aktų sąrašas su 4 teisės aktais, kurie buvo įtraukti į ministerijos keistinų ir tvirtinamų naujų teisės aktų, susijusių su euro įvedimu, lentelę (I t., b. l. 112-113), nors iš viso turėjo būti parengta bent 25 keistinų teisės aktų projektai. Taip pat Žuvininkystės departamento darbuotojams buvo nurodyta laikotarpiu nuo 2014-01-31 iki 2014-03-03 (esant būtinybei, iki 2014-04-01) atlikti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos vadovaujančiosios institucijos tarpinei institucijai perduotų funkcijų patikrinimą, atitinkama ataskaita parengta 2014-12-31, o Teisės departamentui pateikta 2015-01-15.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Žemės ūkio ministerijos kanclerės 2015-03-04 ir 2015-08-08 pavedimai dėl keistinų teisės aktų projektų parengimo buvo užregistruoti informacinėje sistemoje DOVAS 2015-03-04 13.00 val. ir atitinkamai 2015-08-08 14.00 val., išsiųsti vykdytojams, tarp kurių buvo nurodytas ir pareiškėjas. Taigi pareiškėjui buvo žinoma apie pavedime suformuluotas užduotis, juose aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluotos pareigos ministerijos struktūriniams padaliniams. Pagal pareiškėjo pareigybės aprašymą, pareiškėjas yra atsakingas už ministerijos struktūrinio padalinio – Žuvininkystės departamento – darbą, jam pavestų uždavinių įgyvendinimą, inicijuoja atitinkamų teisės aktų pakeitimų projektų rengimą, užtikrina, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, įskaitant ir – Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog pavedimas nebuvo aiškus, jame nenurodytas terminas, iki kada būtina atlikti atitinkamus veiksmus, atsakingi padaliniai ir asmenys. Tiek 2016-03-04, tiek pakartotinai pateiktame 2015-08-08 pavedimuose nurodyta, kad užduotis formuluojama dėl teisės aktų pakeitimų, susijusių su euro įvedimu, nurodyti vykdytojai, o vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu pareiškėjui, kaip atsakingam už tinkamą struktūrinio padalinio darbą, turėjo būti suprantama ir žinoma, kaip organizuoti departamento veiklą, kad būtų tinkamai ir laiku užtikrintas anksčiau aptarto įstatymo įgyvendinimas. Pareiškėjo nuomone, tai yra išimtinai formalaus pobūdžio pažeidimus, kurie nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, todėl jam neturėjo būti taikoma tarnybinė atsakomybė. Pažymėtina, kad teisės teorijoje teisės pažeidimai pagal pobūdį skirstomi į materialius ir formalius; materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras (Vaišvila A., Teisės teorija, Vilnius, „Justitia“, 2009 m., 451 p.). Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A492-1736/2014). Nagrinėjamu atveju netinkamas pareiškėjo pareigų vykdymas lėmė tai, kad nebuvo laikomasi Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo reikalavimų bei neįvykdytas kanclerio pavedimas, kurio vykdymas yra privalomas. Teismo vertinimu, įvertinus kilusias neigiamas pasekmes, pareiškėjui paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda yra proporcinga nustatyto pažeidimo sunkumui.
Pareiškėjas, ginčydamas tarnybinę nuobaudą – papeikimą, nurodo, kad jis nekontroliavo pavedimo dėl ataskaitos rengimo vykdymo, nes pavedimą pateikė ne jis, o kitas tarnautojas, apie pavedimą pareiškėjui nebuvo žinoma, be to, teisės aktai ataskaitos surašymo ir pateikimo terminų nenustato. Nustatyta, kad pavedimas atlikti Nacionalinės mokėjimo agentūros patikrinimo nuo 2014-01-31 iki 2014-03-03 (esant būtinybei, iki 2014-04-01) vykdymą 2014-01-28 buvo pateiktas l. e. Žuvininkystės departamento direktoriaus pareigas; ataskaita parengta 2014-12-31 ir Teisės departamentui pateikta 2015-01-15. Pažymėtina, kad už funkcijų vykdymą, administruojant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos priemones, atsakingas yra būtent Žuvininkystės departamento direktorius, kuris, remiantis jo pareigybės aprašymu, vadovauja, paskirsto, kontroliuoja darbuotojų darbą tam, kad tinkamai būtų vykdomos departamento funkcijos ir įgyvendinami uždaviniai. Remiantis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos administravimo Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamente tvarkos aprašo 68 p., siekiant užtikrinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai perduotų funkcijų vykdymo kontrolę, kartą per metus organizuojama patikra vietoje, o sprendimą dėl patikros priima Žuvininkystės departamento direktorius (69 p.). Pažymėtina, kad 2014-01-28 pavedimas yra vienintelis, duotas siekiant patikrinti atitinkamos veiksmų programos funkcijų perdavimo tarpinei institucijai vykdymą. Dėl to pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo žinoma apie tokio pavedimo davimą, yra atmestini kaip nepagrįsti, nes atitinkamų veiksmų organizavimas yra tiesiogiai priskirtas pareiškėjo kompetencijai. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos administravimo Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamente tvarkos aprašo 74 p. įtvirtinta, kad, nustačius, jog Agentūra neužtikrina tinkamo perduotų funkcijų vykdymo, nustatoma teisės aktų ir kitų trūkumų, parengiamas pavedimas Agentūrai pateikti paaiškinimus ir veiksmų planą, nurodant veiksmus nustatytiems pažeidimams, neatitikimams ir kitiems trūkumams pašalinti ir tikslius jų įgyvendinimo terminus. Nėra ginčo dėl to, kad patikrinimas buvo atliktas ir nustatyti tam tikri neatitikimai bei trūkumai, todėl, vadovaujantis loginiu ir sisteminiu aiškinimu, turėjo būti rengiama ataskaita su paaiškinimais dėl nustatytų neatitikimų ir trūkumų šalinimo. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad, patikrinimui pasibaigus 2014-03-03 arba vėliausiai 2014-04-01, vertinimo ataskaitos parengimas 2014-12-31 negali būti pripažįstamas atitinkančiu protingumo ir operatyvumo principus. Nustatyta, kad dėl to susidarė situacija, kai nebėra galimybės fiksuoti patikrai atrinktų projektų atžvilgiu galimo ES ar nacionalinių teisės aktų pažeidimo tuo atveju, jeigu Žemės ūkio ministerijos atsakingas asmuo, kuruojantis žuvininkystės sektorių, arba Žuvininkystės departamentas nesutiktų su Nacionalinės mokėjimo agentūros pateiktais paaiškinimais dėl ataskaitoje nurodytų neatitikimų, nes tam tikrų subjektų, paramos gavėjų, sutartiniai įsipareigojimai pasibaigė daug anksčiau. Dėl to, teismo nuomone, nors konkretūs terminai, per kuriuos privaloma atlikti ginčo veiksmus, nenustatyti, būtina atsižvelgti į aplinkybių visumą ir pavedimo vykdymą pagal kompetenciją organizuoti taip, kad būtų tinkamai įgyvendinami Departamentui keliami uždaviniai. Dėl nurodytų motyvų teismas daro išvadą, kad atsakovės išvada, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, yra pagrįsta.
Pareiškėjas nurodo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas viršytas daugiau nei du kartus, tarnybinės nuobaudos paskirtos paskutinę jo darbo dieną, mano, kad yra baudžiamas du kartus už tą pačią veiką, be to, už du tarnybinius nusižengimus galėjo būti skirta viena, o ne dvi nuobaudos.
Pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 11 p., tarnybinis nusižengimas gali būti tiriamas ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo). Į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir atostogų. Pagal šių taisyklių 13 p., ištyrus tarnybinį nusižengimą, motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus pateikiama ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d., tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2015-01-16 buvo sudaryta komisija galimam tarnybiniam nusižengimui tirti. 2015-01-20 – 2015-03-05 pareiškėjas buvo laikinai nedarbingas dėl ligos, todėl šis laikotarpis neįskaitomas į tarnybinio nusižengimo laiką. Komisijos išvados dėl tarnybinio nusižengimo priimtos 2015-04-02 bei 2015-04-03, o ginčijami potvarkiai, kuriais pareiškėjui paskirtos nuobaudos, priimti 2015-04-07, taigi tarnybinio nusižengimo tyrimo ir nuobaudų skyrimo terminai nebuvo pažeisti. Teisės aktai nenumato draudimo atitinkamo sprendimo priimti paskutinę tarnautojo darbo dieną. Remiantis taisyklių 15 p., su atitinkamu sprendimu valstybės tarnautojas supažindinamas pasirašytinai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Pareiškėjo paskutinė darbo Žemės ūkio ministerijoje diena buvo 2015-04-07, sprendimai registruotu laišku jam išsiųsti 2015-04-10 jo gyvenamosios vietos adresu, todėl teismas vertina, kad procedūrinių pažeidimų šiuo aspektu nenustatyta.
Nustatyta, kad pareiškėjo tarnybinė veikla 2015-01-15 įvertinta nepatenkinamai ir priimtas sprendimas / siūlymas perkelti jį į žemesnes pareigas. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą; šioje nuostatoje atsispindi teisės principas non bis in idem, reiškiantis, kad asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas nepriskirtas teisiniams santykiams, reglamentuojantiems tarnautojų atsakomybės klausimus, todėl vertinimo išvada neturi įtakos atliekant tyrimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo.
Atmestinas pareiškėjo argumentas, jog dviejų tarnybinių nuobaudų skyrimas tą pačią dieną yra esminis procedūrinis pažeidimas. Teisės aktai, reglamentuojantys tarnybinių nuobaudų skyrimą, nenumato ir nėra teisinio reguliavimo, kaip turėtų būti skiriamos nuobaudos, nustačius pažeidimų daugėtą. Teisės teorijoje teisės pažeidimų sutaptis traktuojama kaip teisės pažeidimų daugėto forma, kada vienas asmuo padaro du ar daugiau pažeidimų ir už juos asmuo nebuvo patrauktas atsakomybėn. Sutapties atveju kiekvienas iš pažeidimų yra savarankiškas pažeidimas už kurio padarymą formaliai gali būti skiriama tarnybinė nuobauda. Tačiau toks teorinis pažeidimų daugėto suvokimas teisės taikymo atveju turi būti aiškinamas įvertinus teisinio reguliavimo tikslą bei bendruosius drausminės atsakomybės principus, tai yra atsakomybės teisėtumo, pagrįstumo, neišvengiamumo, tikslingumo, veiksmingumo principą. Drausminėje atsakomybėje nėra kvalifikuojančio požymio nusižengimo pakartotinumo, nėra nuobaudų subendrinimo instituto. Todėl pažeidimų daugėtas nesant šių institutų ir siekiant įgyvendinti atsakomybės principus turi būti vertinamas vadovaujantis teisės normomis, kurios nustato tarnybinio nusižengimo tyrimą bei nuobaudos skyrimo tvarką. Nagrinėjamu atveju bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ginčijamos tarnybinės nuobaudos pareiškėjui paskirtos už skirtingo pobūdžio nusižengimus, kurių esmę sudaro atskiros veikos, kurių tyrimui ir vertinimui viena kita neturėjo įtakos, todėl teismas sprendžia, jog realios sutapties šiuo atveju nėra, o nuobaudos yra individualizuotos ir paskirtos teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tarnybinės nuobaudos pareiškėjui paskirtos pagrįstai ir teisėtai, todėl ginčijamų Žemės ūkio ministerijos kanclerės potvarkių naikinti nėra pagrindo, o pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjo D. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.