Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-09-27 · Civilinė byla Nr. e2-34920-871/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-27
Bylos Nr.
e2-34920-871/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Beinoravičienė
Ieškovas
A. B., R. B.
Atsakovas
AB SEB bankas
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo ieškovų A. B. ir R. B. ieškinį atsakovui AB SEB bankas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, sutarties sąlygos pakeitimo ir sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-08-03 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovų A. B. ir R. B. ieškinys atsakovui AB SEB bankas, kuriuo ieškovai prašo 1) pripažinti, jog AB SEB bankas neteisėtai vienašaliai nutraukė 2008-02-14 tarp ieškovų ir atsakovo AB SEB banko sudarytą Kredito sutartį Nr. 2050818010132-04 (su vėlesniais pakeitimais), ir įpareigoti AB SEB banką toliau vykdyti Kredito sutartį. 2) Pakeisti 2008-02-14 tarp ieškovų ir atsakovo AB SEB banko sudarytos Kredito sutarties Nr. 2050818010132-04 Specialiųjų sąlygų 5.3 punktą, numatant, kad po Kredito sutarties atnaujinimo 24 mėnesius ieškovai moka tik palūkanas; 3. Pripažinti Kredito sutarties Nr. 2050818010132-04 Bendrosios dalies 5.2 p. 5.1 p. 4.5 ir 4.6 p. nurodytas sąlygas nesąžiningomis. Nurodė, kad 2008-02-14 tarp ieškovų ir atsakovo AB SEB banko buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. 2050818010132-04, su vėlesniais pakeitimais (toliau - Kredito sutartis), pagal kurią atsakovas suteikė ieškovams 377 446,14 EUR kreditą, skirtą buto pirkimui. Įsipareigojimų pagal Kredito sutartį vykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto – perkamo buto su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), ir buto su priklausiniais, esančio P. V. g. 13-2, Marijampolė, hipoteka. 2014-12-03 Raginimu įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/04068, antstolis V. M. informavo ieškovus apie tai, kad hipotekos kreditorius AB SEB bankas pateikė vykdyti vykdomąjį dokumentą (Vykdomasis Įrašas) Nr. MK-20666, kurį 2014-11-19 išdavė Vilniaus m. 19-asis notaro biuras dėl hipoteka užtikrintos 283'140,14 EUR skolos ir 5 % mėtinių palūkanų bei 1'091,80 Lt įsiskolinimo iš ieškovų išieškojimo hipotekos kreditoriaus AB SEB bankas naudai. Antstolis taip pat nurodė per 1 mėnesį nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti hipoteka užtikrintą įsipareigojimą: sumokėti 978'718,08 Lt skolą ir 1403 Lt vykdymo išlaidas, iš viso: 980'121,08 Lt. Ieškovai 2014-12-09 pateikė bankui prašymą leisti pardavinėti įkeistą butą, esantį P. V. g. 13-2, Marijampolėje, tikslu tokiu būdu padengti įsiskolinimą bakui. 2015-04-02 raštu bankas atsakovus informavo, kad kredito sutartis 2014-01-31 nutraukta. Ieškovai ilgą laiką vykdė Kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau dėl sunkios ekonominės situacijos smukusios ieškovo pajamos bei dėl pasaulinės ekonominės krizės bei nekilnojamojo turto krizės kritusios kainos ir paklausa nulėmė tai, kad ieškovai pradėjo nebesuspėti laiku vykdyti visų numatytų mokėjimų. Negrąžinta suma sudarė 279799,24 Eur. Kredito sutarties nutraukimo metu ieškovų sumokėta galutinė suma buvo didesnė nei numatyta grąžinti pagal kredito mokėjimo grafikus, atsakovas kredito sutartį nutraukė nesilaikydamas išankstinės pranešimo apie sutarties nutraukimą tvarkos, sutartis nutraukta pažeidžiant teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, todėl jos nutraukimas pripažintinas neteisėtu. Iš pasiskolintų 377 446,14 EUR, ieškovų negrąžinta suma sudarė 279 799,24 EUR. Kadangi paskolos grąžinimas numatytas anuiteto būdu, tokiu būdu ieškovų paskolos sutarties nutraukimo metu sumokėta galutinė suma buvo didesnė nei numatyta grąžinti pagal grafikus, todėl nors sutarties nutraukimo metu buvo įsiskolinimas, tačiau bankas neteisėtai nutraukė sutartį, kadangi nedėjo jokių pastangų sutarties išsaugojimui ir nesudarė galimybės ieškovams ją įvykdyti. Kredito sutarties Bendrosios dalies 5.2 p. 5.1 p. 4.5 ir 4.6 p. sąlygos pripažintinos nesąžiningomis, nes dėl bet kokio neesminio sutarties pažeidimo netinkamo vykdymo sudaroma galimybei bankui vienašališkai nutraukti sutartį. Kredito sutarties 4.5 ir 4.6 p. nurodytas nesąžiningas delspinigių dydis (0,1) proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Be to reikalaujama už kiekvieną uždelstą sumokėti palūkanas dieną mokėti bankui 0,1 proc. laiku nesumokėtų palūkanų sumos delspinigius, jei nesumokama palūkanų pagal grafiką. Tam, kad ieškovai galėtų tinkamai įvykdyti kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, iš esmės reikia pakeisti įmokų mokėjimo grafiką atidedant kredito grąžinimo įmokų mokėjimą dvejiems metams ir mokant tik palūkanas.

Atsiliepimas

Atsakovas AB SEB bankas teismo nustatytu teminu 2016-08-25 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tuomet, kai ieškovams reikėjo kredito, sutarties sąlygos jiems buvo priimtinos, neatrodė nesąžiningos ir pakeistinos. Nuo sutarties sudarymo iki ieškinio pateikimo ieškovai bankui jokių pastabų dėl sutarties sąlygų nereiškė. Sutartis nutraukta 2014-01-31, tačiau ieškinys dėl jos kodifikavimo reiškiamas 2016 m. rugpjūtį. Kredito sutartis buvo keičiam net šešis kartus: 2009-02-12, 2009-12-10, 2010-03-10, 2010-12-22, 2012-12-14 ir 2013-06-18. Bankas siekė išsaugoti sutartinius santykius: pagal 2009-10-10 susitarimą Nr. 2 bankas atidėjo kredito grąžinimą trims mėn., pagal 2010-03-10 susitarimą kredito grąžinimas atidėtas 3 mėnesiams. Pagal 2010-12-22 susitarimą bankas suteikė papildomą 2896 EUR kreditą pradelstoms sumoms sumokėti ir atidėjo kredito grąžinimą 6 mėn. 2012 m. susitarimu bankas atsisakė dalies delspinigių (1444,50 EUR) ir papildomai suteikė 16 140, 99 EUR skirtų uždelstų sumokėti kredito ir palūkanų dengimui. Pagal 2013 m. susitarimą bankas atsisakė visų nesumokėtų delspinigių – 9920,40 EUR. Tai rodo, kad ieškovai ilgą laikotarpį sistemingai ir ilgai pažeidinėjo esmines kredito sutarties sąlygas. Bankas negalėjo toliau toleruoti pažeidimų, nes bankas turi rūpintis ne tik savo verslo rizikos mažinimu, bet ir stabdyti ieškovų įsiskolinimo augimą. Bankas nutraukęs sutartį, sustabdė sutartinių palūkanų ir netesybų skaičiavimą. Kaip matyti iš banko 2013-11-20 įspėjimo, įspėjimo dienai susiarė 4675,13 EUR pradelsto kredito, 1583,43 EUR palūkanų. Iš 2013-12-30 įspėjimo matyti, kad pradelstų mokėjimų suma padidėjo. Šiuo atveju piniginių prievolių sistemingas, ilgas nevykdymas yra esminis sutarties pažeidimas, todėl bankas turėjo teisę nutraukti sutartį. Bankas jam žinomais adresais (Vytauto g. 21-3, Marijampolė, (duomenys neskelbtini)) ieškovams siuntė įspėjimus per Lietuvos paštą, tačiau paštas grąžino laiškus su atžymomis, kad ieškovai jų neatsiėmė. Kredito sutarties pakeitimuose ieškovai nurodė gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), todėl pagal sutarties 12 p., 13 p. pranešimai laikomi įteiktais tinkamai. Dėl 5.2 p. pripažinimo negaliojančiu, tai bendro pobūdžio teiginys, nes šiuo atveju kaupėsi ieškovų pradelsti mokėjimai, o kredito negrąžinimas nustatytais terminais ir palūkanų nemokėjimas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu. Dėl 4.5 ir 4.6 p. atsakovas pažymi, kad ieškovai sutartį su banku pasirašė sąmoningai ir gera valia, dali prievolių pagal sutartį ieškovai yra įvykdę, iš to darytina išvada, kad jie savo prievolę dėl delspinigių pripažino.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-31 nutartimi pasirengimas bylos nagrinėjimui paskirtas vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovams nustatytas 14 dienų terminas nuo procesinio dokumento gavimo pateikti atsiliepimą į atsakovo pareikštą atsiliepimą (dubliką). Atsiliepimo į ieškinį, jo priedų kopija, teismo nutartis ir teismo pranešimas buvo siunčiami ieškovams ieškinyje nurodytu adresu ir įteikti ieškovų atstovui advokatui L. B. 2016-09-01 per elektroninę tesimų sistemą (EPP). Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų terminą ieškovai atsiliepimo į atsakovo pareikštą atsiliepimą (dubliko) nepateikė, terminas pateikti dubliuką baigėsi 2016-09-15, jokių prašymų dėl termino pratęsimo ar kitų prašymų ieškovai nepateikė. Dubliko nepateikimo pasekmės ieškovams buvo išaiškintos 2016-08-31 nutartyje. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja sprendimo už akių priėmimui, jei nebus pateikti paruošiamieji procesiniai dokumentai. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovų atžvilgiu priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 153 str. 2 d., 285-286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Byloje iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008-02-14 tarp ieškovų ir atsakovo AB SEB banko buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. 2050818010132-04, su vėlesniais pakeitimais (toliau - Kredito sutartis), pagal kurią atsakovas suteikė ieškovams 377 446,14 EUR kreditą, skirtą buto pirkimui. Įsipareigojimų pagal Kredito sutartį vykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto – perkamo buto su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), ir buto su priklausiniais, esančio P. V. g. 13-2, Marijampolė, hipoteka. Kredito sutartis buvo keičiam net šešis kartus: 2009-02-12, 2009-12-10, 2010-03-10, 2010-12-22, 2012-12-14 ir 2013-06-18. Pagal 2009-12-10 susitarimą Nr. 2 bankas atidėjo ieškovams kredito grąžinimą trims mėn. Pagal 2010-03-10 susitarimą, kredito grąžinimas atidėtas 3 mėnesiams. Pagal 2010-12-22 susitarimą, atsižvelgiant į tai, kad uždelsta grąžinti kredito dalis sudaro 3486,15 EUR, palūkanos 3227,59 EUR, bankas suteikė ieškovams papildomą 2896 EUR kreditą pradelstoms sumoms sumokėti ir atidėjo kredito grąžinimą 6 mėn. 2012-12-14 susitarimu, atsižvelgdamas į tai, jog uždelsta grąžinti kredito dalis sudaro 5 753,88 EUR, palūkanos 11 510,34 EUR ir 9020,41 EUR delspinigių, bankas atsisakė dalies delspinigių (1444,50 EUR) ir papildomai suteikė ieškovams 16 140, 99 EUR skirtų uždelstų sumokėti kredito ir palūkanų dengimui. Pagal 201306-18 susitarimą bankas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal sutartį uždelsta grąžinto kredito dalis 4107,18 EUR, 13 123,04 EUR palūkanų ir 9920,40 EUR delspinigių, atsisakė visų nesumokėtų delspinigių – 9920,40 EUR.

Atsakovas 2013-11-20 įspėjimu dėl galimo kredito sutarties nutraukimo įspėjo ieškovus, kad jie netinkamai vykdo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, pradelstas įsiskolinimas sudaro 4675,13 EUR negrąžinto kredito, 1583,43 EUR palūkanų ir 414,56 EUR delspinigiai, iš viso skola 6673,12 EUR bei nurodė, kad iki 2013-12-20 ieškovams nesumokėjus minėto įsiskolinimo, gali būti svarstomas sutarties nutraukimas.

Atsakovas 2013-12-30 įspėjimu dėl galimo kredito sutarties nutraukimo įspėjo ieškovus, kad jie netinkamai vykdo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, pradelstas įsiskolinimas sudaro 5631,88 EUR negrąžinto kredito, 1902,03 EUR palūkanų ir 685,31 EUR delspinigiai, iš viso skola 8219,22 EUR bei nurodė, kad iki 2014-01-30 ieškovams nesumokėjus minėto įsiskolinimo, 2014-01-31 sutartį laikys nutraukta ir skolos išieškojimą vykdys įstatymų nustatyta tvarka.

Iš 2014-12-03 antstolio V. M. rašto nustatyta, kad antstolio kontoroje yra vykdomas vykdomasis dokumentas Nr. MK-20666, kurį 2014-11-19 išdavė Vilniaus m. 19 notaro biuras, dėl hipoteka užtikrintos 283 140,14 EUR skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš A. B. ir R. B. hipotekos kreditoriaus AB SEB bankas naudai.

Ieškovai prie ieškinio pateikė 2015-04-02 banko raštą iš kurio matyti, kad 2014-12-09 ieškovai pateikė bankui prašymą dėl leidimo parduoti bankui įkeistą turtą Marijampolėje bei paskolos restruktūrizavimo, į kurį bankas 2015-04-02 raštu nurodė, kad 2013-12-30 siuntė ieškovams įspėjimo raštus, suteikdamas papildomą 30 dienų terminą pradelstai skolai padengti, o nepadengus skolos, bankas 2014-01-31 nutraukė sutartį ir gavus vykdomąjį įrašą, bankas kreipėsi į antstolį.

Dėl 1 ieškinio reikalavimo pripažinti, jog AB SEB bankas neteisėtai vienašaliai nutraukė 2008-02-14 tarp ieškovų ir atsakovo AB SEB banko sudarytą Kredito sutartį Nr. 2050818010132-04 (su vėlesniais pakeitimais), ir įpareigoti AB SEB banką toliau vykdyti Kredito sutartį

Iš Kredito sutarties Nr. 2050818010132-04 (su vėlesniais pakeitimais), Bendros dalies turinio, o būtent 4.1 p. matyti, jog ieškovai įsipareigojo vykdyti prievoles bankui pagal Sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafiką grąžinti kreditą Bankui bei sumokėti palūkanas. Sutarties 4.4 p. ieškovai įsipareigojo mokėjimo dieną banko sąskaitoje sukaupti lėšų sumą, reikalingą kreditui grąžinti ir palūkanoms sumokėti pagal grafiką. Sutarties 5.2 punktu šalys sulygo, jog bankas turi teisę nutraukti Sutartį anksčiau, negu nustatyta Sutartyje, prie 15 kalendorinių dienų raštu įspėjęs Kredito gavėją, jeigu kredito laikotarpiu Kredito gavėjas padaro esminių Sutarties pažeidimų ar paaiškėja, kad Kredito gavėjas pateikė klaidingą informaciją ar nuslėpė ją. Sutarties 5.2.1 ir 5.2.2 punktais šalys apibrėžė, kokie pažeidimai laikytini esminiais sutarties pažeidimais. Pagal Sutarties 5.2.1 p., esminiu sutarties pažeidimu laikomas Bendrosios dalies 4.1 – 4.10 punktuose nustatytų Kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas.

Byloje esantys duomenys liudija, jog ieškovai turėjo finansinių sunkumų dėl 2008-02-14 Kredito sutarties vykdymo, todėl 2009-12-10 sudarė susitarimą dėl 2008-02-14 Kredito sutarties Nr. 2050818010132-04 sąlygų pakeitimo Nr. 2 su banku, kuriuo bankas atidėjo ieškovams kredito grąžinimą trims mėn. 2010-03-10 šalys sudarė susitarimą Nr. 3, kuriuo bankas atidėjo kredito grąžinimą 3 mėnesiams. 2010-12-22 šalys sudarė susitarimą Nr. 4, kuriuo atsižvelgiant į tai, kad uždelsta grąžinti kredito dalis sudaro 3486,15 EUR, palūkanos 3227,59 EUR, bankas suteikė ieškovams papildomą 2896 EUR kreditą pradelstoms sumoms sumokėti ir atidėjo kredito grąžinimą 6 mėn. 2012-12-14 šalys sudarė susitarimą Nr. 5, kuriuo bankas, atsižvelgdamas į tai, jog uždelsta grąžinti kredito dalis sudaro 5 753,88 EUR, palūkanos 11 510,34 EUR ir 9020,41 EUR delspinigių, atsisakė dalies delspinigių (1444,50 EUR) ir papildomai suteikė ieškovams 16 140, 99 EUR skirtų uždelstų sumokėti kredito ir palūkanų dengimui. 2013-06-18 šalys sudarė susitarimą Nr. 6, kuriuo bankas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal sutartį uždelsta grąžinto kredito dalis 4107,18 EUR, 13 123,04 EUR palūkanų ir 9920,40 EUR delspinigių, atsisakė visų nesumokėtų delspinigių – 9920,40 EUR. Nepaisant šių Susitarimų, ieškovai suėjus nurodytam terminui, įsipareigojimų bankui nevykdė. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, bankas 2013-11-20 pranešimu įspėjo ieškovus dėl kredito sutarties nutraukimo, prašydamas iki 2013-12-20 padengti pradelstus mokėjimus (viso 6673,12 EUR), nes priešingu atveju – sutartis gali būti nutraukta. Bankas 2013-12-30 pranešimu įspėjo ieškovus dėl kredito sutarties nutraukimo, prašydamas iki 2014-01-30 padengti pradelstus mokėjimus (viso 8219,22 EUR), nes priešingu atveju – sutartis nuo 2014-01-31 bus laikoma nutraukta. Ieškovams nevykdant nurodytų įsipareigojimų pagal Kredito sutartį, bankas 2014-01-31 vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį. Iš atsakovo 2013-11-20 įspėjimo dėl galimo kredito sutarties nutraukimo matyti, kad įspėjimo dienai ieškovai buvo pradelsę sumokėti 4675,13 EUR kredito, 1583,43 EUR palūkanų ir 414,56 EUR delspinigių. Iš atsakovo 2013-12-30 įspėjimo dėl galimo kredito sutarties nutraukimo matyti, kad įspėjimo dienai ieškovai buvo pradelsę sumokėti 5631,88 EUR kredito, 1902,03 EUR palūkanų ir 685,31 EUR delspinigių. Ieškovams nepadengus šio įssikolinimo, bankas realizavo Sutarties 5.2 p. įtvirtintą teisę – vienašališkai nutraukti sutartį.

Sprendžiant, ar Sutarties 5.2.1 punkto pažeidimas gali būti kvalifikuotas esminiu pažeidimu, svarbu pažymėti, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Pagal CK 6.256 str. 1 d., vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Byloje konstatuota, jog ieškovai pažeidė Sutarties 4.1 ir 4.4 p. p. – sistemingai ir ilgą laiką nepadengė kredito dalies, nemokėjo palūkanų Sutartyje nustatytais terminais, taip pat nevykdė šio įsipareigojimo ir per atsakovo nustatytą 30 dienų papildomą terminą.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog kreditavimo santykiams tinkamas ir laiku mokėjimų vykdymas turi esminę reikšmę (2012-02-20 civ. byloje Nr. 3K-3-58/2012). Pažymėtina, jog šalys Kredito sutartyje aiškiai apibrėžė kredito ir palūkanų mokėjimo grafiką (Sutarties 5.6 p.). Taigi nagrinėjamojoje byloje prievolės prigimtis ir Sutarties esmė bei tikslas lėmė, jog griežtas Sutarties sąlygų (o būtent terminų) laikymasis turi esminės reikšmės. Kadangi ieškovai pareigą, įtvirtintą Sutarties 4.1 ir 4.4 p., pažeidė – nevykdė prievolės grąžinti kreditą bei sumokėti palūkanas pagal grafiką, o šių pareigų nevykdė sistemingai ir ilgą laiką, darytina išvada, jog ieškovai padarė esminį Sutarties pažeidimą. Akivaizdu, kad atsakovas bendradarbiavo su ieškovais, nes ilgą laiką (nuo 2009 m. žiemos iki 2013 m.) sudarė ieškovams sąlygas ištaisyti sutarčių vykdymo pažeidimus, buvo sudaromi sutarties pakeitimai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendriausia prasme sutarties nutraukimas dėl nedidelės įsipareigojimų dalies nevykdymo gali būti laikomas neproporcingu sutarties pažeidimui teisiniu padariniu, tačiau, nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimą, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB DnB NORD banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-58/2012; 2013 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klausučių kredito unija, bylos Nr. 3K-3-345/2013). Byloje nustatyta, kad nors ieškovai sutartinių prievolių pradėjo nesilaikyti nuo 2010 m., atsakovas sutartį vienašališkai nutraukė tik 2014-01-31, po to, kai 6 kartus buvo daromi sutarties pakeitimai. 2013-12-30 ieškovų pradelsta skola sudarė 5631,88 EUR negrąžinto kredito, 1902,03 EUR palūkanų ir 685,31 EUR delspinigių, viso 8219,22 EUR. Ieškovų sutartinių prievolių pažeidimas pagal kreditavimo sutartį buvo ne vienkartinis, bet nuolatinis. Akivaizdu, kad ilgą laiko tarpą besitęsiantis vėlavimas sumokėti einamąsias įmokas laikytinas esminiu sutartinių prievolių pažeidimu, patvirtinančiu daugkartinį bei sistemingą mokėjimų nevykdymą ar kitokį netinkamą prievolių vykdymą (pvz., nepilnų sumų mokėjimą). Taigi, toks sistemingas prievoles pažeidžiantis kredito gavėjų elgesys davė pagrindą atsakovui nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje, ir dėl to nutraukti sutartį (CK 6.217 str. 2 d. 4 p.). Tai, kad šalis siejo ilgalaikiai santykiai nesuteikė pagrindo ieškovams sistemingai nesilaikyti sutartyje numatytų terminų. Taigi jeigu kredito gavėjas įsipareigojo kreditą grąžinti ir palūkanas mokėti dalimis tam tikrais terminais, tai jų pažeidimas yra sutarties pažeidimas, kurio pobūdis šiuo konkrečiu atveju vertinamas kaip esminis (nuolat pasikartojantis, sistemingas), tuo labiau, akivaizdu, kad atsakovui finansinių prievolių terminų laikymasis yra svarbus ir dėl veiklos specifikos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad vienašalio kreditavimo sutarčių nutraukimo sąlygos ieškovams faktiškai taikytos daug palankiau negu sutartyje nustatyta tvarka, todėl nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog bankas, kaip stipresnioji sutarties šalis, pasinaudojo savo pranašumu prieš ieškovus, ir tokiu būdu pažeidė silpnesniosios sutarties šalies interesus. Banko nustatyti terminai aiškūs, konkretūs, adekvatūs, protingi ir sąžiningi, todėl vienašalis kreditavimo sutarčių nutraukimas 2014-01-31 teisėtas, atitinka CK 6.874 straipsnio, Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostatas, nepažeidžia vartotojų apsaugos teisinio režimo, neprieštarauja imperatyviosioms teisės normos, viešajai tvarkai ir gerai moralei, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas daro išvadą, kad atsakovo 2013-12-30 pranešimo turinys atitinka CK 6.874 straipsnio 2 dalies, kreditavimo sutarčių bendrosios dalies nustatytą sutarčių nutraukimo pagrindą, todėl bankas teisėtai nutraukė kreditavimo sutartį. Todėl ieškinio argumentai dėl neteisėto kreditavimo sutarties nutraukimo yra teisiškai nepagrįsti.

Ieškovai neįrodė ir teiginių, kad atsakovas tinkamai neinformavo apie kreditavimo sutarties nutraukimą. Atsakovas nutraukė sutartį iš anksto nusiuntęs ieškovams pranešimą dėl įsipareigojimų nevykdymo ir sutarties nutraukimo, todėl sutarties nutraukimo tvarkos, nustatytos pačioje sutartyje, nepažeidė (Sutarties 5.2 p.). Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad po papildomo termino pabaigos bankas pranešė apie numatomą vienašalį sutarties nutraukimą ne prieš 15, bet prieš 30 dienų. Dėl to teismas daro išvadą, kad bankas, vienašališkai nutraukdamas sutartį, taikė ne kreditavimo sutarčių bendrosios dalies 5.2 punkte nustatytą 15 dienų terminą, bet CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą, t.y. kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.2 p. taikytas palankiau negu jame nustatytas. Atsakovas įrodė, kad 2013-11-20, 2013-12-30 pranešimas apie sutarties nutraukimą ieškovams buvo išsiųstas registruotu paštu kredito sutarties pakeitimuose nurodytu ieškovų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau kaip matyti iš pašto atžymų, ieškovai banko raštų patys neatsiėmė. Pagal kreditavimo sutarties bendrosios dalies 12, 13, 15 punktą bankas laikėsi tinkamo pranešimo nuostatų, o ieškovai negali reikšti pretenzijų ar atsikirtimų, jog kitos šalies veiksmai, atlikti pagal paskutinius jai žinomus duomenis, neatitinka sutarties sąlygų arba jog ji negavo pranešimų, siųstų pagal tuos adresus. Todėl ieškovams patiems tenka dėl to atsirandanti rizika. Šios aplinkybės paneigia ieškovų argumentus dėl netinkamo jų informavimo apie kreditavimo sutarties nutraukimą. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes laikytina, kad byloje įrodyta, jog atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį ir ji buvo nutraukta laikantis sutartyje nustatytos tvarkos, todėl ieškinio reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmestinas kaip nepagrįstas. Pripažinus, kad kredito sutartis nutraukta teisėtai, nėra pagrindo atnaujinti jos vykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai, prašydami atnaujinti kreditavimo sutartį, nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų užtikrintas tinkamas tolimesnis atnaujintų sutartinių teisinių santykių vykdymas. Pažymėtina, kad sudarant kredito sutartį ieškovai aktyviais veiksmais prisiėmė sutarties įvykdymo riziką bei atsakomybę dėl savo mokumo. Ieškovų ieškinyje nurodytos aplinkybės negali būti laikomos pakankama priežastimi reikalauti banko atnaujinti sutartį, dėl kurios nevykdymo jau 2014 metais pradėtas priverstinio išieškojimo procesas, kas, be kita ko, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovai buvo nepakankamai rūpestingi ir apdairūs, siekdami ginti savo teises.

Dėl sutarties sąlygų pakeitimo

Ieškovai prašo pakeisti 2008-02-14 tarp ieškovų ir atsakovo AB SEB banko sudarytos Kredito sutarties Nr. 2050818010132-04 Specialiųjų sąlygų 5.3 punktą, numatant, kad po Kredito sutarties atnaujinimo 24 mėnesius ieškovai moka tik palūkanas. Ieškovai šią reikalavimo dalį grindžia CK 6.204 str. 2 d. nurodytomis aplinkybėmis – kai dėl pasikeitusių aplinkybių sutartį vienai šaliai įvykdyti tampa sudėtingiau, negu kitai šaliai. Remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad minėta kreditavimo sutartis tarp atsakovo ir ieškovų buvo nutraukta, tai atlikta teisėtai ir pagrįstai, o pasibaigusios sutarties negalima pakeisti, todėl ieškovų reikalavimas modifikuoti sutarties sąlygas atmestinas vien šiuo pagrindu.

Tačiau teismas ir nenustatė aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas keisti sutarties sąlygas.

Dėl ieškovų 3 ieškinio reikalavimo pripažinti Kredito sutarties Nr. 2050818010132-04 Bendrosios dalies 5.2 p. 5.1 p. 4.5 ir 4.6 p. nurodytas sąlygas nesąžiningomis

Ieškovai prašo pripažinti Kredito sutarties Nr. 2050818010132-04 Bendrosios dalies 5.2 p., 5.1 p., 4.5 ir 4.6 p. nurodytas sąlygas nesąžiningomis. Ieškovai teigia, kad kredito sutarties bendrosios dalies 5.2 punktas pripažintinas nesąžiningu, nes ieškovų nuomone, dėl bet kokio neesminio sutarties pažeidimo sudaroma galimybė bankui vienašališkai nutraukti sutartį. Tai bendro pobūdžio, deklaratyvūs ieškovų teiginiai, kurie niekuo nepagrįsti (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, kad griežtas sąlygų dėl kiekvieno mėnesio konkretaus įmokų dydžio laikymasis turi esminę reikšmę finansų įstaigai ir esant įrodytoms aplinkybėms, kad ieškovai tokias sąlygas pažeidinėjo ilgą laiką ir sistemingai, pradelsto įsiskolinimo suma nuolat augo ir 2013-12-30 sudarė 8219,22 EUR, pripažinta, kad ieškovai įvykdė ir esminį sutarties pažeidimą. Būtent dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimo sutartis ir buvo nutraukta. Ieškovų teigimu, sutarties 4.5 ir 4.6 punktuose nurodytas nesąžiningas delspinigių dydis. Kredito sutartis buvo sudaryta vadovaujantis sutarties laisvės principu. Ieškovai galėjo nesutikti su kredito sutarties bendrosios dalies 4.5 ir 4.6 punktuose nurodytomis sąlygomis. Tačiau ieškovai sutartį su banku pasirašė laisva valia. Sutartis sudaryta 2008 metais, o ieškovai pareiškė nesutikimą dėl šios sutarties sąlygų 2016 m. rugpjūčio mėn. ir tik po to, kai sutartis 2014-01-31 buvo nutraukta. Kadangi ieškovai dalį savo prievolių pagal kredito sutartį yra įvykdę, iš to darytina išvada, jog jie delspinigių dydį pripažino. Kaip nurodyta aukščiau, vien susitarimu Nr. 6 bankas atsisakė 9920,40 EUR delspinigių (prieš tai susitarimu Nr. 5 bankas atsisakė 1444,50 EUR delspinigių). Atsakovas taip pat nurodė, kad nutraukus sutartį buvo sustabdytas netesybų (delspinigių) skaičiavimas. Ieškovams paskaičiuoti delspinigiai, kurie nebuvo sumokėti tik iki sutarties nutraukimo. Netesybų bendra suma yra 948,09 EUR. Jei ji būtų bankui sumokėta, ši suma nepilna apimtimi kompensuotų banko patiriamus nuostolius, nes negrąžinta 279 799,24 EUR kredito ir nesumokėta 2392,81 EUR palūkanų. Taigi, kaip matyti sutarties 4.5 ir 4.6 punktų sąlygos ieškovams taip pat buvo taikomos palankiau negu numatyta sutartyje. Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y., modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-02-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-129/2006, 2008-10-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013-04-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-241/2013 ir kt.). Kadangi byloje įrodyta, kad kredito sutartis su ieškovais nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo, o vienašalio kreditavimo sutarčių nutraukimo sąlygos ieškovams faktiškai taikytos daug palankiau negu sutartyje nustatyta tvarka, todėl nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog bankas, kaip stipresnioji sutarties šalis, pasinaudojo savo pranašumu prieš ieškovus, ir tokiu būdu pažeidė silpnesniosios sutarties šalies interesus, todėl teismas vertina, kad ieškinio reikalavimo pripažinti Kredito sutarties Nr. 2050818010132-04 Bendrosios dalies 5.2 p., 5.1 p., 4.5 ir 4.6 p. sąlygas nesąžiningomis išnagrinėjimas nesukels ieškovams materialiųjų teisinių pasekmių, todėl nėra pagrindo tokį reikalavimą tenkinti.

Teismas nevertina kitų šalių argumentų ir įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., 1.138 str., CPK 7 str., 8 str., 177 str. - 179 str., 185 str.).

Remiantis LR CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas nepateikė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovų nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti ieškovų A. B. ir R. B. ieškinį atsakovui AB SEB bankas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, sutarties sąlygos pakeitimo ir sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.

Ieškovai per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismui gali pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta: 1) teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; 2) šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; 3) aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo teismo nustatytu terminu priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; 4) aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; 5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas; 6) prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; 7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Atsakovas turi teisę šį teismo sprendimą per 30 d. apeliaciniu skundu skųsti Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ieškovai neturi teisės šį teismo sprendimą skųsti apeliacine ir kasacine tvarka.

Teisėja Renata Beinoravičienė