- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-18
- Bylos Nr.
- A2.13.-1402-795/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00078-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Rasai Legenzovaitei, dalyvaujant asmeniui, kuriam paskirta administracinė nuobauda A. G. (A. G.), teismo posėdyje išnagrinėjusi A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą sutrumpinti 2013 m. sausio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo terminą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. sausio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu A. G. (A. G.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 4 dalimi, paskirta administracinė nuobauda – 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Administracinė nuobauda A. G. (A. G.) paskirta už tai, kad jis, A. G., 2012 m. gruodžio 29 d., 2.10 val., Naujoji Uosto g. – Danės g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę, vengė neblaivumo patikrinimo, pažeidė Kelių eismo taisyklių 18 punkto reikalavimus.
2014 m. kovo 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas A. G. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Prašyme nurodyta, jog praėjo daugiau nei pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, naujų administracinių teisės pažeidimų nėra padaręs. Baudą sumokėjęs. Nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą. Nurodo, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, nes jo darbo pobūdis yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu. Neturint vairuotojo pažymėjimo, sumažėjo darbo apimtis, priverstas samdyti vairuotoją. Išlaiko universitete studijuojančią dukrą. Darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, drausminių nuobaudų neturi.
Teismo posėdžio metu A. G. prašymą palaikė jame nurodytais motyvais. Teigė, labai gailisi nusižengęs, vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbo funkcijoms atlikti. Sustabdytas policijos pareigūnų atsisakė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, nes norėjo vykti į ligoninę. Ligoninėje buvo nustatyta, kad yra orientuotas.
Motyvuojamoji dalis
A. G. prašymas atmetamas.
ATPK 329 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Administracinėje byloje Nr. N-5-1886/2006 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad konkrečios situacijos aplinkybių atitikimas ATPK 329 str. nustatytoms aplinkybėms negali būti vien tik formalus. ATPK 329 str. numatytų pagrindų buvimas turi realiai įrodyti, kad ir trumpesnis specialiosios teisės atėmimas pasieks ATPK 20 str. numatytus tikslus. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies, tuo realizuojamas konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda - specialiosios teisės terminuotas atėmimas - jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 str. numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-10-17 teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, iškeltose pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1-3 dalis, apibendrinime, nurodė, jog spręsdamas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, teismas tiria ne tik tai, ar egzistuoja paminėtos formalios sąlygos, bet vertina visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remdamiesi sprendžia, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.
Iš bylos medžiagos matyti, jog praėjo pusę paskirto specialiosios teisės atėmimo termino, A. G. jam paskirtą baudą sumokėjo (b.l. 4), be to, pateiktas sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas Nr. 057906 patvirtina, jog A. G. atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo higienos įgūdžių mokymo programą (b.l. 6), UAB (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje A. G. charakterizuojamas kaip pareigingas, atsakingas darbuotojas, nurodyta, kad dažnai vyksta į komandiruotes, neturinti jokių drausminių nuobaudų (b.l. 5).
Teismo manymu šios aplinkybės nėra pakankamos taikyti ATPK 329 straipsnį ir sutrumpinti administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo terminą.
A. G. padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę neblaivus. Iš administracinio teisės apžeidimo bylos Nr. A2.6.-289-323/2013 medžiagos nustatyta, kad A. G. vengė neblaivumo patikrinimo. 2013 m. gruodžio 29 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu nustatyta, kad A. G. yra neblaivus, vairuoti negali, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (administracinė byla Nr. A2.6.-289-323/2013, b.l. 10). Teismo nuomone, tokie asmens, kuriam skirta administracinė nuobauda, veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik savo bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Be to, pažeidimo padarymo metu A. G. turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (administracinė byla Nr. A2.6.-289-323/2013, b.l. 18-20), tačiau išvadų nepadarė, padarė naują teisės pažeidimą transporto srityje. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad A. G. padarytas administracinės teisės pažeidimas nėra atsitiktinio pobūdžio ir yra sąlygotas abejingumo visuomenės keliamiems moraliniams reikalavimams, nepagarbos bendro gyvenimo taisyklėms. Tai pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje nepateikta pakankamai duomenų, t.y. duomenų ar jis po administracinės nuobaudos skyrimo nėra baustas administracine tvarka už kitų pažeidimų padarymą.
Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas prevencinėmis priemonėmis užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. A. G. prašyme nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo pareigoms atlikti, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Jis dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo pats numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius.
Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad sutrumpinus administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo terminą, administracinės nuobaudos, kaip asmens atsakomybės priemonės, keliami siekiami tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, nebus pasiekti, todėl A. G. prašymo netenkina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti A. G. (A. G.) prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.