- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-17
- Bylos Nr.
- e2-14087-466/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08704-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo centras“
- Atsakovas
- A. K.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo centras“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos už vartojimo kreditą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skolų valdymo centras“ prašė teismo priteisti iš atsakovo A. K. 3999,59 Eur negrąžinto vartojimo kredito, 359,96 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. birželio 30 d. atsakovas A. K. su pirmine kreditore uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „IPF Digital Lietuva“ sudarė paskolos sutartį Nr. 2598827, pagal kurią UAB „IPF Digital Lietuva“ suteikė atsakovui 2000,00 Eur dydžio paskolą, o atsakovas įsipareigojo mokėti sutarties mokėjimo plane nurodytas eilines įmokas, visą suteiktą paskolą grąžinti per 1080 dienų laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. spalio 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 12 d. ir įvykdyti kitas kredito sutartyje nustatytas prievoles. Tačiau prisiimtų įsipareigojimų atsakovas nesilaikė ir liko skolingas pirminei kreditorei UAB „IPF Digital Lietuva“ 3999,59 Eur pradelsto negrąžinto vartojimo kredito.
2017 m. spalio 31 d. tarp pirminės kreditorės UAB „IPF Digital Lietuva“ ir ieškovės UAB „Skolų valdymo centras“ buvo sudarytas susitarimas dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. PER-17-210, pagal kurį pirminė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ perleido savo reikalavimo teisę ieškovei UAB „Skolų valdymo centras“. Reikalavimas į atsakovo skolą ieškovei perleistas 2018 m. sausio 30 d., po to, kai 2018 m. sausio 29 d. pirminė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ su atsakovu A. K. nutraukė paskolos sutartį. 2018 m. sausio 30 d. atsakovas A. K. apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas raštišku pranešimu. Tačiau atsakovas nei pirminei kreditorei, nei ieškovei UAB „Skolų valdymo centras“ negrąžino 3999,59 Eur pradelsto negrąžinto vartojimo kredito ir liko skolingas esamai kreditorei UAB „Skolų valdymo centras“ 3999,59 Eur sumą. Ieškovė ne kartą bandė susisiekti su atsakovu dėl skolos padengimo ikiteismine tvarka, tačiau tai nedavė jokių rezultatų. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove.
Atsiliepimas
Atsakovas 2019 m. balandžio 25 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės reikalavimais sutinka. Nurodė, kad jeigu būtų galimybė, norėtų sudaryti grafiką ir grąžinti skolą dalimis, nes visos sumos iškarto negali sumokėti.
2019 m. balandžio 29 d. pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo ieškovė buvo įpareigota per 7 dienas pareikšti nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybės.
2019 m. gegužės 2 d. ieškovė pateikė nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybės. Nurodė, kad jai yra priimtina taikos sutarties sudarymo galimybė, t. y. kad atsakovas 4359,99 Eur skolą, 98,00 Eur žyminį mokestį bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grąžintų atlikdamas dalinius mokėjimus. Pažymėjo, kad atsakovas savo atsiliepime nenurodė, kokias mėnesines įmokas jis galėtų atlikti kiekvieną mėnesį, todėl, atsižvelgiant į skolos sumos dydį bei siekiant užtikrinti ieškovės teisėtus interesus ir lūkesčius bei nepažeidžiant šalių lygiateisiškumo principo, sutiktų sudaryti taikos sutartį, jei atsakovo mėnesines įmokos dydis būtų ne mažesnis, kaip 200,00 Eur.
2019 m. gegužės 9 d. pranešimu atsakovui A. K. buvo nustatytas terminas iki 2019 m. gegužės 20 d. susisiekti su ieškove dėl galimybės sudaryti taikos sutartį ir pranešti teismui, ar buvo pasiektas susitarimas bei pateikti teismui tvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Tačiau per nustatytą teismo terminą atsakovas nepateikė informacijos. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė informacijos dėl taikos sutarties sudarymo bei vadovaudamasis ekonomiškumo principu ir įvertinęs aplinkybę, kad atsakovas sutiko su ieškiniu, teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi nutarė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ ir atsakovas A. K. 2017 m. birželio 30 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 2598827, pagal kurią UAB „IPF Digital Lietuva“ suteikė atsakovui 2000,00 Eur dydžio paskolą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą ir įvykdyti kitas kredito sutartyje nustatytas prievoles. 2017 m. spalio 31 d. tarp pirminės kreditorės UAB „IPF Digital Lietuva“ ir ieškovės UAB „Skolų valdymo centras“ buvo sudarytas susitarimas dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. PER-17-210, pagal kurį pirminė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ perleido savo reikalavimo teisę ieškovei UAB „Skolų valdymo centras“. Reikalavimas į atsakovo skolą ieškovei perleistas 2018 m. sausio 30 d., po to, kai 2018 m. sausio 29 d. pirminė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ su atsakovu A. K. nutraukė paskolos sutartį. Atsakovas, ieškovės teigimu, nebuvo atsiskaitęs su pirmine kreditore, ir iki šiol yra skolingas 3999,59 Eur pradelsto negrąžinto vartojimo kredito. Todėl atsakovas yra skolingas ieškovei 3999,59 Eur skolos, kurios nėra apmokėjęs. Byloje duomenų, kad atsakovas minėtą sumą ieškovei būtų sumokėjęs, nėra (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovei iš atsakovo priteistina 3999,59 Eur negrąžinto vartojimo kredito suma.
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal paskolos sutarties Nr. 2598827, 5.1 punktą šalys susitarė, kad jeigu paskolos gavėjas negrąžina paskolos ir/ar nesumoka paskolos palūkanų iki paskolos grąžinimo dienos pabaigos, jis įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 0,05 dydžio palūkanas už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėtų paskolos palūkanų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pažymėtina, kad nors sutartyje delspinigiai yra klaidingai įvardijami kaip palūkanos, tai neatima iš ieškovės sutartyje įtvirtintos teisės į netesybas. Dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės atsakovui ieškovė apskaičiavo 359,96 Eur delspinigius (už kiekvieną pradelstą dieną buvo skaičiuojami 0,05 procentų dydžio delspinigiai nuo visos pradelstos sumokėti sumos, už pradelstas 180 dienas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas neįvykdė prievolės dėl ieškovės kaltės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 359,96 Eur delspinigius yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (4359,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinas 98,00 Eur žyminis mokestis ieškovės naudai.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (5,24 Eur) priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3999,59 Eur negrąžinto kredito, 359,96 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (4359,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 98,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Skolų valdymo centras“, į. k. 225516770, naudai.
Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,24 Eur valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.