Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Purvainiui, nukentėjusiam P. Ž., kaltinamajam S. Z., jo gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, specialistei Vilijai Alkimavičiūtei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. Z., gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1d., 186 str. 1d., 183 str. 1d.

S. Z. dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) " (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kauno m.) direktoriumi, atsakingu pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.TX-574 (nauja redakcija 2008-07-03 įst. Nr.X-1679) 21 straipsni „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą", kurio 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą Įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas", pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.DC-574 (nauja redakcija 2008-07-03 įst. Nr.X-1679) 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka" 1 punkto, kuris nurodo, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą", 2 punkto, kuris nurodo, kad „Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų" reikalavimus, nes neišsaugojo ir tyrimui nepateikė laikotarpiu nuo 2008-08-01 iki 2009-03-31 kasos knygos išlaidų dalyje įtrauktų ir registre apskaitytų 35651,34 Lt suma kasos išlaidų orderių: 2008-11-04 Nr.8-206 456,24 Lt sumai, 2008-11-24 Nr.8-214 140,40 Lt sumai, 2008-11-22 Nr.8-220 296,40 Lt sumai, 2008-11-28 Nr.8-224 453,30 Lt sumai, 2008-12-31 Nr.8-249 2 920 Lt sumai, 2009-01-20 Nr.2009-1 30 164,30 Lt sumai, 2009-01-30 Nr.9-12 312 Lt sumai, 2009-02-27 Nr.9-28 156 Lt sumai, 2009-03-31 Nr.9-34 97,50 Lt sumai, Nr.35 327,60 Lt sumai ir Nr.39 327,60 Lt sumai, dėl to tyrimo metu nebuvo galimybės iš dalies nustatyti 2008 m. įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tokiu būdu jis aplaidžiai tvarkė apskaitą.

Be to jis, dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) " (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kauno m.) direktoriumi ir veikdamas šios bendrovės vardu, vadovaudamasis Kauno m. apylinkės teismo 2008-08-20 įsakymu dėl bendrovės darbuotojo P. Ž. atlyginimo (jo dalies) nukreipimo įpareigojimams kreditoriaus - uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) " - naudai įvykdyti, laikotarpiu nuo 2008-08-20 iki 2009 m. vasario mėn. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) " patalpose adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Kauno m., iš P. Ž. gaunamo atlyginimo išskaičiavo 6 091,07 litus ir tik dalį išskaitytos sumos - 1 114,10 Lt 2008-11-07 sumokėjo jo kreditoriui - uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini) ", nors per šį laikotarpį iš bendrovės kasos išlaidų orderiais buvo formintas grynųjų pinigų išdavimas atskaitingiems asmenims 147 240,79 litai, po to dalis vėl grąžinama į kasą kaip nepanaudotas avansas, kitos piniginės lėšos buvo naudojamos įvairiems atsiskaitymams, t.y. pas atskaitingus asmenis pastoviai buvo piniginių lėšų, iš kurių buvo galima atsiskaityti su P. Ž. kreditoriumi uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini) " ir pervesti iš P. Ž. darbo užmokesčio išskaitytą sumą 4 984,47 Lt pagal vykdomą raštą, tokiu būdu vengė privalomų įmokų ir dėl to P. Ž. padarė turtinės žalos, tokiu būdu jis apgaule vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos.

Be to jis, dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) " (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kauno m.) direktoriumi, turinčiu savo žinioje bendrovės turtą, laikotarpiu nuo 2008-08-29 iki 2009-02-27 uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) " patalpose adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kauno m., pagal išrašytus bendrovės darbuotojams kasos išlaidų orderius: 2008-08-29 Nr.8-168 35,58 Lt sumai S. K., 2008-08-29 Nr.8-169 1814,11 Lt sumai V. S., 2008-08-29 Nr.8-173 2 066,30 Lt sumai M. M., 2008-10-07 Nr.8-189 455,60 Lt sumai V. S., 2008-10-07 Nr.8-191 521,77 Lt sumai M. M., 2008-10-07 Nr.8-193 7,64 Lt sumai S. K., 2008-10-31 Nr.8-202 202,80 Lt sumai V. S., 2008-10-31 Nr.8-204 78,00 Lt sumai S. P., 2008-11-04 Nr.8-208 49,37 Lt sumai S. K., 2008-11-04 Nr.8-212 701,29 Lt sumai M. M., 2008-11-28 Nr.8-223 98,64 Lt sumai S. K., 2008-11-28 Nr.8-227 825,99 Lt sumai M. M., 2008-12-31 Nr.8-234 327,60 Lt sumai S. P., 2008-12-31 Nr.8-246 675,92 Lt sumai M. M., 2008-12-31 Nr.8-248 79,36 Lt sumai S. K., 2009-01-30 Nr.9-6 56,00 Lt sumai S. P., 2009-01-30 Nr.9-16 724,55 Lt sumai M. M., 2009-02-27 Nr.9-23 156,00 Lt sumai S. P., 2009-02-27 Nr.9-26 78,00 Lt sumai R. P. ir 2009-02-27 Nr.9-30 428,51 Lt sumai M. M. išėmė iš kasos pinigines lėšas 9 503,03 Lt, kurių nurodytiems asmenims neišmokėjo ir į bendrovės kasą negrąžino, tuo padarydamas uždarajai akcinei bendrovei „Siglitos elektronika" 9 503,03 Lt turtinę žalą, tokiu būdu jis pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą.

Kaltinamasis S. Z. kaltas neprisipažino visiškai ir dėl kaltinimų pagal BK 223 str. paaiškino, kad orderiai buvo pateikti administratoriui, nes nežinojo, kad tyrimo metu buvo prašoma juos pateikti, kreipėsi į bankroto administratorių. Susipažinęs su bylos medžiaga sužinojo, kad trūksta kasos išlaidų orderių ir ėmėsi iniciatyvos juos surasti ir pateikti, nes buvo tikras, kad buhalterija vedama tvarkingai. Susiekė su V. S. ir paprašė paieškoti dokumentų kruopščiau, bet pasiūlė kartu važiuoti, nes nežinojo ko reikia. Vyko į archyvą ir kartu ieškojo tarp dokumentų. Kitus dokumentus rado prie sąskaitų-faktūrų ir tada paprašė kopijų ir pateikė teismui orderius. Vieno kasos pajamų orderio nerado. Su (duomenys neskelbtini), kai derino klausimą sakė, kad sumokės grynais pinigais ir jie diktavo savo sąlygas, išrašė kasos pajamų orderį ir tas orderis turėjo kvitą, kuris atiduotas buhalterijai. Pinigus mokėjo iš kasos. Jis buvo kasininkas ir direktorius, ir pats tvarkė pinigų judėjimą. Jo pareiga buvo išrašyti orderius, bet buhalterė valdė programą, todėl ar buhalterė dėl to kalta, jis nežino. Tuo metu pateikė kita įmonė dokumentus kasos pajamų orderį ir jis sumokėjo iš kasos pinigus ir buvo įsitikinęs, kad viskas sutvarkyta teisingai. Jis turėjo tikrinti dokumentus, tai ir darė. Darbus kontroliavo kitas direktorius, kuris dabar jau miręs, todėl pasikvietė M. M., nes jis buvo teorinis vadovas. Mano, kad jeigu būtų vedęs apskaitą aplaidžiai, tai būtų sistema. Kaip direktorius privalėjo užtikrinti ir dėjo visas pastangas, kad neįvyktų tai, kas įvyko. Išlaidų orderių apskaita šiais laikais vedama kompiuterine programa, įvedamos sumos ir suformuojami kasos išlaidos ir vėliau formuojama kasos knyga bei vėliau atspausdinamas kasos išlaidų orderis. Mano, kad orderis buvo ne jo kompanijos dokumentas ir jo nėra, bet negali atsakyti už bankroto administratorių. Visus dokumentus perdavė bendrai ir niekas nepareiškė jokių kreditorinių reikalavimų. Įmonė (duomenys neskelbtini) bankrutavo, tai įmonei 30 000 Lt suma būtų labai svarbi, bet nebuvo jokių pareikalavimų. Pajamų orderio originalą bandė ieškoti, bet dokumentai perduoti bankroto administratoriui. Susipažinęs su byla sužinojo apie neišsaugotą dalį orderio ir kreipėsi į bankroto administratorių. Įtarimo pranešimą gavo, kai kreipėsi į advokatą. Žinojo, kad nėra orderio. Jis buvo kasininkas ir atskaitingas asmuo. Kartais gali painiotis sąvokose ir negali atsiminti ar buvo sumokėta (duomenys neskelbtini), kaip atskaitingo asmens, ar iš kasos, nes buvo įvairių atsiskaitymų. Jeigu iš kasos būtų atsikaitoma, tada būtų išduotas kasos išlaidų orderis, o jeigu, kaip atskaitingas asmuo, tada turi būti kitos šalies šaknelė kuri nepridėta prie apyskaitos, nes ji nerasta. Kad buhalterija būtų tvarkoma pagal įstatymą buvo žodinis nurodymas, ar rašytinis buvo nepamena, dėl dokumentų saugojimo buvo samdoma buhalterė, kuri turėjo užtikrinti dokumentų saugojimą. Rašytinių vedimo dokumentų nuostatomis, taisyklių dokumentų saugojimo tvarkos reikalavimų jis nežino. Mano, kad nėra privaloma išleisti tokias taisykles. Kasos išlaidų orderių registrai buvo vedami, tai kompiuterinė apskaita. Orderiai buvo prie kasos knygos, juos segdavo buhalterė. Buhalterė darydavo programoje įrašus, nes kasos knyga yra programoje. Jis yra kasininkas. Nežino, kaip traktuoti įstatymą, nes padaryti įrašą ir suvesti į programą neįmanoma. Šiuolaikinėje buhalterijoje numatomos išlygos, kad leidžiama pasirašyti per protingą laiką. Kasininko pareigą jis vykdė nuolat ir sistemingai. Bankroto administratoriui kasos knygas su orderiais perdavė, kai gavo raštą, kad reikia pristatyti dokumentus surūšiavo su buhaltere ir pamena, kad ir Ž. dalyvavo. Segtuvai sudėti pagal dokumentų pobūdį, kuriuos atvežė ir perdavė administratoriaus patalpose. Tuo metu S. ir A. nebuvo, bet paskambinus telefonu, viską liepė palikti prie dokumentų sandėlio. Prie kasos dokumentų buvo orderiai, buvo segtuvai dėžėse su pavadinimu ir sunumeruoti, su buhaltere sudarė aktą ir apyrašą kokie segtuvai. Orderiai, dėl kurių jis yra kaltinamas, turi būti. Kasos knyga ir viename iš 11 segtuvų turi būti. Stengėsi nepainioti dokumentų. Atvežė administratoriui dokumentus, bet palikome segtuvus administratorei ir sukrovė į parodytą vietą ir išvažiavo. Administratorė nieko nedarė, nes nebuvo įgaliota. Žinojo, kad yra aktas, bet nelaikė jo svarbiu, nes manė, kad tai vienašalis dokumentas. Jis turėjo omenyje kitą dokumentų aktą ir grįžęs patikrino, tačiau sumaišė su kitu aktu. Nurodė, kad buhalterinės apskaitos dokumentus nuvežė, nes iškviestas į apklausą negalėjo atsiminti kiekvieno perdavimo akto. Būdamas ,, (duomenys neskelbtini)“, vadovu kelis kartus aktus perdavė VMI. Bankroto administratoriui akto anksčiau neperdavė. Aktą pateiktą A. rengiau jis su buhaltere. Vienas aktas buvo ruoštas vienos kompanijos bankroto administratoriaus, o kitas aktas ruoštas jų. Jis neatsako už bankroto administratoriaus atsakingumą, kuri rengė aktą. Jam perduodant dokumentus niekas nesakė, kaip turi dokumentus perduoti, tai jis padarė su buhaltere sąrašą, surūšiavo ir perdavė. Dokumentus nuvežė automobilio bagažinėje. Kodėl ant akto nėra administratoriaus parašo, jis nežino. Nesupranta motyvo atsiskaityti grynais pinigais. Neesant kasos pajamų išlaidų orderio, kaip reikėtų patikrinti buhalteriją, nežino, mano, kad gal reikėtų patikrinti kitos įmonės priešpriešinius dokumentus. Pagal jų buhalterinę apskaitą reikėtų patikrinti kreditorinius įsipareigojimus. Debitoriai yra ir kreditoriai ir skolų sąrašas, kuriame išrikiuoti įsipareigojimai ir klientų skolos. Tai dienai, jeigu būtų skola, tai reikštų, kad neatsiskaitę. Jeigu nereiškia reikalavimų (duomenys neskelbtini), tai nežino ar būtų eilutė apie skolą. Kasos išlaidų orderio jis neišrašė, jį tik pasirašė, kasos pajamų orderis yra. Negalėjo nurodyti, kaip išmokėjo, kaip atskaitingas asmuo ar ne, nes praėjo daug laiko. Mano, kad tyrime nefiksuotos sumos, kurios ėjo per banką, galvoja, kad gal jis suklydo arba buhalterė. Nuo to momento kaip pranešė apie įtarimą kur yra orderiai galėjo daryti prielaidą kur jie yra, o tai dienai nežinojo kur jie yra. Teigia, kad jis kasos išlaidų orderių, kurie buvo pateikti teisme, nesuklastojo. Jo įmonę VMI tikrino du kartus: 2008 rudenį ir 2009 pradžioje. Kodėl tikrino, nepamena, antro tikrinimo metu rado, kad sutartys su patentininkais buvo sudarytos. Tikrino kasos knygas, kam buvo išmokėti pinigai ir atrado, kad buvo išmokėti pinigai patentininkams ir liepė patikslinti deklaracijas. Kur yra tie patikrinimo aktai, kaltinamasis negalėjo nurodyti. Taip pat jis nurodė, kad iš banko grynųjų pinigų negalėjo paimti, nes bankuose pinigai galėjo būti, kai buvo neareštuotos sąskaitos, o 2008 m. vasarą jau sąskaitos buvo areštuotos ir paimti pinigų jis negalėjo. Teigė, kad kai buvo areštuotos sąskaitos tuo laiku buvo normalu atsiskaitinėti grynaisiais pinigais, dar turėjo keletą objektų, dar nuo seno turėjo skolų ir prašė, kad įmonės sumokėtų į kasą, nes krentančios sumos būtų nuimtos banko. ,, (duomenys neskelbtini)“ mokėjo jo prašymu mokėjo grynais pinigais. Iš kelių įmonių jis gavo pinigus grynais. Jis buvo įmonės akcininkas ir mano, kad galėjo suteikti įmonei ilgalaikę paskolą, bet dabar tikslia to pasakyti negalėjo. Buvo keletas skolinimų ir tai atsispindėjo sutartimis. Įmonėje nebuvo vedama rašytinė kasos knyga. Lapai buvo metų gale susegami, o kanceliarinės knygos nebuvo. ,, (duomenys neskelbtini)“ programą naudojo. Tai tokia programa, kai atspausdinus kasos išlaidų orderį, atspausdinamas ir numeris. Automatiškai įtraukiamas į kasos knygą, ir negalima atspausdinti orderio neįtraukus į kasos knygą. Po 2009 metų, sausio pabaigoje perdavė buhalterei dokumentus už praėjusius metus ir padėjo sutvarkyti visus dokumentus. P. Ž. tuo laiku stengėsi laikyti darbe, nes pats nenorėjo išeiti, tai buhalterė jį užėmė kelias dienas tais dokumentų tvarkymo darbais, o buhalterei padėti nemano, kad reikėjo atskiro įsakymo. Pasitikėjo darbuotojais, nes tik vienas dokumentas buvo dingęs. Sandėlyje rakinamame (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini) buvo rakinama spintelė ir ten laikė dokumentus, nes ten sandėliuose buvo apsauga. Einamieji dokumentai buvo prieinami, jų nereikėjo rakinti. (duomenys neskelbtini) buvo ir seifas, bet einamieji dokumentai nebuvo ypatingos apsaugos, o kitus reikėjo saugoti, tai jie ir buvo apsaugoti.

Dėl P. Ž. kaltinimo, kaltinamasis nurodė, kad gavo iš P. Ž. kreditoriaus raštą dėl išskaičiavimo pagal vykdomąjį dokumentą ir 09 mėn. nurodė buhalterei daryti atskaitymus. Buhalterė vykdė tol, kol tai buvo įmanoma daryti. Buvo įmonėje pareikšti išieškojimai, antstolio raštų turėjo, bet dar nebuvo areštuotos sąskaitos, pripažįsta, kad pinigų nepervedė, nes buvo blokuotos sąskaitos. P. Ž. kita dalis atlyginimo buvo mokama. P. Ž. negaudavo dalies atlygio, bet tą dalį į programą įvesdavo, kaip kreditorinį reikalavimą. Kaltinamasis neprisipažįsta, kad apgaule padarė žalą. Taip pat nurodė, kad savo įmonėje P. Ž. pinigų neturėjo. P. Ž. negalvojo, kad pinigai pervedami. Daug kartų sakė P. Ž., kad jis mato, kokia įmonėje yra situacija, kad jis neturėjo ką veikti įmonėje ir daug su juo buvo kalbėta, kad jo nereikia, tačiau savo noru jis atsisakė išeiti. Jį atleisti įmonei būtų brangiai kainavę, nes neturėjo pinigų kompensacijai. P. Ž. viską žinojo, kad pinigai nebuvo pervedami. Specialistė nurodė, kad jie disponavo 147240Lt suma, bet tiriamas laikas susideda iš 10 mėnesių. Ir padalinus iš 10 mėn. gaunasi 14000 Lt, o įmonėje dirbo apie 15 žmonių ir gaudavosi apie 1000 Lt žmogui. Kitiems darbuotojams nebuvo mokamas atlyginimas, tai atsispindi kreditoriniuose reikalavimuose. P. Ž. rodė skolą ir visi tai žinojo. Išrašai kasoje tai dokumentiniai išrašai, bet bankas jais neleidžia disponuoti. Jie negalėjo disponuoti pinigais. Grynų pinigų judėjimas buvo, nes turėjo palaikyti įmonės egzistenciją. Grynųjų pinigų judėjimas buvo kitiems antstoliams. P. Ž. pinigai buvo išskaičiuoti, bet jų nelaikydavo, jie perėmė atsakomybę sumokėti P. Ž. skolą, bet tai nebuvo apgaulė, tai geranoriškumas, nes norėjo padėti išmokėti skolą. Jeigu būtų mokėję, būtų sužlugus įmonė dviem mėnesiais anksčiau. Pinigų atsidėti negalėjo, turėjo tik dalį išmokėti, bet pinigų fiziškai neturėjo. Kaltinamasis nurodė, kad jis neįstengė atsiskaityti, nes tuo laiku buvo po 5 turto areštus. Galėjo ateiti antstolis ir pinigus pasiimti, kasos pajamų knyga ar buvo areštuota nežino. Antstolė S. V. turėjo keletą reikalavimų ir jeigu būtų pervedęs į sąskaitą, būtų nežinojęs kuriam tikslui bus nuskaityta. Buvo nurodymas pervesti antstoliui už P. Ž. skolą, o jeigu būtų įnešęs pinigus, tai nežinotų, kam antstolis nuimtų pinigus. Reikėjo įmonę išlaikyti, kad galėtų atsiskaityti, nes buvo ne tik P. Ž. pinigai. Taip pat nurodė, kad darbo užmokestis buvo priskaičiuotas pagal darbo kodeksą. P. Ž. nesiūlė dirbti už mažesnį atlygį. Jo atlygis buvo nedidelis. Jis kaltinamojo prašydavo pinigų, jam duodavo dirbti visokių darbų. Nesiūlė P. Ž. mažinti atlyginimo, nes ir taip buvo mažas atlyginimas. Jis jam pasiūlė išeiti iš darbo. Nesiūlė ir mažesnio atlygio. Rašė tokį raštą, kad negali mokėti pinigų pagal vykdomąjį raštą. Darė kelis pavedimus, o paskui prasidėjo areštai ir negalėjo tai padaryti. 2009 metų pradžioje buhalterė klausė ką daryti su ,, (duomenys neskelbtini)“ ir išsiuntė raštą, kad neturime galimybių atsikaityti. Apie penkis mėnesius nieko nepranešė kreditoriui. Sausio mėn. informavo apie negalėjimą mokėti, o iki tų trijų mėnesių galvojo, kad dar išsisuks su delspinigiais. Informavo, kad nepajėgūs atsiskaityti. Tuo metu ir valstybė vėlavo su atsiskaitymais. Jie vėlavo tris mėnesius. Į (duomenys neskelbtini) banką pinigų negalėjo įnešti, nes antstolė atsiuntė vykdomąjį raštą. Įmonė negalėjo dirbti vienam įsiskolinimui. Atlyginimai vėluodavo ir P. Ž. įsipareigojimas vėlavo taip pat. Per visą laikotarpį buvo suma virš 147 000 Lt, tai apima 10 mėnesių ir tai apima mokesčius, Sodrą. 4984,47 Lt P. Ž. suma įmonei buvo didelė ir reikšminga. Mokesčiai už P. Ž. turėjo būti mokami, tačiau ar mokėjo negalėjo atsakyti, nes turėjo skolų Sodrai ir VMI. Kad P. Ž. nebuvo pervesti pinigai, tai matėsi prie kitų įsiskolinimų punkto, gal išlaidose. Atsispindėjo ir P. Ž. duodamuose lapeliuose kur matėsi suma, kurią gauna ir kiek išskaityta. Lapelyje ar buvo matyti išskaityta, bet nepervesta, negalėjo atsakyti. Nuolat sakydavo P. Ž., kad jis išeitų iš darbo, kad neturi galimybių jam sumokėti. P. Ž. buvo su buhaltere vienose patalpose ir geriau žinojo finansinę padėtį. P. Ž. pasakė, kad negali mokėti 10 mėn., kai nepadarė mokėjimo, sakė, kad jam yra sumokama, bet įmonei nepervedama. Buvo kiti kreditoriniai įsipareigojimai ir matėsi P. Ž. skola. Į pirminį kreditorinį sąrašą P. Ž. nebuvo įtrauktas, dėl kaltinamajam nežinomų priežasčių. Tai bankroto administratoriaus darbas. Perdavė programą ir matėsi skolos. Įmonė nuomojo iš darbuotojų automobilius.

Dėl orderių, kuriuose nėra parašų S. Z. kaltas taip pat neprisipažino. Žmonės jautė įmonės pabaigą ir visi darbuotojai aukojosi, tačiau papildomai įmonę finansuoti pilant savo kurą, niekas nenorėjo. Todėl pinigai buvo mokami pateikus iškart kuro kvitus, ar kelionės lapus. Buvo skiriami komandiruotpinigiai. Todėl kaltinamasis susitiko su liudytojais ir parodė visiems kasos išlaidų orderius. Liudytojai galvojo, kad tyrėja klausia apie atlyginimą vokeliuose ir visi pasakė, kad negavo pinigų. Patvirtino, kad atsiskaityta, buvo pasitikėjimas ir nebuvo surinkti parašai. Kaltinamasis teigė, kad poveikio liudytojams nedarė, tik parodė jiems dokumentus. Dienpinigiai buvo 15 proc. tarifu ir viskas deklaruota. Jis viską išmokėjo ir tikrai nieko nepasisavino ir mano, kad tai ne aplaidumas, o pasitikėjimas žmonėmis. Žmonės vykdavo į komandiruotę, jis paduodavo pinigus, o vakare duodavo pasirašyti. Buvo daug komandiruočių. Buvo sudėtinga statybose sugaudyti parašus, bet dėl atsiskaitymų pretenzijų nekilo. Visi liudytojai nurodė, kad gavo pinigus. Ikiteisminiame tyrime B. nurodė, kad visus pinigus gavęs. Jam nei vienas liudytojas pretenzijų nereiškė. Bankroto bylos iškėlimo metu darbuotojai buvo įtraukti į kreditorių sąrašą pagal darbo sutartis, susijusias su darbo išmokomis. Galėjo būti taip, kad darbuotojai nepasirašė nors ir buvo išmokami pinigai. Tokių atvejų yra buvę. Įstatymas leidžia pasirašyti praėjus protingam terminui po pinigų perdavimo. Šiuo metu atliekama visose įmonėse su ,, (duomenys neskelbtini)“ programa. Mano, kad 9 orderiai nepasirašyti, tai tik 1 proc. negero rezultato. Reikėdavo fiziškai pasirašyti orderius išspausdintus, o parašai patvirtina dokumentą, kad to dokumento pagrindu atliktos išmokos iš kasos. Jo parašas reiškia, kad kasos viename iš skyrių yra atidėta suma žmogui, o kai atiduodavo žmogui, tada gaudavo parašą, o jo parašas reiškė, kad pinigai paskirstyti.

Nukentėjęs P. Ž. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad kaltinamasis S. Z. yra firmos direktorius ir juos siejo tik darbiniai santykiai. Jis dirbo bendrovėje ,, (duomenys neskelbtini)“, sandėlininku. Gavo iš antstolio raštą, kad pervestų iš atlyginimo jo skolas ir darbovietė išskaičiavo pusę metų virš 1000 Lt kas mėnesį, o antstolei pervedė tik 1000 Lt bendrai sumai. Tai nukentėjęs sužinojo iš buhalterės, kad nebuvo firmoje pinigų ir pervedė, tik pirmą įmoką. Iš atlyginimo jam išskaitė pinigus, bet skolos nesumokėjo. Į kreditorių sąrašą jis buvo įtrauktas ir pateikė raštą bankroto administratoriui. Kai sužinojo, kad realiai sumos nebuvo pervestos, klausė direktoriaus, tuomet jis atsakė, kad neturi pinigų ir pasiūlė kreipkis į antstolę, kad iš jų išskaičiuotų. Per tą laikotarpį kol išskaičiavo pinigus duodavo po dalį atlyginimo, o paskutinius mėnesius nesumokėjo, sakydavo, kad nėra pinigų. Gal 500 Lt jam atlyginimo likdavo atskaičiavus skolą. Buhalterė rugpjūčio mėn. pasakė, kad sausio mėn. lyg turėjo būti skolas jau išsimokėjęs, o kai atėjo sausį paklausti ar jau baigė mokėti skolą, tada buhalterė pasakė, kad tik vieną sumą pervedė. Iš ,, (duomenys neskelbtini),“ skolinosi vieną kartą 3000 Lt. Tai įmonei palūkanas mokėjo, bet iš pradžių nemokėjo, nes neturėjo pinigų, tada jį perdavė antstoliams. ,, (duomenys neskelbtini)“ gal kreipėsi į teismą, nukentėjęs to teigė nežinantis. Kadangi jis neturėjo galimybės mokėti, todėl susidarė skola. Įmonėje sunki finansinė padėtis prasidėjo maždaug 2008 metais 11 mėn. Algos vėluodavo ir buhalterė ir direktorius sakė, kad vėluoja algos, sakė, kad su jais neatsiskaito kitos firmos. Iš sandėlininko jis tapo montuotoju, nes trūko žmonių ir jį tiesiog išsiuntė į Vilnių padėti objektuose. Sutiko iš sandėlininko pereiti į montuotojus. Sandėlininko darbo realiai nereikėjo tuo metu, nes per dieną būdavo tik kelios sąskaitos. Kai buvo pradėtas bankroto tyrimas, jam pasiūlė savo noru išeiti iš darbo. Iš pradžių pateikė kreditorinį reikalavimą 5000 Lt, paskui padidino reikalavimą ir gavo 3000 Lt. Žadėjo atlyginti iš Garantinio fondo. Gavęs 3000 Lt su kreditoriumi neatsiskaitė, nes negavo ilgą laiką algos ir turėjo kur panaudoti pinigus. Dabar nukentėjęs niekur nedirba ir iš pašalpos negali išmokėti kredito. Kai dirbo Vilniuje montuotoju, mokėjo atlyginimą S. Z., pats atveždamas į patį objektą. Dienpinigiai būdavo mokami ir už nakvynę Vilniuje. Už nakvynę buvo laiku sumokami pinigai į priekį prieš važiuojant į Vilnių, nes kitu atveju būtų nepriėmę pernakvoti. Į Vilnių patys meistrai važiuodavo su savo mašina, tuo metu meistras buvo P. R. ir jis dar veždavo įdarbinti žmonės, kurie kartu važiuodavo. R. veždavo firmos automobiliu. Firmoje buvo trys mašinos: Direktoriaus lengvoji ir autobusiukas, ir lengva mašina, nukentėjęs važiuodavo autobusiuku. Asmeniniais automobiliais darbuotojai važiuodavo į objektus Kaune. Sakydavo, kad yra nuomos sutartis, o kaip atsiskaitydavo nukentėjęs nežino, nes pats mašinos neturėjo. Kreditorius atidavė antstolei vykdomąjį raštą, o kreditorius jam nepranešė, kad negauna pinigų iš atlyginimo. Jam pasakė, kad nėra pinigų išmokėti jo kreditui tik tada, kai buvo įmonės pabaiga. Pamena, kad pasakė tik tada, kai galvojo, kad jau išsimokėjo skolą.

Liudytoja S. K. nurodė, kad pažįsta nukentėjusį ir kaltinamąjį, su jais santykiai buvo darbiniai. Apie P. Ž. kaltinimus patvirtino, kad tikrai nebuvo sumokėti pinigai, nes ir balanse parodė, kad pinigai neišmokėti, žiniaraštyje nurodė ir raštą parašė ,, (duomenys neskelbtini)“, kiek pinigų atskaityta ir kokia neišmokėta suma. Raštą parašė maždaug 2009 m. 04 mėn., kad neišmokėti pinigai, nes baigė atskaitymą už sausį ir vasarį. Natūroje pinigų nebuvo išmokėta, o popieriuje buvo apskaičiuota. Kad pinigai nesumokami, P. Ž. ji pati neinformavo, tik direktoriui sakydavo. Ji tik popieriuje parašydavo, o pinigus tvarkė tik direktorius - ir kasą, ir pinigus, ir bankinius reikalus. Direktorius duodavo lapelį kam ji turėjo sumokėti, savavališkai nebuvo įgaliota padaryti pavedimus, dienpinigių nei algų neleisdavo jai pervesti. Algą ir jai atnešdavo direktorius. Nuo 2008-09 iki 2009-03 įmonės sąskaita buvo užblokuota, tai įmonės veikla buvo tik turint grynus pinigus per kasą. Perkant medžiagas, direktorius atsiskaitymus darė per kasą, tai buvo kaip gyvybės palaikymas. Ji išskaičiuodavo, o direktorius darė pavedimus. Direktorius žinojo, kad reikia pervesti, daryti pavedimus, bet kodėl jis nepervedė liudytoja nežino. Ji sakydavo, kad reikia skolas pagal vykdomuosius raštus padengti, PVM mokėti, bet jis viską tvarkė ir mokėjo savo nuožiūra, pats tvarkė įmonės finansus, buvo akcininkas, kasininkas ir direktorius. Ji nebuvo įgaliota tvarkyti įmonės pinigų. Pagal direktoriaus nurodymą, vienkartiniu raštu galėjo padaryti pavedimus, įgaliojimų pervedinėti pinigų ji neturėjo. Už kurą yra gavusi pinigus, jai liko skoloje tik atlyginimą. Pinigus gavo kiekvieną mėnesį. Kuro čekis buvo vienas, išlaidos apie 20-30 litų. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja blogai pasakė, kad už kurą neatsiskaitė, nes nesuprato kas tie 7,74 Lt, bet jeigu jai nesumokėdavo, ji nevažiuodavo. Orderyje matyti, kad sumokėta už kurą, ar kanceliarinėm išlaidom. Čekis avansinėje apyskaitoje turėjo būti ir kasos viso mėnesio lape turi būti jos parašas, nes alga vėlavo, pinigų nemokėjo ir dar turėjo važinėti savo mašina, savo kuru, tai ji ir nevažiuodavo, jeigu nebūdavo sumokama. Už 2008 metus su P. Ž. kartu suarchyvavo dokumentus, nes tuo laiku veikla stojo ir P. Ž. geranoriškai padėjo sudėti kvitus. VMI firmoje atliko patikrinimą už 2008 metus ir išlaidų orderiai privalėjo būti, nes vienus orderius išrašė direktorius, kitus ji išrašydavo. Išlaidų orderiai buvo visi. P. Ž. jai padėjo sudėlioti orderius už 2009 metus. Ji vasario mėn. susilaužė ranką ir nedirbo iki 04 mėn. Liudytoja nurodė, kad 30 000 Lt orderis tikrai turi būti, gal tik jis negerai išrašytas. Dvi dalis (duomenys neskelbtini) pajamų dalis ir išlaidų dalis liko firmoje, ji pamatė, kad orderis su klaida, todėl direktoriui liepė pataisyti, jis paėmė tą orderį ir jis turi būti užfiksuotas su (duomenys neskelbtini) numeriu. Jų firmos orderio Nr. KIO, o tas orderis su (duomenys neskelbtini) ženklu. Direktorius atidavė pinigus, o iš kur paėmė pinigus liudytoja nežino. Patį popieriuką (duomenys neskelbtini) pajamų orderio šaknelę ji tikrai matė ir fiksavo pagal (duomenys neskelbtini) numeraciją. Gavo pajamų orderio šaknelę. Jeigu iš kasos išmokami pinigai, turi būti kasos orderis. Atskaitingas asmuo gali pirkti medžiagas ir mokėti už darbus, tai normalu. Bankinės operacijos buvo negalimos. Liudytoja teigė, kad negalinti spręsti ar gerai, kad atsiskaitė su kita įmone tokiai sumai. Buvo tokia sąskaita, buvo daryti darbai. Orderio numeracija būdavo. Būdavo, kad ir jai direktorius duodavo nurodymą išrašyti kasos pajamų orderį ir tai firmai atiduodavo šaknelę. Kodėl vienintelis atvejis toks buvo nežino, kai gavo tokią šaknelę, o paprastai čekiukus gaudavo, tai čekiuko numerį parašydavo. Pavedimams pinigus duodavo direktorius, kai rašydavo sąrašiuką dar buvo neužblokuota banko sąskaita ir nurodydavo kam mokėti, kas svarbiau, o grynus pinigus ji gavo vienintelį kartą 2008 m. 12 mėn., juos reikėjo nuvežti ir tiesiogiai sumokėti į tiekėjų sąskaitas. Grynus pinigus vežė vieną kartą pagal tikslų sąrašą. Sąskaita buvo užblokuota 2008-09, o gal 07mėn. Iki 12 mėn. pavedimų ji pati nedarė, nes buvo užblokuota sąskaita. 12 mėn., kai gavo 6000 Lt ir sąrašą kam sumokėti iš direktoriaus, tai tiems ir sumokėjo, o apie P. Ž. sakė kelis kartus, kad reikia pervesti pinigus, bet ką atsakė direktorius dabar jau neatsimena. Pinigus direktorius jai atnešdavo iš savo kabineto (duomenys neskelbtini) nes ten turėjo savo seifą, o kaip persikraustė, paskui pinigus duodavo iš stalčiaus. Kai turėdavo čekį, tada atiduodavo pinigus. Pinigus atiduodamas direktorius jau orderį duodavo išrašytą. Rekvizitai privalomi žinomi, tai turi būti gaunančio vardas pavardė, parašyta suma žodžiais, skaičiais. Turi būti gaunančio ir mokančio pinigus pavardė ir vardas. Orderius tvarkė direktorius, jis įsegdavo į kasos knygą. Padavė jai orderį išrašytą. Liudytoja teigė, kad žino privalomus rekvizitus, bet galėjo praleisti ir nepasirašyti orderio. Praleisti savo parašą galėjo, nes kaip buhalterė yra visur pasirašiusi. Su P. Ž. archyvavo avansines apyskaitas, kasą, pirkimus, pardavimus. Pagal kasos knygą dėliojo į segtuvus ir sunumeravo eilės numerius. Archyvą padėjo į „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį. Už sandėlį buvo atsakingas S. Z. ir vadovai, nes ten sandėlyje buvo ir atsargos, likučiai, detalės. Liudytoja įmonėje dirbo iki 2009-07 mėn. Kai išėjo iš darbo, archyvą paliko. (duomenys neskelbtini), tai (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderis iš dviejų dalių, tai čia yra šaknelė, kad sumokėjo(duomenys neskelbtini) sąskaita-faktūra buvo išrašyta 2008 metais. Pajamos, kad buvo jų įmonės išlaidos, tai matyti, kad darbus atliko ir liko įsiskolinimas, o kreditorių sąraše jų nėra, vadinasi su jais atsiskaitė. 2008 metais buvo inspektorė, surašė patikrinimo aktą. S. Z. buvo kasininkas, jis kasos išlaidų orderį išrašydavo sau kaip atskaitingam asmeniui, todėl jeigu oficialiai jis moka, kaip atskaitingas asmuo, tada turėjo parnešti išlaidų orderius iš ten kur sumokėjo. Įmonėje buvo žodinis susitarimas, kad dokumentai laikomi sandėlyje, nes jis buvo rakinamas, patalpos buvo nuomojamos, kitos saugios vietos nebuvo. Darbuotojai galėjo ateiti į tą patalpą kur dokumentai, o svetimi žmonės negalėjo įeiti. Patalpose buvo dvi įmonės, ji buvo su kitos įmonės buhaltere. Nebuvo paprasta ir lengva dirbti. Raštinės dokumentų nebuvo, pas buhalterę ant stalo palikdavo dokumentus, o sandėlyje atsidurdavo dokumentai tada, kai susegdavo į segtuvą. Neatitiko dokumentų laikymo, saugojimo tvarkos, bet buvo tokia realybė. Pagal vykdomuosius raštus buvo atsiskaitymai ir atsiskaitė, o daugiau vykdomųjų raštų nebuvo. Blokavo sąskaitas, kad laiku neatsiskaitė, o greitai skola nenusiėmė ir sustojo veikla, o dar Sodra ir VMI. Nuo 2008-09 iki 2008-12 nedarė pavedimų per banką. Bendrovė pirko už grynus pinigus, arba dengė darbą, bet kai užblokavo banko sąskaitą, tada atsiskaitė grynais pinigais. Už 2008-12 jai sumokėjo kovo viduryje, o paskui jai sumokėjo iš garantinio fondo, buvo dar ir nedarbingumas. Jai ir kitiems algą mokėjo direktorius, jis disponavo grynais pinigais. Direktorius buvo atskaitingas ir kasininkas. Buhalteris net ir nežinojo finansinės politikos. Jeigu jos nebūdavo, tada direktorius pats kaip kasininkas buvo. Liudytoja 2009 metais nuo 02 iki 04 mėn., buvo susilaužiusi ranką, tuo laiku kito buhalterio nebuvo, tai kasą pats direktorius vedė. Už 2008-2009 m. kompiuterinė programa pati orderius ir numeruoja, o kuriuos orderius liepdavo direktorius paruošti tuos ir paruošdavo. Dabar liudytoja negali atsakyti, kodėl ant kitų orderių nėra jos ar direktoriaus parašų. 35.38 Lt kurui pirkti čekis ir numeraciją suteikia buhalterinė operacija, tai kasos išlaidų orderis. Orderius ji arba direktorius išrašydavo, o nuo ko priklauso kas išrašo ji ar direktorius, liudytoja nežino. Kiek, kam mokėti buvo duodami nurodymai. Ji tokių įgaliojimų neturėjo. Ant orderių yra jos parašas, o gavėjo parašo nėra, gal ir galėjo parašus praleisti. Už kurą jai atiduodavo. Buhalterinės apskaitos registrą ji suvesdavo, kai būdavo išmokėjimas ir kuro užpajamavimas. Už kurą išrašydavo kasos išlaidų orderį. Buvo kalba su P. Ž. 2008 metų pabaigoje, kai jis atnešė dar vieną vykdomąjį raštą, tada liudytoja liepė jam pačiam susimokėti, bet tai kalba buvo apie dar vieną naujai pateiktą vykdomąjį raštą, nes ji žinojo, kad įmonė nesumokės. Žinojo, kad įmonė neturi pinigų. P. Ž. pasiėmė vykdomąjį raštą ir sakė, kad sumokėjo viską. Liudytoja negalėjo atsakyti, kodėl kiti asmenys pasirašė ar nepasirašė ant orderių. Kasos išlaidų orderius ji suvesdavo, pasirašydavo ir atiduodavo direktoriui, o jis išmokėdavo pinigus ir surinkdavo parašus, susegdavo į kasos knygą, tačiau jeigu liudytoja nepažiūrėdavo, tai tada ir nebūdavo parašo. 2008 m. liudytoja dirbo, o 2009- 02 mėn. pradžioje susižalojo. Savo kaip finansininkės pareigas, ji atliko iki 2008 m. P. Ž. išmokant atlygį, atskaitydavo Sodrai ir VMI. VMI tikrinimo metu nieko nerado. Iš P. Ž. atlyginimo buvo išskaičiuoti mokesčiai. Kol buvo pinigų tol ir mokėjo, o paskui užblokavo sąskaitą VMI. Ji atskaičiuodavo mokesčių bendrą sumą ir likdavo skola balanse pagal vykdomuosius raštus. Liudytoja nežino, ar buvo kalba, kad P. Ž. išeitų iš darbo. Tik sužinojo, kad darbo sutartyje reikia padaryti įrašą, kad P. Ž. eis dirbti montuotoju. Ji P. Ž. nesiūlė pereiti į montuotojus. Nustojus mokėti ,, (duomenys neskelbtini),“ į įmonę niekas nesikreipė. Antstolis nesikreipė. Pinigus skirstė direktorius ir mokėjimus tvarkė. Direktorius žinojo, kaip turėjo būti tvarkoma buhalterinė apskaita. Direktorius išmokėdavo pinigus darbų vadovams. Grynų pinigų turėdavo darbų vadovai ir tie, kurie susiję su gamyba. Buvo atskaitingų asmenų sąrašas. Avansine apyskaita atsiskaitydavo ir pateikdavo avansinę apyskaitą. Kad nėra pinigų gavėjo parašo, tai reiškia, kad pinigai neišmokėti iš kasos. Ji paruošdavo kasos orderį, tai kasos išlaidų kvitas. Ji žinojo, kokie būtini rekvizitai, ruošdavo daug lapų ir pasirašydavo už kurą. Direktorius buvo priverstas mokėti už kurą, nes ir algos negaudavo, o dar nemokėdavo už kurą. Direktorius buvo kaip kasininkas ir buvo ir jo reikalas ar padėtas parašas. Jis kasininkas ir akcininkas turėjo sužiūrėti parašus. Ji atidėdavo į šoną tuos dokumentus kur ko nors trūkdavo. Kasos išlaidų orderis ir yra kuro čekis kasos suvestinėje yra, kasos lapas avansinė apyskaita. Ji pasirašė ant orderio, gal galėjo praleisti kokį parašą. Skola atlyginimo už 2009 metus buvo 12000 Lt. Atlyginimą liudytoja mokėjo, kai pasakydavo ruošti algų sumokėjimą. Už kurą išlaidas sumokėdavo mėnesio gale, kai gaudavo kelionės lapų išrašus. Jos buvo smulkūs pravažiavimai ir darbuotojams irgi kas mėnesį mokėjo pagal kelionės lapus, kurie patvirtinti direktoriaus. Buvo sutartys su darbuotojais surašytos. Buvo už nuvažiuotus kilometrus 15 ct apmokama, pateikus kelionės lapą ir tada direktorius patvirtindavo, suskaičiuodavo sumą kiek už mašinos amortizaciją priklauso išmokėti. Kuro normos buvo. Stankūnui išlaidų orderis AM, tai reiškia mašinos amortizacija ir nuoma. Už amortizaciją buvo kintama suma, nes priklauso kiek per mėnesį nuvažiuodavo kilometrų. Kasos knygoje įrašus darė direktorius ir liudytoja. (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio ir pinigų grąžinimo kas padarė įrašus liudytoja nepamena. Pamena, kad orderis kažkoks buvo blogas, bet nepamena kas buvo blogai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja neprisiminė, kad už kurą jai buvo sumokėta, tačiau kai direktorius jai priminė, ji prisiminė, kad visgi už kurą jai yra sumokėta.

Liudytojas R. P. patvirtino, kad toje įmonėje dirbo iki 2009 metų pradžios. Jam išmokėjo 78 Lt, tačiau neprisiminė, kaip apie juos sakė ikiteisminio tyrimo metu. Buvo dienpinigių, juos duodavo prieš vykstant į objektą. Mokėdavo ar nemokėdavo, vis tiek liudytojas į darbą vykdavo. Būdavo dažnai duodavo pinigus ir parašą dėdavo, jeigu išvažiuodavo į objektą, paduodavo pinigus ir pasirašydavo orderį. Duodavo pinigus ir pasirašydavo už tuos pinigus, kai grįždavo iš komandiruotės. Pasirašydavo ant kasos pajamų orderio, bet kada nepamena. Įmonėje jis dirbo darbų vadovu, jam priklausė medžiagų priežiūra. Grynuosius pinigus, kaip atskaitingas asmuo, gaudavo. „(duomenys neskelbtini) pirkimai būdavo už grynus pinigus. Grynų pinigų gaudavo į savaitę kartą, ar rečiau. Sumų nepamena, nes jos nebuvo didelės. Paskutinis objektas, kur dirbo liudytojas, buvo (duomenys neskelbtini)“, tas objektas buvo (duomenys neskelbtini) ir jis buvo baigtas baigė šiltu metų laiku, bet nebuvo vasara. Jis pats susivesdavo kokios buvo jo išlaidos, kas duota ir kas išleista. Gautos sumos matydavosi ir ką išleisdavo matydavosi, o dienpinigių suvestinės liudytojas nedarė.

Liudytojas M. M. patvirtino, kad bylos dalyviai yra jo bendradarbiai. Pinigus jis gavo, o kodėl ant orderių nėra parašų nežino. Buvo apklausa ikiteisminio tyrimo metu ir per apklausą liudytojui nurodė dokumentus, sumas, numerius ir tie skaičiai jam nieko nesakė ir todėl sakė, kad pinigų negavo, nes jam išlaidų orderių nerodė. Sąrašas buvo ilgas ir liudytojas pasakė, kad negavo pinigų, o kai susitiko S. Z. ir šis jam parodė dokumentus, liudytojas prisiminė, kad pinigus gavo už automobilio nuomą ir amortizaciją. Sutartis nuomos buvo. Tuo metu liudytojas turėjo automobilį ,,Audi 80“ arba ,,Opel Ascona“. Kur nurodė, kad negavo pagal išlaidų orderius pinigų, tai tuos pinigus liudytojas gavo. Bankroto procese nedalyvavo. Kai S. parodė kasos išlaidų orderius, liudytojas pakeitė savo nuomonę, nes ikiteisminiame tyrime pasakė tik sumas ir skaičius, todėl liudytojas ir negalėjo atsiminti ar gavo tuos pinigus. Atlyginimą įmonė mokėjo ne iki paskutinės dienos. Nemokėjo atlyginimo iki bankroto likus vienam ar keliems mėnesiams. Ant orderių liudytojas visada pasirašydavo. Kiek gaudavo orderių tiek ir pasirašė. Pinigus S. Z. duodavo tą pačią dieną ar kitą, liudytojui svarbiausia buvo gauti tuos pinigus. Buvo pasitikėjimas, vienas kitu pasitikėjom. Buhalterę žinojo. Buhalterė, kad skambintų pasirašyti orderių, liudytojas nepamena, kad už 6 orderius gavo pinigus pamena.

Liudytojas K. B. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad su bylos dalyviais santykiai darbiniai. Jis yra gavęs pinigus ir su juo atsiskaityta. Orderiuose parašų galėjo ir nebūti. Parašus ant orderių surinkdavo centriniame ofise, kai grįždavo iš komandiruočių. Kartu su alga pasirašydavo ir už dienpinigius. 2009 metais, pavasarį liudytojas išėjo iš darbo. Išeinant iš darbo atlyginimo nemokėjo gal du-tris mėnesius. Parašų nėra ant 4 kasos išlaidų orderių. Prieš išvažiuojant visada duodavo dienpinigius, nes 01-30 vyko į Vilniuje esantį vieną objektą. Dienpinigius duodavo, o algą žadėdavo sumokėti. Kartu dar dirbo kiti asmenys, bet žmonės keitėsi dažnai. P. Ž. dirbo, ar jam mokėjo dienpinigius liudytojas nežino. Dienpinigiai mokami už nakvynes, kelionės išlaidas. Savaitės laikotarpyje mokėjo dienpinigius. Už savaitę kiek duodavo pinigų liudytojas nepamena, tačiau mano, kad 312 Lt už savaitę per daug. Duodavo ne daugiau 100 Lt dienpinigių. 62,40 Lt galėjo būti tokia suma dienpinigių.

Liudytojas V. S. patvirtino, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta iš bankroto bylos. Tyrėja prašė pateikti dokumentus ir tyrėjai pateikė dokumentus, kuriuos rado savo ofise. Pateikė tyrėja sąrašą ir kiek pamena liudytojas, dar trūko kažkokių dokumentų. Pateikė viską tai ką rado. Vėliau kreipėsi buvęs vadovas ir pasakė, kad tie dokumentai turi būti. Dokumentus perėmė ne liudytojas, nes įgaliotu asmeniu jis buvo paskirtas vėliau. 2012-02-27 posėdyje liudytojas nurodė, kad kartu sandėlyje ir rado dokumentus. Tvarkė archyvą, dėjo pagal specifiką, pagal pobūdį, metus ir ieškojo dokumentų. Tame pačiame sandėlyje užsiiminėjo kitu darbu, o kai rado dokumentus pats darė jų kopijas. Dokumentų originalai buvo, o liudytojas patvirtino jų kopijas. Paieškoti papildomai pasigestų dokumentų kreipėsi įmonės vadovas S. Z., jis sakė, kad turi būti dokumentas, jis turėjo kažkokį sąrašą. Liudytojas klausė kam reikalingi tie dokumentai ir situaciją jau žinojo, nes jis pats buvo pas tyrėją. Kiekviena įmonė turi daug dokumentų kuriuos palieka ofise, o visi kiti dokumentai vežami į sandėlį. Kas buvo nuvežta į sandėlį, su tais dokumentais jau nebuvo dirbama. Liudytojas susidėdavo sandėlyje dokumentus, kad surastų, o paskui archyvavo dokumentus pagal metus, specifiką ir reikalavimus. Iki atvykstant Skirmantui buvo tai padaryta, o kai tyrėja paprašė dokumentų, liudytojas ieškojo tik ofise kurie yra. Dokumentai galėjo likti ofise arba sandėlyje. Liudytojas ieškojo tik ofise tyrėjos prašytų dokumentų. Kodėl neieškojo sandėlyje tyrėjos prašytų dokumentų liudytojas pasakyti negalėjo. Iš bankrutuojančios įmonės perimami dokumentai priėmimo aktu, nurodoma identifikacija pagal segtuvus, kiti dokumentai dėžėse. Segtuvai numeruojami. Perdavimo aktu Nr.1, įsiteisėjus bankroto bylai, administratorius paima dokumentus, pasirašo įsakymus, kad įteikia pranešimus apie atleidimus darbuotojams ir negali tuo momentu perimti. O vadovui suteikiamas laikas perduoti dokumentus. Aktas turi būti, o kodėl jo nėra liudytojas nežino. Perdavimo aktas lieka vienas liudytojui ir vienas archyvui.

Liudytojas G. A. patvirtino, kad kaltinamąjį pažįsta kaip bankrutuojančios įmonės vadovą. Jis pats yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius. Nurodė, kad archyvuojant įmonę rado dokumentą, kuris buvo įsegtas į kitą bylą, per klaidą kitoje byloje. Teigė, kad turėjo būti „(duomenys neskelbtini)“ perdavimo aktas. Kodėl yra nepasirašytas liudytojas nežino. Archyvarė atnešė du originalus, jie buvo abu vienodi įsegti byloje. Kodėl taip įvyko liudytojas paaiškinti negalėjo. Nėra nustatytų dokumentų segimo ir jie susega pagal eiles, o įmonės dokumentų nemaišo, nes kiekviena įmonė turi dokumentų segimo tvarkas. Kiek žino, toje byloje buvo kitoje vietoje susegti dokumentai ir nepateikti dokumentai ikiteisminiame tyrime. ,, (duomenys neskelbtini)“ nebuvo daug dokumentų, bet vyksta segtuvų patikrinimas. Su S. nebuvo konfliktų ir numeracijos nereikėjo. Mano, kad niekas nedaro apskaitos suvedimo. S. įmonei ar skolingas nežino, lyg nebuvo skolingas. Būdavo, kad vadovui pateikdavo perdavimo aktus, įstatus, įsakymus ir nurodydavo terminus ir jeigu pasakė, kad atveš dokumentus į ofisą galėjo būti, kad juos atvežė. Nežino kam galėjo pateikti dokumentus. V. S. tuo metu dar nedirbo. Ofise buvo administratorius ir galėjo iš kitų darbuotojų sudėti dokumentus. Bylų niekada nesurašinėjo. Jeigu atvežė aktą su dokumentais, tai kodėl jo nepasirašė liudytojas negalėjo atsakyti. Tą dieną dirbo žmonės, kai atvežė dokumentus, buvo pasakyta palikit ir paliko kol jis grįžo. Kas priėmė dokumentus liudytojas neprisiminė. Kitoje byloje rado tą dokumentą, tai žmogiškos klaidos. Liudytojas prisiima sau kaltę, kad kaip vadovas, nesužiūrėjo, kad įsisegė dokumentas į kitą bylą. Ar buvo atėjęs į jų įmonę S. Z. ieškoti dokumentų, liudytojas nežino. Žiūri ir advokatai, ir kreditoriai dokumentus. Ikiteisminio tyrimo metu nepateikė dokumento, kurį pateikė teismo posėdyje, nes jo nebuvo, bet V. S. surado segtuvą ir atidavė tyrėjai.

Liudytojas M. M. patvirtino, kad kaltinamąjį pažįsta, nes kartu dirbo. Jis dirba ,, (duomenys neskelbtini)“, o ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius samdė juos kabelių laikymo konstrukcijų montavimo darbams. Atliko Vilniuje kopėčių montavimus, kabelių tvirtinimo konstrukcijas. Jam neatsiskaitė, bet gali patvirtinti faktą, kad jau atsiskaityta. 2008 m. pabaigoje išėjo iš darbo ir supažindino su nauju vadovu S. Z., tada įvyko atsiskaitymas. Orderį 2009-01 ne jis rašė ir nieko negali konkrečiai pasakyti. Kai supažindino S. su nauju direktoriumi, tada ir vyko dokumentų pasikeitimai. Pagal sutartį darbus atliko Vilniuje. Kaune ,, (duomenys neskelbtini)“, nedirbo. Daugiau nieko apie pajamų orderį pasakyti negali. S. Z. skaičiavo pinigus ir keitėsi dokumentais, orderiais, tai liudytojas matė, o pinigų jis neskaičiavo. Naujas direktorius buvo vardu V.. Tačiau teigė, kad jeigu 2008-11-18 jeigu pasirašyta sąskaita jo ir Z. tai taip ir galėjo būti, jis neužtikrintas. Naujojo direktoriaus ir Z. susitikimo metu nedalyvavo iki galo jų atsiskaityme. Nesakė naujas direktorius, kad Z. neatsiskaitė. (duomenys neskelbtini) ar įrašyta į kreditorių sąrašą liudytojas pasakyti negalėjo.

Liudytojas V. S. patvirtino, kad pagal paskutinius orderius pinigų negavo, o paskui pinigus gavo iš bankroto administratoriaus. Tvirtino, kad jeigu nebuvo parašo, tada ir negavo pinigų, bet S.po pirmojo posėdžio parodė sąskaitas, tuos pajamų orderius ir dar parodė su jo parašais orderius. Atsiskaitė po naujų metų administratorius, kalba vyksta apie laikotarpį iki 2008 metų. Dienpinigius gaudavo prieš išvažiavimą į komandiruotę, nes kitaip niekas nevažiuotų. Skirmantas parodė jo paties pasirašytus orderius, jis datų neprisiminė už ką pasirašė. Už 2008-08 mėn., tikrai gauti pinigai ir turėjo pasirašyti, nes iki sausio viskas atsiskaityta, o nuo sausio mėnesio žlugo bendrovė ir atsiskaitė bankroto administratorius. Negali pasakyti ar gavęs pinigus pagal visus orderius, bet tuos kur rodė S. jis pasirašęs, nes parašas yra. Mano, kad pinigus iki sausio mėnesio gavęs tikrai. Su S. po pirmojo posėdžio buvo susitikęs, jį pakvietė S. susitikti ir susitikus jam parodė pasirašytus popieriukus, lyg buvo kasos pajamų orderiai, o gal buvo kasos išlaidų orderiai. Skirmantas tris popieriukus parodė ir jo parašas ten buvo. 08-29d. 1814.11 Lt tokia suma buvo, 10-07d. 405,17 Lt buvo tokia suma, o 10-31d. 202 Lt sumai buvo jo parašas su vardu pavarde. Po sausio gaudavo mėnesio sumas, bet ne tiek kiek priklausė ir suma buvo gerokai mažesnė. Tvirtina, kad kur yra jo parašai yra gavęs pinigus. Savo automobilį naudojo ir mokėjo už jo amortizaciją. 08-29d. gavo 1814 Lt už tris mėnesius ir 10-07d. gavo už du mėnesius, nes mokėjo ne kas mėnesį, 10-31 d. gavo 202 Lt dienpinigių, prieš išvažiuojant. Teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu jį nekonkrečiai ir netiksliai apklausė, todėl jis ir pasakė, kad jeigu parašų nėra negavo pinigų, jeigu yra parašai gavo pinigus. Jis buvo įsitikinęs, kad buvo negavęs tų pinigų, bet kai parodė orderius, tada suprato, kad pinigus gavo. Nuo 2009 metų bankroto administratorius sumokėjo negautą sumą, o iki 2009 metų buvo įsitikinęs, kad negavo pinigų. Pamena tik 2008 metų sumas ant orderių.

Specialistė Vilija Alkimavičiūtė patvirtino, kad buvo atlikta 2011-03-10d. specialisto išvada. Specialisto išvadai atliktas tyrimas pagal tyrėjo 2010-05-25d. užduotį byloje Nr.20-2-00198-10. Pagal užduoties 1 klausimą atlikus tyrimą buvo padaryta išvada pagal pateiktų žiniaraščių ištyrimą ir nustatyta, kad P. Ž. priskaičiavo 18291,95 Lt darbo užmokestį. 2892,82 Lt išskaityta gyventojų pajamų mokesčio, 1125,71 Lt įmokos Sodrai, išskaityta nurodyta suma ir pagal vykdomąjį raštą 6091,07 Lt ,, (duomenys neskelbtini)“, pravedė 1106,60 Lt ir liko skoloje 4984,47Lt. Išskaitė, bet nepravedė 4984,47 Lt. Įmonėje tuo metu pinigų buvo tokiai sumai, bet pinigų nepravedė. Lėšų įmonėje buvo. Pas atskaitingą asmenį piniginių lėšų likučiai ar buvo bendrai atsakė, kad jis disponavo grynaisiais pinigais. Pagal užduoties 4 klausimą buvo nepateikti kasos išlaidų orderiai. Susipažinusi su išlaidų orderiais, kurie vėliau buvo pateikti ir įvertinusi ir sutikrinusi su kasos knygoje esančias įrašais. Įrašai atitinka įrašus kasos knygoje, išskyrus 2009-01-20 d. kur kasos (duomenys neskelbtini) suma 30 164,30 Lt parašyta Z. už darbus. Daryta lentelė iš kasos knygos ir pridėtas priedas kasos knygos lapas ir tai yra įrašas, bet kasos išlaidų orderis tai sumai nebuvo pateiktas tyrimui. Tie pinigai nėra įforminti kasos išlaidų orderyje. Kasos knygoje ta suma yra, o be išlaidų orderio turi būti įformintas pagal taisykles. Nėra orderio pagal (duomenys neskelbtini), todėl nesikeičia išvada. Palaikė tą pačią išvadą atsakant į 4 klausimą. Iš dalies nepateiktas kasos išlaidų orderis. Pagal 5 užduoties klausimą padarė išvadą, kad buhalterija nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31 buvo tvarkoma iš dalies nesivadovaujant LR 2001-11-06d. įstatymu Nr.9-574/ 2008-07-03d. įstatymo Nr. 10-1679 bei vėlesniu pakeitimų pateikiamų reikalavimų. LR buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 5d nurodyta, kad grynųjų pinigų priėmimo, išmokėjimo jų apskaitos ir laikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 13 str. 1d. 6p. nurodyta, kad privalomi rekvizitai: atskaitingo asmens turi teisę surašyti, pasirašyti, vardas, pavardė, parašas ir pareigos. Dar buhalterinės apskaitos 12 str. 1d. nurodyta, kad visos ūkinės operacijos turi būti visos operacijos ūkinės pagrįstos apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi nesivadovaujant nutarimo Nr. 179, nauja redakcija 2007-12-19d. Nutarimo Nr. 1360 dėl kasos darbo taisyklių organizavimo ir patvirtinimo ir 4p. nurodyta dėl pinigų išėmimo pagal kasos pajų išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas. 5 p. nurodyta, kad pinigų gavėjas pasirašo kasos išlaidų orderį, įrašo gautą sumą litais, centais ir skaitmenimis. Kasininkas privalo patikrinti ar dokumentuose yra finansininko ir kasos išlaidų orderyje finansininko parašai ir 19 p. numato, jeigu nėra pinigų gavėjo parašo laikomi, kad pinigai pagal orderį neišmokėti. Nustatyta, kad nuo 2008-08-01d. iki 2009-02-27d. įformintuose kasos išlaidų orderiuose 24 vnt. nėra pinigų gavėjų parašų. Kasos išlaidų 2008-10-07d. KIO8-189-455,60Lt., 2008-10-31d. KIO8-202- 202,80 Lt. 2008-10-31d. -KIO8-204,78 Lt nėra įmonės vadovo ir pinigų gavėjo, finansininko, kasininko, pinigų gavėjo parašų ir nustatyti ar asmenys gavo lėšas nebuvo galimybės, nes nebuvo piniginės sumos patvirtintos parašais. Nuo 2008-08-01d. iki 2009-03-31d. kasos knygos išlaidų dalyje įtraukta ir registre apskaityta 35 9195,10Lt suma, tačiau, kad būtų įforminti kasos išlaidų orderiai pagal 8 lentelės sumą 35 651,34 Lt nebuvo kasos išlaidų orderiai pateikti, bet susipažinus su byla matyti, kad 30 164,30 Lt lieka viena suma, kuriai nepateiktas kasos išlaidų orderis. Todėl nėra galimybės sutikrinti. Patikrinimo metu pateikti orderiai be parašų ir vertino tokius kokius gavo dokumentus. Nesant kasos išlaidų orderio yra įrašas (duomenys neskelbtini) ir pagal buhalterinės apskaitos 6 str. grynųjų pinigų išmokėjimą nustato Vyriausybė ir pagal kasos taisyklių 4p. pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, o jis nebuvo įformintas. Buhalteriškai vertinant, specialistė negalėjo pasakyti, kad tai buvo atsiskaityta įmonės kasos pinigais tai bendrovei. Iki to momento kol rado išlaidų orderius, tuo laikotarpiu nesant duomenų be dokumentų nebuvo galima nustatyti pagal kasos knygą, nes išvadoje nurodė, kad sutikrinti ar teisingi duomenys įrašyti į kasos apskaitos knygą nesant pirminių apskaitos dokumentų nėra galimybės. Išvadoje nebuvo pateikta, kad kasos išlaidų orderiai yra segami prie kasos dokumentų, jų registravimui įmonėje turi būti vedamas žurnalas, registras. Specialistė mano, kad registras nebuvo vedamas, nes tyrimui nebuvo pateiktas, suvestinės padarytos pagal kasos knygą ir pirminius dokumentus. Kasos knyga įmonėje buvo. Nesant dalies privalomų rekvizitų, toks dokumentas ir nesant visai rekvizitų, juridinės galios neturi. 8 lentelė pagal pateiktą išvadą 13-14 lapą kur išvardinti orderiai Nr.KIO8-214-140,40Lt –Petrusevičiui, tokiu numeriu orderis yra ne 11-24d., o 11-28d. ir KIO8-220-296,40. -Stankūnui 11-22d. tai yra 11-28d., tai reiškia, kad tiesiog yra tie patys orderiai, bet spausdinimo klaida ir jie turi būti 11-28d. Kasos knygoje nurodyta buvo 24 ir 22. Išvadoje yra techninė klaida dėl datos. Nurodė, kad jeigu atskaitingas asmuo turi pas save lėšas jis gali sumokėti už paslaugas, jam turėjo būti įformintas avanso išmokėjimas ir pildoma avanso apyskaita, o pinigų pateisinimui pridedami pinigų pateisinimą įrodantys dokumentai. Kai atsiskaitė su MK-statyba, tai dienai pas S. Z. pagal įrašus kasos knygoje 2009-01-20d. pradžiai likutis kasoje 120,76 Lt ir toliau tą dieną yra įformintos ūkinės operacijos SIG 9- 2 nepanaudotas avansas 31 000 Lt jis grąžina į kasą. Pagal išvados 23 priedo 3-iame lape, 2 tomo 39 b.l., nurodyta, kad atskaitingas asmuo S. Z. ir likutis mėnesio pradžioje 31 202,00Lt, kaip pas atskaitingą asmenį, o 01-20d.SIG 9-2 įrašas 31 000Lt yra grąžinamas į kasą. Išvados 19 priede yra įrašas, kad kasos išlaidų orderio KIO9-3 išduotas S. Z. avansas už prekes grynais pinigais, išlaidų pusėje įformintas 26 000Lt avanso išdavimas, po to jis grąžina 31 000 Lt. Grąžina 2009-01-20d. nepanaudotą avansą. Imant tas dvi sumas S. Z. lieka dar, kaip atskaitingam asmeniui 26 202 Lt pagal registrą. Sausio 20d. buvo grąžintas likutis, ar galėjo tais pinigais apmokėti MK-statybai, tai gali atsakyti, kad nepateiktas kasos pajamų orderis, jeigu atsiskaityta iš gautų pinigų, kaip avansas, tai kasos knygoje neturėjo būti dar vieno įrašo išlaidų pusėje, jeigu turėjo pinigus jis buvo įformintas ir reikėjo pateikti tik pateisinamą dokumentą, o šiuo atveju buvo įrašas kasos knygoje, kur nebuvo išrašytas kasos išlaidų orderis. Kasos knygoje yra tik parašai kasininko ir buhalterio, pavardės nėra. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 komentare nurodyta, kad turi būti registruojami atlikimo dieną ir yra registruojami po to, kai yra galimybė, gavus pateisinamą dokumentą. Iš atskaitingų pinigų (duomenys neskelbtini) kaltinamasis neatsiskaitė, nes tada būtų turėjęs pateikti pateisinamą dokumentą. 31000 Lt sutampa su kasos knyga, o 30 000Lt (duomenys neskelbtini) nėra atvaizduoti pinigai, kaip atskaitingo asmens. Tyrimui dokumentus pateikė tyrėjas pateikęs užduotį. Dokumentus gavo iš ikiteisminio tyrimo pareigūno. Visų dokumentų negavo, rašė dar atskirą tyrėjui raštą dėl papildomų dokumentų pateikimo. Prašė darbo užmokesčio, žiniaraščių, darbo laiko, apskaitos registrų. Tyrimo metu, kad iškelta bankroto byla ,, (duomenys neskelbtini)“, turėjo duomenų ir žinojo apie administratoriaus paskyrimą. Su bankroto administratorium jai neteko bendrauti. Bendrovė ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo informuota apie nepervestus P. Ž. pinigus, buvo toks raštas pateiktas. Apie kreditorius ir jų reikalavimo pobūdį nieko pasakyti negalėjo. Grynųjų pinigų inventorizacija nebuvo atliekama. (duomenys neskelbtini), kad sumokėta suma iš pateiktų dokumentų matyti, kad yra tik kasos knygos įrašas darytas 2009-01-20d. Nebuvo nurodyta nustatyti ar (duomenys neskelbtini) gavo pinigus. Ko negalima nustatyti neradus (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio, pagal nepateiktą ir kasos išlaidų padarytą įrašą 2009-01-20d. sumai 30 164,30Lt. Nebuvo pateiktas kasos išlaidų orderis ir tyrime nustatyti kokia suma buvo įformintas ir palyginti su įtraukta apskaita į bendrovės kasos knygą tyrimo metu nebuvo galimybės, todėl negalėjo nustatyti bendrovės turto įsipareigojimo. Priešpriešinis tikrinimas praktikoje naudojamas. (duomenys neskelbtini), kad būtų reiškusi kreditorinius reikalavimus nenustatė(duomenys neskelbtini), kitos pusės dokumentų nematė ir negali teigti, dėl kreditorinių reikalavimų. ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė S. K.. Dirbo ji buhalterės pareigose. Darbo užmokestis buvo mokamas pagal darbo sutartį. 2008 metus ,, (duomenys neskelbtini) baigė nuostolingai. Dėl ko nuostoliai susidarė nebuvo nagrinėjama, nes klausimas buvo tik apie nemokumą, išlyginami duomenys pagal finansines atskaitomybes. Pagal nuostolio ataskaitą nuostolis yra iš tipinės veiklos. Įmonių veikloje yra grynųjų pinigų atsikaitymai. Atsiskaityti grynais įmonėje galima, apiforminant dokumentais. Grynieji pinigai iš kasos buvo be S. Z. išduodami. Dar iš kasos knygos duomenų matyti, kad buvo išduodami pinigai A., Z., J., P., Baniui, Žukui, Stankūnui, Lemežiui, Kondratavičienei, Mikulėnui, Petrusevičiui, Saniukui, A., M.. Grynieji pinigai buvo išduodami ir S. Z., o kam jis juos panaudojo nebuvo užduotas toks klausimas ir nebuvo atsakyta. Išmokėtos sumos matyti kasos knygoje yra įrašai tik nėra kasos orderiuose pinigų gavėjų parašų. Pačiame orderyje nėra rekvizitų. Nuo išmokėtų sumų dienpinigių ir kuro mokesčių, ar reikia atskaičiuoti mokesčius specialistė nežino. Gauti pinigai apskaitomi avanso apyskaitoje ir turi būti pateisinamas dokumentas pasibaigus mėn. pateikiami į buhalteriją. Suma atsispindi avanso apyskaitoje ir atsispindi kur buvo išleistas. 2009-01 ir 04 mėn. galėjo atsiskaityti už P. Ž. skolas, nes pinigais disponavo, atskaitingas asmuo pinigų turėjo, jis disponavo grynais pinigais. Kam pirmiau turi mokėti pinigus specialistė negalėjo atsakyti. Išlaidų orderiai išduodami ir tada įtraukiamas įrašas į knygą. Kasos knygoje toks orderis be dalies rekvizitų. Kasininkas privalo patikrinti ar dokumentas turi atitinkamą įrašą, jeigu nėra dalies rekvizitų, negali daryti kasos knygoje įrašo. KPO pastaboje, kad nepateiktas kasos išlaidų orderis, jeigu būtų išmokėta būtų bent kasos pajamų orderis, tai atskiru įrašu išlaiduoti pinigai be kasos išlaidų orderio. Atsiskaitant bendrovės vadovui už atliktus darbus, neišrašydamas orderio atsiskaityti negali, nes buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 5d. nurodyta LR Vyriausybės 2000-02-17 Nutarimo Nr.179 dėl kasos darbo taisyklių organizavimo ir kasos operacijų taisyklių patvirtinimo 4p. nurodyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, kuriuos pasirašo įmonės vadovas, finansininkas. Šiuo atveju atskaitingas asmuo gali atsiskaityti, bet pagal Nutarimo Nr.179 9p. numato, kad ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskiria mokėti avansą už suteiktas paslaugas ir kitas išmokas, priimti pinigų įplaukas, išmokant pinigus iš kasos išrašomas kasos išlaidų orderis. Atsiskaitęs su kitais asmenimis pateikia buhalteriui pinigų sumokėjimo dokumentus su nurodytomis sumomis ir datomis. Šiuo atveju tai buvo išmokėjimas iš kasos ir kasos knygoje buvo įtrauktas MK2009-1, tai ne įmonės kasos išlaidų orderis. Kasos išlaidų orderiai eina chronologiškai numeriukais. Kasos išlaidų orderis nebuvo išrašytas. Direktorius pats pinigais disponavo, matyti, kad disponavo grynais pinigais. Kasos knygoje yra įrašas. Kasos knygoje yra kasos pajamų orderio SIG 9-2 kur nurodyta, kad Skirmantas grąžina 31 000Lt nepanaudotą avansą, o įrašas MK2009-1, tai UAB (duomenys neskelbtini) 30 164,30 Lt, tai sumai vadinasi turėjo būti išrašytas kasos pajamų išlaidų orderis.

Prašymu (b.1. 5, t. 1) nustatyta, kad 2009 12 28 P. Ž. kreipėsi į Kauno miesto prokuratūrą su prašymu atlikti ikiteisminį tyrimą, nurodydamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. Z., vadovaudamasis Kauno m. apylinkės teismo 2008 08 20 įsakymu dėl jo atlyginimo nukreipimo įpareigojimams kreditoriaus - UAB „(duomenys neskelbtini)“ -naudai įvykdyti, iš jo - P. Ž. - gaunamo atlyginimo atliko išskaitymus 6091,07 Lt sumai ir tik dalį išskaitytos sumos - 1114,10 Lt 2008 11 07 sumokėjo jo kreditoriui - UAB „(duomenys neskelbtini)“, apie ką jis sužinojęs, 2009 05 06 kreipėsi į bendrovę dėl skolos grąžinimo.

Kauno m. apylinkės teismo įsakymu (b.1. 7, 1 t.) nustatyta, kad 2008 08 20 nutarta išieškoti iš skolininko P. Ž. kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4458,52 Lt skolą.

Kasos išlaidų orderiu (b.l. 128, t. 2) nustatyta, kad 2008 11 04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė kasos išlaidų orderį Nr.8-206 456,24 Lt sumai.

Kasos išlaidų orderiu (b.l. 129, t. 2) nustatyta, kad 2008 11 28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė kasos išlaidų orderį Nr.8-214 140,40 Lt sumai.

Kasos išlaidų orderiu (b.l. 130, t. 2) nustatyta, kad 2008 11 28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė kasos išlaidų orderį Nr.8-220 296,40 Lt sumai.

Kasos išlaidų orderiu (b.l. 131, t. 2) nustatyta, kad 2008 11 28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė kasos išlaidų orderį Nr.8-224 453,30 Lt sumai.

Kasos išlaidų orderiu (b.l. 132, t. 2) nustatyta, kad 2008 12 31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė kasos išlaidų orderį Nr.8-249 2 920 Lt sumai.

Kasos išlaidų orderiu (b.l. 133, t. 2) nustatyta, kad 2009 01 30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė kasos išlaidų orderį Nr.9-12 312 Lt sumai.

Kasos išlaidų orderiu (b.l. 134, t. 2) nustatyta, kad 2009 02 27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė kasos išlaidų orderį Nr.9-28 156 Lt sumai.

Kasos išlaidų orderiu (b.l. 135, t. 2) nustatyta, kad 2009 03 31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė kasos išlaidų orderį Nr.9-34 97,50 Lt sumai.

Kasos išlaidų orderiu (b.l. 136, t. 2) nustatyta, kad 2009 03 31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė kasos išlaidų orderį Nr.9-35 327,60 Lt sumai.

Kasos išlaidų orderiu (b.l. 137, t. 2) nustatyta, kad 2009 03 31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė kasos išlaidų orderį Nr.9-39 327,60 Lt sumai.

PVM sąskaita-faktūra (b.l. 138, t. 2) nustatyta, kad 2008 11 18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą už statybos darbus 30164,30 Lt sumai.

Rangos darbų sutartimi Nr. 08/09/04 su priedais (b.l.144 -145, 148-50, t. 2) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovas) įsipareigoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovui) atlikti sutartyje nurodytus statybos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas.

Atliktų darbų aktu (b.l. 146-147, t. 2) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko statybos darbų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaunas, už 30164,30 Lt.

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, iš kurio matyti, kad buvo patikslintas P. Ž. kreditorinis reikalavimas (b.l. 16, t.1);

2010-01-04 Kauno apygardos teismo nutartis, kuria patvirtintas patikslintas P. Ž. pirmos eilės kreditorinis reikalavimas, taip pat nutartyje nurodyta, kad administratoriaus įgaliotas asmuo, prašydamas teismo patvirtinti P. Ž. kreditorinį reikalavimą, suklydo nurodydamas darbuotojo P. Ž. tvirtintiną kreditorinį reikalavimą (b.l. 18, t.1);

Darbo sutartis Nr.022, kuria patvirtinamas S. Z. įdarbinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (kopija b.l.35-36, t. 2);

Darbo sutartis Nr.07-24 (kopija b.l.128-130, t. 1), kuria patvirtinamas P. Ž. įdarbinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininku;

2009 02 27 Nr.9-30 428,51 Lt sumai (kopijos b.l. 11-34, t. 2).

1.Aplaidus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymas.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos netvarkymas – tai norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, visiškas nevykdymas (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neregistravimas ir pan.). Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas. Apskaitos dokumentų nesaugojimas nustatytą laiką – tai bet koks neatsargus jų praradimas anksčiau laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymu, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo. Baudžiamoji atsakomybė už aplaidų apskaitos tvarkymą kyla tik tada, kai dėl minėtų veikų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi padariniai yra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis. Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas.

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje nurodytų pažeidimų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių nustatymas ar nenustatymas yra svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus, nes už įvairius apskaitos taisyklių pažeidimus numatyta ir administracinė atsakomybė (ATPK 173¹ straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) pažymėta, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Ši nuostata aktuali ir aiškinant bei nustatant aplaidaus apskaitos tvarkymo (BK 223 straipsnis) požymius.

Nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. Z. pateikė teismui visus kaltinime išvardintus kasos išlaidų orderius, tačiau nepateikė 2009-01-20 Nr. 2009-1 kasos pajamų orderio, kuris turėjo būti išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30164,30 Lt sumai, šią aplinkybę teisiamajame posėdyje patvirtino ir pats kaltinamasis, taip pat teisiamajame posėdyje apklausta specialistė. Specialistė nurodė, kad ir pateikus visus kaltinime išvardintus kasos išlaidų orderius ji palaiko savo išvadą ir jos nekeičia, nurodė, kad privalėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyti kasos išlaidų orderį 30164,30 Lt sumai, tačiau to nepadarė arba privalėjo būti kasos pajamų orderis 30164,30 Lt sumai, kurį turėjo išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau specialistė taip pat nurodė, kad nebandė kitais būdais tikrinti ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su UAB (duomenys neskelbtini), netyrė ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi finansinių pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, neatliko priešpriešinio patikrinimo, šių veiksmų taip pat neatliko ir valstybinis kaltintojas. Atsižvelgiant į specialistės išvadą ir paaiškinimus, taip pat į tai, kad buvo pateikta byloje PVM sąskaita-faktūra (b.l. 138, t. 2), Rangos darbų sutartis Nr. 08/09/04 su priedais (b.l.144 -145, 148-50, t. 2), raštas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovas) įsipareigoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovui) atlikti sutartyje nurodytus statybos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas, atliktų darbų aktas (b.l. 146-147, t. 2), UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pareiškusi kreditorinio reikalavimo bankroto byloje (b.l. 127, t.2), taip pat į tai, kad kasos knygoje buvo atvaizduota operacija (b.l. 1, t.2), nustatyta, kad kaltinamasis S. Z. neišsaugojo ir tyrimui nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio 30164,30 Lt sumai, tačiau negalima besąlygiškai teigti, kad nebuvo galimybės iš dalies nustatyti 2008 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kadangi turto, įsipareigojimų dydį ir struktūrą buvo galima nustatyti atlikus priešpriešinį patikrinimą, taip pat išreikalavus finansinius dokumentus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ko kaltintojas neatliko, o visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.

Iš kaltinimo taip pat šalintinos aplinkybės, kad kaltinamasis S. Z. neišsaugojo ir tyrimui nepateikė kasos išlaidų orderių 2008-11-04 Nr.8-206 456,24 Lt sumai, 2008-11-24 Nr.8-214 140,40 Lt sumai, 2008-11-22 Nr.8-220 296,40 Lt sumai, 2008-11-28 Nr.8-224 453,30 Lt sumai, 2008-12-31 Nr.8-249 2 920 Lt sumai, 2009-01-30 Nr.9-12 312 Lt sumai, 2009-02-27 Nr.9-28 156 Lt sumai, 2009-03-31 Nr.9-34 97,50 Lt sumai, Nr.35 327,60 Lt sumai ir Nr.39 327,60 Lt sumai, kadangi šie kasos išlaidų orderiai kaltinamojo buvo pateikti teisminio bylos nagrinėjimo metu ir šie kasos išlaidų orderiai teismui nekelia abejonių dėl jų tikrumo.

Atsižvelgiant į tai, kad įrodytas tik vienas buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimas, už kurį atsakingas kaltinamasis S. Z. (neišsaugojo ir tyrimui nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio 30164,30 Lt sumai), teismas nenustatė aplinkybių, kad už tokią veiką kaltinamajam būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad kaltinamojo S. Z. veikoje nėra visų būtinų BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų, todėl darytina išvada, kad jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Teisminio nagrinėjimo metu išsamiai ir nešališkai ištyrus byloje esančius duomenis, nustatyta, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 223 str. 1d. padarymo, todėl S. Z. dėl kaltinimo pagal BK 223 str. 1 d., išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

2.Turtinės žalos padarymas apgaule P. Ž..

BK 186 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už turtinės žalos kitam asmeniui padarymą apgaule vengiant atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengiant privalomų įmokų.

Šios kaip ir sukčiavimo veikos esmė yra apgaulės panaudojimas. Apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar paslaugų tiekėją. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar paslaugų tiekėjo suklaidinimu, pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ir pan. Paprastas pažado netesėjimas, nesusijęs su pagal sandorį įsipareigojusio asmens identifikavimo apsunkinimu ir (ar) paties sandorio fakto įrodinėjimu, nėra apgaulės požymis.

Šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė pagal BK 186 str. 1 d. kyla tam, kas apgaule vengė privalomų įmokų ir padarė žalos kitam asmeniui. Paprastas vengimas, be apgaulės elementų, yra tik civilinis deliktas ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla. Piniginės lėšos, kurias kaltinamasis išskaitė iš nukentėjusiojo P. Ž. darbo užmokesčio, priklausė P. Ž. kaip darbo užmokestis. Byloje nenustatyta kur konkrečiai kaltinamasis panaudojo iš P. Ž. išskaičiuotas lėšas, nepervesdamas jų P. Ž. kreditoriui. Nepervesdamas iš P. Ž. darbo užmokesčio išskaičiuotų lėšų jo kreditoriui, kaltinamasis jokios apgaulės P. Ž. atžvilgiu nepanaudojo. Kaltinamojo veiksmai nesutrukdė P. Ž. ginti savo interesus civilinio proceso tvarka ar bankroto procedūros metu. Kaltinamasis ir liudytoja S. K. nurodė, kad P. Ž. buvo informuotas, kad dėl sunkios įmonės finansinės padėties išskaičiuoti pinigai nepervedami P. Ž. kreditoriui. P. Ž. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jam buvo žinoma, jog įmonės finansiniai sunkumai prasidėjo apie 2008 metų rugpjūčio mėnesį ir jis žinojo apie sunkią įmonės finansinę padėtį.

Vengimas atsiskaityti turi būti besąlygiškas, o pats vengimo besąlygiškumas yra tuomet, kai dėl kaltininko nevykdomos piniginės prievolės nukentėjusiojo reikalavimas lieka be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti realizuotas. Jei piniginio reikalavimo padengimas išnyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios (šiuo atveju bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini) iškėlimas) ir todėl nukentėjusiojo reikalavimas lieka nepatenkintas, tai nurodo civilinį deliktą, o tokiais atvejais baudžiamoji atsakomybė nekyla.

Vertinant kaltinamojo padarytą veiką iš subjektyviosios pusės būtina nustatyti, kad kaltininkas veikė tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas S. Z. suprato, kad vengia sumokėti įmokas P. Ž. kreditoriui, klaidindamas nukentėjusįjį, numatė, kad dėl to bus padaryta žala P. Ž., ir tos žalos norėjo. Tačiau ištyrus įrodymus nustatyta, kad S. Z. suprato, kad vengia sumokėti įmokas P. Ž. kreditoriui, tačiau neklaidino nukentėjusiojo P. Ž., taip pat nenumatė, kad bus padaryta žala P. Ž. ir tos žalos padaryti nenorėjo, kadangi teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, kad įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais stengėsi palaikyti įmonės veiklą ir tikėjosi ateityje, pagerėjus įmonės finansinei padėčiai atsiskaityti su P. Ž. kreditoriumi.

Ištyrus įrodymus nustatyta, kad kaltinamojo veikoje nėra tiesioginės tyčios, taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " ir kaltinamojo veiksmuose jokios apgaulės atliekant išskaitas iš darbuotojo P. Ž. atlyginimo pagal 2008-08-20 Kauno miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo. Teismo įsakymas vykdymui perduotas nepažeidžiant nustatytos tvarkos, o iš darbuotojo atlyginimo buvo išskaityta būtent tokia suma, kokia ir buvo nurodyta teismo įsakyme, t.y. 6091,07 litai, ir nors UAB „.(duomenys neskelbtini) " buvo pervesta tik dalis šių pinigų, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini) " įgaliotasis atstovas visiškai neginčijo susidariusios 4976,97 litų sumos, kuri buvo išskaityta iš P. Ž. atlyginimo, bet nepervesta UAB „(duomenys neskelbtini) ", priešingai buvo kreiptasi į Kauno apygardos teismą, kuris nutartimi 2010-01-04 patvirtino patikslintą P. Ž. kreditorinį reikalavimą, kuris ir buvo padidintas būtent tokia suma. Šioje nutartyje nurodyta, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus klaidos P. Ž. kreditorinis reikalavimas dalyje dėl 4976,97 litų nebuvo pateiktas teismui tvirtinti teikiant teismui pirminį kreditorių sąrašą. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie iš P. Ž. išskaičiuotas ir nepervestas pinigines lėšas. Vykdant įmonės bankroto procedūrą kreditoriniai reikalavimai tenkinami įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Konstatuotina, kad iš esmės šiai dienai net nėra jokio ginčo tarp P. Ž. ir UAB „(duomenys neskelbtini) " bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, P. Ž. kreditorinis reikalavimas, tame tarpe ir dalyje dėl 4976,97 litų sumos yra pripažintas, neginčijamas ir tenkintinas įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, pinigai nėra pasisavinti ir yra UAB „(duomenys neskelbtini) " bankroto administratoriaus apskaitytame įmonės turto balanse kaip kreditorinis reikalavimas, kreditoriniai reikalavimai yra tenkinami įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir teigti, kad P. Ž. patyrė turtinės žalos, negalima, kadangi yra teismo patvirtintas kreditorinis P. Ž. reikalavimas UAB „(duomenys neskelbtini) bankroto byloje, o jeigu įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka P. Ž. kreditorinis reikalavimas liks nepatenkintas, tai nebus kaltinamojo kaltė. UAB „(duomenys neskelbtini) bankrotas, dėl kurio P. Ž. užtruko jam priklausančių pinigų išmokėjimas, nelaikytinas apgaule ar tyčia, o nuostolius (palūkanos, delspinigiai), kuriuos P. Ž. iki šiol patiria dėl nesumokėtos skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra civilinės teisenos reglamentavimo dalykas, dėl to nukentėjusysis gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Taip pat pabrėžtina, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Sąmoningų nusikalstamų veiksmų, kuriais kaltinamasis būtų siekęs sumenkinti nukentėjusiojo galimybes atstatyti pažeistą jo teisę, nepadarė, taigi jo veika neperžengė civilinių teisinių santykių ribų ir dėl to neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Teisminio nagrinėjimo metu išsamiai ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 186 str. 1d. padarymo, todėl S. Z. dėl kaltinimo pagal BK 186 str. 1 d., išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

3.Turto pasisavinimas.

Pagal BK 183 str. 1 d. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pažymėtina, kad pasisavinimui būdingi ypatingi teisiškai apibrėžti kaltininko įgaliojimai jam patikėto turto ar suteiktų turtinių teisių atžvilgiu. Šio nusikaltimo dalykas gali būti turtas, patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu, taip pat teisė į svetimą turtą, kurios pagrindu išsaugomi turtiniai interesai ar vykdoma turto priežiūra. Subjektyviai šios nusikalstamos veikos pusei būdinga tiesioginė tyčia. Asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto valdytojo interesus bei daro jam materialinę žalą ir to nori. Visais atvejais pasisavindamas turtą, kaltininkas privalo suvokti, kad su patikėtu ar esančiu jo žinioje turtu elgiasi neteisėtai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. Z. kaltinamas tuo, kad dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas(duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) Kaune) direktoriumi, turinčiu savo žinioje bendrovės turtą, laikotarpiu nuo 2008-08-29 iki 2009-02-27 uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) " patalpose adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal išrašytus bendrovės darbuotojams kasos išlaidų orderius: 2008-08-29 Nr.8-168 35,58 Lt sumai S. K., 2008-08-29 Nr.8-169 1814,11 Lt sumai V. S., 2008-08-29 Nr.8-173 2 066,30 Lt sumai M. M., 2008-10-07 Nr.8-189 455,60 Lt sumai V. S., 2008-10-07 Nr.8-191 521,77 Lt sumai M. M., 2008-10-07 Nr.8-193 7,64 Lt sumai S. K., 2008-10-31 Nr.8-202 202,80 Lt sumai V. S., 2008-10-31 Nr.8-204 78,00 Lt sumai S. P., 2008-11-04 Nr.8-208 49,37 Lt sumai S. K., 2008-11-04 Nr.8-212 701,29 Lt sumai M. M., 2008-11-28 Nr.8-223 98,64 Lt sumai S. K., 2008-11-28 Nr.8-227 825,99 Lt sumai M. M., 2008-12-31 Nr.8-234 327,60 Lt sumai S. P., 2008-12-31 Nr.8-246 675,92 Lt sumai M. M., 2008-12-31 Nr.8-248 79,36 Lt sumai S. K., 2009-01-30 Nr.9-6 56,00 Lt sumai S. P., 2009-01-30 Nr.9-16 724,55 Lt sumai M. M., 2009-02-27 Nr.9-23 156,00 Lt sumai S. P., 2009-02-27 Nr.9-26 78,00 Lt sumai R. P. ir 2009-02-27 Nr.9-30 428,51 Lt sumai M. M. išėmė iš kasos pinigines lėšas 9 503,03 Lt, kurių nurodytiems asmenims neišmokėjo ir į bendrovės kasą negrąžino, tuo padarydamas uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini) " 9 503,03 Lt turtinę žalą, tokiu būdu jis pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą.

Kaltinime nurodyta, kad S. Z. išėmė iš kasos pinigines lėšas 9503,03 Lt ir jų neišmokėjo kaltinime nurodytiems asmenims ir negrąžino į bendrovės kasą. Teisiamojo posėdžio metu apklausus liudytojus V. S., M. M., R. P., S. K., taip pat nukentėjusįjį P. Ž., jie nurodė, kad pagal išrašytus kasos išlaidų orderius pinigus gavo. Kad negavo minėtų pinigų sumų, ikiteisminio tyrimo metu liudytojai nurodė dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytojais, jiems nebuvo žinomas kasos išlaidų orderių turinys, už ką išmokėti pinigai, todėl ir nurodė, kad kur nėra parašų, tų pinigų negavo, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamajam jiems parodžius minėtus kasos išlaidų orderius ir pamačius už ką buvo skirti išmokėjimui pinigai paaiškino, kad minėtus pinigus pagal kasos išlaidų orderius gavo, nes negavę nurodytų sumų nebūtų dirbę, kadangi pinigai buvo skirti tiesioginėms darbo funkcijoms vykdyti, t.y. už kurą, už automobilio nuomą ir amortizaciją, dienpinigiai. Liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Tai, kad kaltinamasis S. Z. pradėjus nagrinėti bylą teisme buvo susitikęs su liudytojais ir parodė kasos išlaidų orderius ir jų turinį, nelaikytina kaip poveikis liudytojams, kadangi apklausus liudytojus dėl minėto fakto, jie nurodė, kad jiems nebuvo daromas spaudimas ar kitoks poveikis, liudytojų paaiškinimai dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų yra visiškai suprantami ir logiški. Tai, kad kasos išlaidų orderiuose nėra pinigų gavėjų parašų šiems asmenims pripažįstant, kad pinigus gavo, būtų galima vertinti kaip administracinį pažeidimą ar nusikaltimą dėl veikos, kuri numato atsakomybę už buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus, bet ne kaip veika, numatyta BK 183 str. 1 d.

Nagrinėjamos bylos atveju buvo išsamiai išnagrinėtos visos bylos aplinkybės, byloje esantys ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirti įrodymai buvo vertinami ir atskirai, ir lyginant juos tarpusavyje, analizuoti tiek S. Z. teisinantys, tiek jį kaltinantys įrodymai, tačiau neįrodyta, kad kaltinime nurodytą pinigų sumą kaltinamasis pasisavino, priešingai, liudytojai patvirtino, kad jie minėtas sumas gavo.

Tam, kad būtų įrodyta kaltinamojo kaltė dėl padaryto nusikaltimo, visi įrodymai įrodomąja prasme turi būti neginčijami bei nekeliantys abejonių. Įrodymai turi visiškai pagrįsti kaltinamojo kaltę, jie turi papildyti vienas kitą ir sudaryti visumą, o ne būti tik nepagrįstų faktų, teismui pateiktų kaip įrodymai, sudėtis. Pateikti kaltinamojo kaltę įrodantys faktai teisme buvo patikrinti ir ištirti baudžiamojo proceso įstatymo leidžiamomis priemonėmis, tačiau prieštaravimų ir abejonių, kilusių ištyrus įrodymus, teisme pašalinti nepavyko.

Ištyrus teisme įrodymus, kuriais grindžiama S. Z. kaltė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo, nustatyta, kad jie neįrodo kaltinamojo kaltę. Neginčijamų įrodymų, kad S. Z. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, byloje nėra, duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima manyti, kad nusikaltimą galėjo padaryti kaltinamasis, nepakanka padaryti išvadas apie jo kaltumą ir skirti bausmę.

Prielaidomis, kad S. Z. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuosprendis negali būti grindžiamas. Visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, tą pabrėžia ir Lietuvos AT Senato 2003-06-20 nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos, taikant Baudžiamojo Proceso Kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nurodytos nuostatos.

Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš to sekančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini kaltinamo asmens naudai.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu išsamiai ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 183 str. 1d. padarymo, todėl S. Z. dėl kaltinimo pagal BK 183 str. 1 d., išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str.,303 str.1d., 5 d. 1p., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4d. 1p., 2p., 3 p., 6d. 2 p., 308 str. 1d., teismas

nusprendžia:

S. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių;

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių;

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų originalus, saugomus pakete nr. 1, įsiteisėjus nuosprendžiui grąžinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.