Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Renatai Silvanovič, vertėjaujant Alicijai Stančinskai, dalyvaujant pareiškėjui M. J., jo atstovui advokatui Igoriui Manzurovui, suinteresuotam asmeniui B. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo M. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: B. J., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas, kuris taikomas, kai konstatuojamos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką (LAT CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-67/201) nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinis sąlygos: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pagal CK 4.70 straipsnį sąžiningumo reikalavimas taikomas tiek daikto užvaldymo momentui, tiek ir visam daikto valdymo laikui, t. y. iki pat kreipimosi į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Sąžiningas daikto valdymas reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turi būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą įgyjamosios senaties laiką neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis), kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas (CK 4.23 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012)

Kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjui ir jo sutuoktinei B. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 458/1375 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiškėjui M. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis kitų statinių (inžinierinių) – šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ½ dalis kitų statinių (inžinierinių) – tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-11, 17-18). Likusi 917/1375 dalis minėto žemės sklypo nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Kaip paaiškino pareiškėjas, suinteresuotas asmuo B. J., parodė liudytojai J. J. (pareiškėjo tėvas), V. B. ir L. B. (pareiškėjo bei B. I. kaimynės), kaip matyti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2013-10-23 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12) bei Namų valdos techninės apskaitos bylos (b.l. 43-55), likusios 2/3 dalys gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų (šulinio bei tvoros), esančių (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) seniūnijos 1991/1997 ūkinę knygą Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iki mirties priklausė B. I., a.k. (duomenys neskelbtini) kuris šiame name gyvenao iki pat savo mirties. Pareiškėjas bei liudytojas J. J. paaiškino, kad pareiškėjas su šeima faktiškai gyveno ir naudojosi gyvenamojo namo antru aukštu, o B. I. gyveno ir naudojosi pirmu gyvenamojo namo aukštu. B. I. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre nei B. I., nei jokio kito asmens vardu nuosavybės ar kitos teisės į minėtas 2/3 dalis gyvenamojo namo ir ½ dalis ūkinių pastatų (šulinio bei tvoros) nėra registruotos (b.l. 41). Gyventojų registrų tarnyboje nėra duomenų apie B. I. vaikus, brolius ir seseris (b.l. 19), paveldėjimo byla po B. I. mirties nebuvo užvesta, paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimai nebuvo išduoti (b.l. 9), byloje taip pat nėra duomenų, kad likusį po B. I. turtą, nesant kitų įpėdinių, būtų paveldėjusi Lietuvos valstybė.

Pareiškėjas M. J. paaiškino, ir tą patvirtino suinteresuotas asmuo B. J. bei liudytojai J. J., V. B. ir L. B., jog po B. I. mirties ta gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), dalimi, kurioje gyveno ir kuria faktiškai naudojosi B. I., pradėjo valdyti, rūpintis, prižiūrėti, naudotis, išlaikyti ir rūpintis kaip savo turtu pareiškėjas M. J.: pareiškėjas nuo pat B. I. mirties faktiškai gyveno minėtame name, jį šildė, kūreno, pirko malkas, tvarkė, pakeitė langus, duris, stogą, įrengė pirmame namo aukšte krosnį, mokėjo už elektrą, šiukšlių išvežimą, pakeitė tvorą. Namo išlaikymo faktą patvirtina ir AB Lesto 2013-10-02 pažyma, iš kurios matyti, kad įsiskolinimų už namui (duomenys neskelbtini), tiektą energiją nėra (b.l. 13). Pareiškėjas nurodė, kad per visą laiką nuo B. I. mirties niekas jokių pretenzijų, reikalavimų ar teisių į minėtą turtą niekada nereiškė, name negyveno ir neketino gyventi. Taip pat ir teismui 2013-11-26 specialiame interneto tinklapyje paskelbus pranešimą apie nagrinėjamą bylą bei pareiškėjo pareikštą reikalavimą, jokių suinteresuotų asmenų, kurie kreiptųsi dėl jų įtraukimo į procesą ir / ar ginčytų pareiškėjo valdymo teisėtumą, reikštų pretenzijas į turtą, neatsirado. Lietuvos valstybę paveldėjimo bei nuosavybės teisiniuose santykiuose atstovaujančios institucijos – suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija bei Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM taip pat jokių pretenzijų į turtą nereiškė, dėl pareiškimo patenkinimo neprieštaravo.

Kadangi pareiškėjas M. J., nebūdamas aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dalies savininkas, sąžiningai įgijo šį turtą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą nekilnojamąjį turtą valdė ne mažiau kaip dešimt metų, jokie asmenys jokių teisių į šį turtą per visą valdymo laikotarpį nebuvo reiškę ir įgyvendinę, byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų žinojęs ir pripažinęs, jog kokie nors kiti asmenys turi daugiau teisių į turtą, minėtas turtas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu, t.y. byloje nustatytos visos CK 4.68-4.71 str. įtvirtintos bei teismų praktikos suformuotos sąlygos, atsiranda pagrindas nustatyti šio turto įgijimo pareiškėjo nuosavybėn įgyjamąja senatimi faktą. Nustatytina, kad minėtą nekilnojamąjį turtą pareiškėjas įgijo asmeninės nuosavybės teise, kadangi didžiąją laikotarpio dalį valdė turtą asmeniškai, t.y. nebūdamas santuokoje su B. J. (pareiškėjas ir B. J. nurodė, kad jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), kita gyvenamojo namo ir statinių dalis priklauso pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise (buvo jam dovanota tėvų), tiek pareiškėjas, tiek B. J. nurodė, kad turtas buvo išlaikomas, prižiūrimas vien pareiškėjo lėšomis, pareiškėjo sutuoktinė B. J. visiškai sutiko su pareiškimu ir neprieštaravo dėl turto įgijimo asmeninėn savo sutuoktinio nuosavybėn.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu 533 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo asmeninės nuosavybės teisę į 2/3 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį kitų statinių (inžinierinių) – šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ½ dalį kitų statinių (inžinierinių) – tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.