Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. J. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutarties, kuria pripažinta Niurnbergo pagrindinės muitinės tarnybos 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu I. J. paskirta piniginė bauda ir nutarta ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose 2018 m. kovo 9 d. gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinės baudoms (toliau – Pamatinis sprendimas) pagrindu persiųstas Vokietijos Federalinės teisingumo žinybos (Bundesamt für Justiz) prašymas dėl Niurnbergo pagrindinės muitinės tarnybos 2014 m. gegužės 14 d. sprendimo, kuriuo I. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), paskirta piniginė bauda, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Niurnbergo pagrindinės muitinės tarnybos 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu I. J. už administracinį teisės pažeidimą skirta piniginė sankcija - 8 610 Eur, iš jų – 8 200 Eur bauda, 410 Eur suma už teismo ar administracinio proceso, dėl kurio priimtas sprendimas, išlaidas, už tai, kad ji būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), projektų direktore, laikotarpiu nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2013 m. sausio mėn. į firmą (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), laikinai perleistiems darbuotojams nesumokėjo minimalaus valandinio darbo užmokesčio pagal Reglamento dėl minimalaus darbo užmokesčio laikinai perleidus darbuotojus 2 straipsnio 2 dalį.Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018 m. kovo 22 d. nutartimi Vokietijos Federalinės teisingumo žinybos prašymą tenkino – pripažino Niurnbergo pagrindinės muitinės tarnybos 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu I. J. paskirtą piniginę sankciją – 8 610 Eur, ir nutarė ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Teismas konstatavo, jog nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365¹ straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių, leidžiančių atsisakyti pripažinti piniginę sankciją. Skunde I. J. prašo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir Vokietijos Federalinės teisingumo žinybos prašymo netenkinti. Skunde nesutinkama su žemesnės instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių, leidžiančių atsisakyti pripažinti piniginę sankciją. BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu piniginė sankcija paskirta dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK) nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, išskyrus atvejus, kai piniginė sankcija paskirta dėl Pamatinio sprendimo 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju Niurnbergo pagrindinės muitinės tarnybos 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu I. J. piniginė sankcija skirta už darbo užmokesčio nesumokėjimą, t. y. už veiką, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. I. J. padarytas nusižengimas taip pat negali būti priskiriamas ir prie Pamatinio sprendimo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų.Be kita ko, pažymėtina, kad Lietuvos Respublika ir Vokietijos Federacija nėra sudariusios dvišalės sutarties dėl nuosprendžių pripažinimo ir vykdymo. Be to, Vokietija nėra prisijungusi prie 1974 m. Europos konvencijos dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo, todėl spendžiant klausimus dėl nuosprendžių pripažinimo, turi būti vadovaujamasi 1970 m. gegužės 28 d. „Europos konvencijos dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo“ nuostatomis. Šios Konvencijos 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymus bei visus kitus būtinus pranešimus siunčia prašančiosios valstybės Teisingumo ministerija valstybės, kurios yra prašoma vykdyti, Teisingumo ministerijai arba, jei taip susitaria susitariančiosios valstybės, vykdymo prašančiosios valstybės atitinkamos institucijos tiesiogiai valstybės, kurios yra prašoma vykdyti, tokioms pat institucijoms. Išanalizavus skundžiamą nutartį nėra aišku, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija priėmė Vokietijos Federalinės teisingumo žinybos prašymą, ar valstybės laikėsi nustatytos prašymų siuntimo ir priėmimo tvarkos, kas skundžiamą nutartį daro neteisėta ir nepagrįsta ir dėl procedūrinių pažeidimų. Tuo atveju, jei teismas vis tik nuspręstų, jog piniginė sankcija turėtų būti pripažinta, I. J. prašo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartį pakeisti ir Vokietijos Federalinės teisingumo žinybos prašymą tenkinti iš dalies, sumažinant paskirtą piniginę sankciją. Grįsdama tokį prašymą I. J. nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota ir veiklą vykdė Lietuvos Respublikoje, todėl turėtų būti taikomos BPK 365¹ straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, kad tais atvejais, kai Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės kompetentinga institucija paskyrė piniginę sankciją dėl veikos, padarytos ne šios valstybės teritorijoje, o dėl šios veikos gali būti taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai, teismas sumažina mokėtinos piniginės sankcijos dydį iki maksimalaus dydžio, numatyto už analogišką nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Jeigu teismas nuspręstų pripažinti piniginę sankciją už I. J. padarytą administracinį teisės pažeidimą, taikant analogiją, jos dydis neturėtų būti didesnis nei už analogišką administracinį teisės pažeidimą pagal 2012-2013 m. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą numatytas maksmilus baudos dydis. I. J. skundas tenkinamas. Pamatinio sprendimo 5 straipsnis apibrėžia jo taikymo sritį. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pagal Pamatinio sprendimo sąlygas ir netikrinant veikos dvigubo baudžiamumo, sprendimai pripažįstami ir vykdomi už šiuos nusikaltimus, jeigu už juos baudžiama sprendimą priėmusioje valstybėje ir kaip jie yra apibrėžti sprendimą priėmusios valstybės teisės: 1) dalyvavimą nusikalstamame susivienijime; 2) terorizmą; 3) prekybą žmonėmis; 4) seksualinį vaikų išnaudojimą ir vaikų pornografiją; 5) neteisėtą prekybą narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis; 6) neteisėtą prekybą ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis; 7) korupciją; 8) sukčiavimą, įskaitant sukčiavimą, kuris turi poveikį Europos Bendrijų finansiniams interesams, kaip apibrėžta 1995 m. liepos 26 d. Konvencijoje dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos; 9) nusikalstamu būdu gautų pajamų legalizavimą; 10) valiutos, įskaitant eurą, padirbinėjimą; 11) su kompiuteriais susijusius nusikaltimus; 12) nusikaltimus aplinkai, įskaitant neteisėtą prekybą nykstančių rūšių gyvūnais ir nykstančių rūšių bei veislių augalais; 13) sąlygų neteisėtai atvykti į šalį ir joje gyventi sudarymą; 14) nužudymą, sunkų sveikatos sutrikdymą; 15) neteisėtą prekybą žmogaus organais ir audiniais; 16) žmogaus pagrobimą, neteisėtą laisvės atėmimą, įkaitų ėmimą; 17) rasizmą ir ksenofobiją; 18) organizuotą ar ginkluotą apiplėšimą; 19) neteisėtą prekybą kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, įskaitant antikvarinius daiktus ir meno kūrinius; 20) pinigų pasisavinimą apgaulės būdu; 21) reketavimą ir turto prievartavimą; 22) gaminių klastojimą ir piratavimą; 23) administracinių dokumentų klastojimą ir suklastotų dokumentų realizavimą; 24) mokėjimo instrumentų klastojimą; 25) neteisėtą prekybą hormoninėmis medžiagomis ir kitomis augimą skatinančiomis medžiagomis; 26) neteisėtą prekybą branduolinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis; 27) prekybą vogtomis transporto priemonėmis; 28) išžaginimą; 29) tyčinį padegimą; 30) Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijai priskirtus nusikaltimus; 31) orlaivio arba laivo užgrobimą; 32) sabotažą; 33) elgesį pažeidžiantį kelių eismo taisykles, įskaitant taisyklių dėl vairavimo ir poilsio laiko bei taisyklių dėl pavojingų krovinių pažeidimus; 34) prekių kontrabandą; 35) intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus; 36) grasinimą ir smurto veiksmus prieš asmenis, įskaitant smurtą sporto renginių metu; 37) žalą, padaryta dėl nusikalstamų veiksmų; 38) vagystę; 39) sprendimą priėmusios valstybės nustatytus nusikaltimus vykdant įsipareigojimus, susijusius su pagal EB Sutartį arba ES Sutarties VI antraštinę dalį priimtais dokumentais. Už nusikaltimus, kuriems netaikoma šio straipsnio 1 dalis, sprendimą vykdančioji valstybė gali pripažinti ir vykdyti sprendimą su sąlyga, kad sprendimas susijęs su veika, kuri laikoma nusikaltimu pagal sprendimą vykdančiosios valstybės teisę, kokie bebūtų nusikaltimo sudėties požymiai ar kaip jis bebūtų apibūdintas. Taigi, Pamatiniu sprendimu vadovaujamasi tik santykiuose tarp ES valstybių narių ir tik tais atvejais, kai siekiama vykdyti ES valstybės narės kompetentingos institucijos priimtu galutiniu sprendimu už padarytą nusikalstamą veiką fiziniam ar juridiniam asmeniui paskirtą piniginę sankciją. Įgyvendinant Pamatinio sprendimo nuostatas, buvo priimtas ir įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio ir priedo pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 172, 365¹, 365² straipsniais įstatymas (Žin., 2007 m. Nr. 140-5748). BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje numatyti atsisakymo pripažinti piniginę sankciją pagrindai. Vienas iš BPK 365¹ straipsnyje numatytų pagrindų, kuriuo remiantis teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, yra tai, kad piniginė sankcija paskirta dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, išskyrus atvejus, kai piniginė sankcija paskirta dėl 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų (BPK 36⁵¹ straipsnio 3 dalies 3 punktas). Iš byloje esančio Liudijimo, nurodyto Pamatinio sprendimo 4 straipsnyje, ir Niurnbergo pagrindinės muitinės tarnybos 2014 m. gegužės 14 d. sprendimo matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2013 m. sausio mėn. į firmą (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), laikinai perleistiems darbuotojams nesumokėjo minimalaus valandinio darbo užmokesčio pagal Reglamento dėl minimalaus darbo užmokesčio laikinai perleidus darbuotojus 2 straipsnio 2 dalį. Dėl to laikinai perleistiems darbuotojams buvo nesumokėtas jiems priklausantis viso 5 524,40 eurų atlyginimas, už ką, kaip suinteresuotas asmuo, yra atsakinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė – I. J.. Tokiais veiksmais I. J. pažeidė Darbuotojų perleidimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 7b punktą, 10 straipsnio 5 dalį, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių pažeidimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje.Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą bei Liudijime ir Niurnbergo pagrindinės muitinės tarnybos 2014 m. gegužės 14 d. sprendime pateiktą informaciją, sprendžia, jog I. J. veika nepatenka į Pamatinio sprendimo taikymo sritį, kadangi ji Vokietijos Federacinės Respublikos atitinkamos kompetentingos institucijos pinigine bauda nubausta ne už nusikalstamos veikos, o už administracinio teisės pažeidimo padarymą. Be kita ko, veika, dėl kurios I. J. paskirta bauda, nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu ir Lietuvos Respublikoje bei nepatenka į BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą išimtį, t. y. kai piniginė sankcija paskirta dėl Pamatinio sprendimo 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų.Esant nurodytoms aplinkybėms aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018 m. kovo 22 d. nutartimi nepagrįstai tenkino Vokietijos Federalinės teisingumo žinybos prašymą bei pripažino Niurnbergo pagrindinės muitinės tarnybos 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu I. J. paskirtą piniginę sankciją – 8 610 Eur, ir nutarė ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Todėl I. J. skundas tenkinamas, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas – Vokietijos Federalinės teisingumo žinybos prašymas dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo atmetamas.Tenkinus I. J. skundą tuo pagrindu, jog jos veika nepatenka į Pamatinio sprendimo taikymo sritį, skundo argumentas dėl nustatytos prašymų siuntimo ir priėmimo tvarkos laikymosi pažeidimo bei skunde formuojamas alternatyvus prašymas dėl paskirtos piniginės sankcijos sumažinimo, paliekami nenagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

I. J. prašymą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą:

Vokietijos Federalinės teisingumo žinybos prašymą atmesti.

Atsisakyti pripažinti ir vykdyti Niurnbergo pagrindinės muitinės tarnybos 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu I. J., Lietuvos Respublikos pilietei, a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), paskirtą piniginę sankciją, iš viso 8 610,00 EUR (aštuonis tūkstančius šešis šimtus dešimt eurų).

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.