Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-06-30 · Administracinė byla Nr. I-4285-171/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-30
Bylos Nr.
I-4285-171/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03257-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė, Milda Vainienė
Pareiškėjas
Ž. K.
Atsakovas
Vilniaus teritorinei
Kategorijos
  • 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4285-171/2015Proceso Nr. 3-61-3-03257-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 6.8, 74
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

dalyvaujant pareiškėjai Ž. K., atsakovės atstovei Milenai Gečis,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. K. (S.) skundą atsakovei Vilniaus teritorinei darbo biržai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Ž. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydama: 1) panaikinti Vilniaus teritorinės darbo biržos 2014-05-15 sprendimą Nr. S/1-3235-(7.7), kuriuo jai atsisakyta išmokėti subsidiją; 2) įpareigoti Vilniaus teritorinę darbo biržą išmokėti 1 348,26 Lt subsidiją verslo liudijimo įsigijimo išlaidoms (pajamų mokesčiui) ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomų asmenims, besiverčiantiems šia veikla, išlaidoms iš dalies padengti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėja paaiškina, kad 2013-09-04 profesinio mokymo ir savarankiško darbo sutartimi Nr. DMS-49/2013(1) (toliau – ir profesinio mokymo ir savarankiško darbo sutartis) Vilniaus teritorinė darbo birža įsipareigojo jai teikti profesinio mokymo (plataus profilio kirpėjo) organizavimo paslaugas, o pareiškėja įsipareigojo užbaigti profesinį mokymą ir pradėti dirbti savarankiškai, t. y. pagal verslo liudijimą (sutartis pridedama). Pareiškėja 2014-04-08 viešojoje įstaigoje Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centre įgijo moterų, vyrų ir vaikų kirpėjo kvalifikaciją. Vykdydama profesinio mokymo ir savarankiško darbo sutarties 3.3.4 punktą „užbaigus profesinį mokymą darbo biržai per 14 darbo dienų pateikti verslo liudijimą“ 2014-04-25 įsigijo verslo liudijimą Nr. 87875-1, galiojantį nuo 2014-04-28 iki 2014-12-31, ir 2014-04-28 atvyko į Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus skyrių bei specialistui pateikė verslo liudijimo nuorašą. 2014-04-28 išsiuntė darbo biržai prašymą skirti subsidiją.

2014-05-24 gavo Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus m. skyriaus 2014-05-15 raštą Nr. S/l-3235-(7.7) (toliau – ir ginčijamas raštas), kuriuo informuota, kad prašymas neatitinka LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-09-13 įsakymu Nr. A1-499 patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 195.3 punkto nuostatų, kur nurodoma, kad subsidija teritorinės darbo biržos vadovo ar jo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu skiriama kiekvienam bedarbiui individualiai, atsižvelgiant į sudarytą individualų užimtumo veiklos planą. Nurodoma, kad prašymo pateikimo dieną pareiškėja neregistruota darbo biržoje ir neturėjo bedarbio statuso.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad Vilniaus teritorinės darbo biržos atsisakymas skirti subsidiją yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai taikant teisės aktus, t. y. visiškai netaikant Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 32 straipsnio bei Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo nuostatų, nustatančių subsidijos, skirtos pradedančiam individualią veiklą bedarbiui verslo liudijimo įsigijimo išlaidoms kompensuoti, skyrimą (t. y. teisės aktus atsakovas taiko taip, kad pradedančiam individualią veiklą bedarbiui gauti įstatymų nustatytą subsidiją yra neįmanoma).

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skunde nurodytus argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus teritorinė darbo birža atsiliepime į skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 19–20).

Paaiškina, kad subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą vykdyti pareiškėjai negalėjo būti skirta remiantis objektyvių teisinių ir faktinių aplinkybių visuma. Vadovaujantis Aprašo 195¹ punktu, subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą skiriama pradedantiems individualią veiklą pagal verslo liudijimą asmenims, verslo liudijimo įsigijimo išlaidoms (pajamų mokesčiui) ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomų asmenims, besiverčiantiems šia veikla, išlaidoms iš dalies padengti. Taip pat Aprašo 195³ punktas nustato, kad subsidija teritorinės darbo biržos vadovo ar jo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu skiriama kiekvienam bedarbiui individualiai, atsižvelgiant į sudarytą individualų užimtumo veiklos planą.

Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriuje pareiškėja buvo įregistruota 2013 m. rugpjūčio 1 d. kaip asmuo, ieškantis darbo. Vadovaujantis Darbo rinkos paslaugų teikimo sąlygų ir tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. Al-476, 2014 m. rugsėjo 4 d. su pareiškėja buvo sudarytas individualus užimtumo veiklos planas, kuriame buvo nustatyti jos ir darbo biržos įsipareigojimai taikyti aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Pareiškėjos individualiame užimtumo veiklos plane buvo numatytas jos profesinis mokymas bei įsidarbinimas po profesinio mokymo baigimo, bet subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą pareiškėjai nebuvo numatyta. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir vadovaujantis Aprašo 195³ punktu, pareiškėjai subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą negalėjo būti skirta.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos profesinis mokymas buvo organizuotas įvertinus jos pateiktą Planuojamos veiklos aprašymą. Pareiškėjos pateiktame Planuojamos veiklos aprašyme yra detaliai aprašyta planuojamos veiklos rūšis, reikalingos priemonės ir lėšos, ekonominės veiklos įvertinimas, prognozės ir t. t. Pažymėtina, kad Planuojamos veiklos aprašymo 5 punkte pareiškėja, prognozuodama savo ekonominės veiklos įvertinimą, nepaminėjo subsidijos poreikio individualiai veiklai pagal verslo liudijimą vykdyti. Be kita ko, pareiškėja detaliai aprašė numatomas pajamas bei išlaidas. Numatydama planuojamas išlaidas pareiškėja nurodė ne tik darbo vietos nuomos bei įrankių pirkimo išlaidas, bet ir tas, kurios yra susijusios su verslo liudijimo įsigijimu, PSD bei VSD įmokų mokėjimu.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, profesinio mokymo ir savarankiško darbo sutartį, pažymėtina, kad profesinio mokymo ir savarankiško darbo sutartimi pareiškėja įsipareigojo po profesinio mokymo baigimo per 14 darbo dienų darbo biržai pateikti verslo liudijimą, patvirtinantį profesinio mokymo ir savarankiško darbo sutarties 2.3 punkte nurodytų sąlygų vykdymą, nenutraukti vykdomos veiklos ne mažiau nei 6 mėnesius ir mokėti visus su vykdoma veikla susijusius mokesčius. Visi minėti įsipareigojimai pareiškėjai buvo žinomi. Apie turimus įsipareigojimus pareiškėja buvo papildomai priminta pasirašant Profesinio mokymo atmintinę.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, kad, pagal Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą, skyrus lėšas mokymams, nėra teisinio pagrindo skirti ir subsidiją.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta:

Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriuje pareiškėja buvo įregistruota 2013 m. rugpjūčio 1 d. kaip asmuo, ieškantis darbo (b. l. 21–22). Pareiškėja pateikė planuojamos veiklos aprašymą (b. l. 24–26). 2014 m. rugsėjo 4 d. su pareiškėja buvo sudarytas individualus užimtumo veiklos planas (b. l. 23). 2013-09-04 sudaryta profesinio mokymo ir savarankiško darbo sutartis Nr. DMS-49/2013(1) (b. l. 9–11). Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus m. skyrius 2014-05-15 raštu Nr. S/l-3235-(7.7) pareiškėjai atsisakyta suteikti subsidiją, nes ji neatitinka Aprašo 195.3 punkto nuostatų, kur nurodoma, kad subsidija teritorinės darbo biržos vadovo ar jo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu skiriama kiekvienam bedarbiui individualiai, atsižvelgiant į sudarytą individualų užimtumo veiklos planą. Nurodoma, kad prašymo pateikimo dieną pareiškėja neregistruota darbo biržoje ir neturėjo bedarbio statuso (b. l. 7).

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus m. skyriaus 2014-05-15 rašto Nr. S/l-3235-(7.7) teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A1-499 patvirtintos Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašas.

Įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo vietoms steigti yra teikiama parama: 1) darbo vietų steigimo subsidijavimas; 2) vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas; 3) savarankiško užimtumo rėmimas.

Įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą skiriama verslo liudijimo įsigijimo išlaidoms ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomų asmenims, kurie verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą, išlaidoms iš dalies padengti. Subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą gali būti mokama, kai verslo liudijimas išduodamas ne trumpesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, o jeigu jis tęsiamas, bendra trukmė ne ilgesnė kaip 12 mėnesių.

Aprašo 211 punktas nustato, kad darbo birža, įvertinusi padėtį vietos darbo rinkoje ir apsvarsčiusi su socialiniais partneriais, turi teisę nustatyti Priemonių prioritetus, prioritetines tikslines grupes, remiamas profesijas ir veiklas, vidutines subsidijų darbo užmokesčiui mokėjimo trukmes ir vidutinius subsidijų darbo vietoms steigti dydžius.

Nustatydama prioritetines tikslines grupes, remiamas profesijas ir veiklas, darbo birža turi atsižvelgti į socialinės pašalpos gavėjų skaičių. Aprašo 195¹ punktas nustato, kad subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą skiriama pradedantiems individualią veiklą pagal verslo liudijimą asmenims, verslo liudijimo įsigijimo išlaidoms (pajamų mokesčiui) ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomų asmenims, besiverčiantiems šia veikla, išlaidoms iš dalies padengti. Aprašo 195³ punktas nustato, kad subsidija teritorinės darbo biržos vadovo ar jo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu skiriama kiekvienam bedarbiui individualiai, atsižvelgiant į sudarytą individualų užimtumo veiklos planą.

Pažymėtina, kad, kaip nustatyta Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-171 patvirtintų Individualių užimtumo veiklos planų sudarymo gairių (aktuali ginčui redakcija, galiojusi nuo 2013-03-31 iki 2015-05-01) 3 punkte, individualus užimtumo veiklos planas – tai nustatytos formos dokumentas, patvirtintas Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. V-630 „Dėl darbo rinkos paslaugų teikimo teritorinėse darbo biržose sąlygų ir tvarkos aprašų pripažinimo netekusiais galios ir naujų formų patvirtinimo“ 2.3 punktu, kuriame nurodomi bedarbio užimtumo tikslas (-ai) (3.1 papunktis); bedarbio įsipareigojimai savarankiškai aktyviai ieškoti darbo, naudotis darbo rinkos paslaugomis ir (ar) dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse individualiame užimtumo veiklos plane nustatytiems užimtumo tikslams pasiekti (3.2 papunktis); teritorinės darbo biržos įsipareigojimai suteikti bedarbiui darbo rinkos paslaugas ir (ar) nusiųsti į aktyvios darbo rinkos politikos priemones, padedant siekti bedarbio užimtumo tikslų (3.3 papunktis); individualaus užimtumo veiklos plano įgyvendinimo pažangos vertinimas, kiekvieno planuojamo apsilankymo teritorinėje darbo biržoje tikslas (3.4 papunktis).

Aprašo 195⁴ punktas nustato, kad vykdantis individualią veiklą pagal verslo liudijimą asmuo, pageidaujantis gauti subsidiją, darbo biržai turi pateikti prašymą (prašymas gali būti pateikiamas daugiau nei vieną kartą) skirti subsidiją; verslo liudijimo kopiją ir originalą palyginti, mokėjimo kvitą ar kitą dokumentą, patvirtinantį sumokėtą pajamų mokestį už verslo liudijimo išdavimą; dokumentus, patvirtinančius sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas, privalomas asmenims, besiverčiantiems individualia veikla pagal verslo liudijimą.

195¹² punktas nustato, kad prašymas skirti subsidiją pradedantiems individualią veiklą pagal verslo liudijimą asmenims turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo verslo liudijimo įsigijimo dienos.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, visų pirma konstatuoja, kad atsakovė atsiliepime, o vėliau ir teismo posėdyje pakeitė ginčijamo rašto atsisakyti skirti subsidiją motyvus. Pagal administracinių teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007, publikuotą biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 3 (13), 2007; 2009 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-798/2009), administracinio akto priėmimo motyvai privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, o motyvų nurodymas teismo proceso metu ar atsiliepime neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui. Kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovė ginčijamo rašto motyvus atsiliepime pakeitė, o vėliau teismo posėdyje nurodė ir dar kitus motyvus, kurie nebuvo nurodyti ginčijamame rašte, šių motyvų teismas nevertins. Ginčijamam raštui yra taikomi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimai, vadinasi, rašte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-650-556/2015).

VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-682-14)

Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus m. skyrius 2014-05-15 raštu Nr. S/l-3235-(7.7) netinkamai motyvuodamas atsisakė skirti pareiškėjai subsidiją, t. y. dėl to, kad pateikdama prašymą ji nebuvo bedarbė. Teismas daro išvadą, kad šie motyvai yra visiškai nepagrįsti teisiniu reguliavimu ir faktinėmis aplinkybėmis, kadangi Aprašo 195³ punktas nustato prašymo dėl subsidijos vertinimo kriterijus, kurie sietini su bedarbio asmens sudarytu individualiu užimtumo veiklos planu. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. A1-473 „Dėl Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (ginčui aktuali reakcija, galiojusi nuo 2012-01-22 iki 2014-09-18) 25.1 punktą, bedarbio statuso netenkama įsigijus verslo liudijimą

Teismas daro išvadą, kad, vadovaujantis anksčiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis ir teisingumo bei protingumo principais, negalima sieti subsidijos verslo liudijimui suteikimo su bedarbio statusu, kadangi tokiu atveju asmuo, pateikęs verslo liudijimą (kaip to reikalauja Aprašo 195⁴ punktas), netenka bedarbio statuso ir, kaip rašte aiškina atsakovė, teisės į subsidiją. Šioje dalyje pažymėtina, kad atsakovės pateikti atsiliepimo motyvai ne tik visiškai nepaaiškina ginčijamu raštu suformuluotų motyvų, o juos pakeičia iš esmės ir dar kelis kartus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus m. skyriaus 2014-05-15 raštas Nr. S/l-3235-(7.7) neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, todėl naikintinas, o atsakovė įpareigotina pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Vilniaus teritorinę darbo biržą išmokėti 1 348,26 Lt subsidiją verslo liudijimo įsigijimo išlaidoms (pajamų mokesčiui) ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomų asmenims, besiverčiantiems šia veikla, išlaidoms iš dalies padengti laikytinas išvestiniu reikalavimu, kuris, įpareigojus atsakovę prašymą išnagrinėti iš naujo, negali būti tenkinamas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Prašymai atlyginti išlaidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Kadangi pareiškėja nepateikė visų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, išlaidų atlyginimo klausimas bus išspręstas atskira teismo nutartimi, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Ž. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus 2014-05-15 raštą Nr. S/l-3235-(7.7) ir įpareigoti Vilniaus teritorinę darbo biržą pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą.

Likusią skundo dalį atmesti.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiRūta MiliuvienėIrena PaulauskienėMilda Vainienė