- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- e2A-831-656/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43457-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, D. V., R. K., A. V., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 2.6.16.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto (pirmininko ir pranešėjo), Jelenos Šiškinos ir Alvydo Barkausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams D. V., R. K. ir A. V. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, ir atsakovų D. V. ir R. K. priešieškinį pareikštą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pripažinimo buvusio nuomininko šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti nuomojamos patalpos gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, trečiasis asmuo pagal priešieškinį savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškinyje prašė iškeldinti atsakovus D. V., R. K. ir A. V. iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų. Nes butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (toliau - Savivaldybė).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos buvo perduotos patikėjimo teise valdyti SĮ „Vilniaus miesto būstas“.
3. Pagrindu apsigyventi savivaldybės gyvenamojoje patalpoje yra savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (CK 6.576 str.). Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomossutartis sudaroma raštu, remiantis savivaldybės institucijos sprendimu (CK 6.577 str., 6.579 str.).
4. 2003-03-29 UAB „Bendruva“ ir J. V.(dabar – J. Z.) sudarė Gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartį Nr. 24 (toliau - Sutartis). 2007-11-21 tarp VšĮ „Vilniaus butai“ ir J. V. buvo sudarytas Susitarimas dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41-S07/0403/281 (toliau - Susitarimas). Vilniaus gyventojų registro duomenimis, savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), J. Z. deklaravo nuo (duomenys neskelbtini).
5. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017- 06-12 įsakymu Nr. A30-1727 J. Z. ir jos sutuoktiniui buvo išnuomotos butas (duomenys neskelbtini). Minėtame įsakyme nurodoma, kad J. Z. privalo atlaisvinti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), 2017-06-19 gyventoja sudarė Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 1.39-N17/1747, tą pačią dieną kartu su vyru deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
6. J. Z. su vyru persikėlė gyventi į išnuomotas patalpas, tačiau bute savavališkai liko gyventi jos sūnus D. V. su šeima. D. V. deklaruotas adresu (duomenys neskelbtini), jo sugyventinė R. K. ir dukra A. V. deklaruotos adresu (duomenys neskelbtini). 2017-09-06 D. V. buvo įteiktas įspėjimas dėl patalpų atlaisvinimo per 12 dienų, tačiau gyventojas įspėjime pažymėjo, kad buto neatlaisvins iki teismo sprendimo.
Šalies argumentai
7. Atsakovai D. V. ir R. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą pagal priešieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administraciją priimti sprendimą dėl naujos gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sudarymo, kuria nurodyta patalpa neterminuotai išnuomojama atsakovui pagal ieškinį (ieškovui pagal priešieškinį) D. V., kaip buvusiam nuomininkės J. V.-Z. šeimos nariui.
Atsiliepimas
8. Atsakovas nurodė, kad ginčo patalpoje jis apsigyveno dar būdamas mažametis, jo motina J. V. buvo išsiskyrusi su jo tėvu, pas motiną buvo likę du vaikai - jis ir jo sesuo. Aplinkybę, kad jis, D. V., yra J. V.-Z. sūnus, patvirtina jo pateikiama gimimo liudijimo kopija. Motina susirgo sunkia liga, gydėsi, gulėdavo ligoninėje, todėl kambarys taip ir liko neprivatizuotas, nors ji turėjo tam teisę. Jis tuo metu buvo nepilnametis. Ginčo patalpoje atsakovas gyveno visą laiką su motina. Atsakovas ne tik rūpinosi neįgalia motina, bet ir buvo vedamas bendras ūkis, mokėjo mokesčius, kambarį reikėdavo paremontuoti, tą darydavo patys.
9. Atsakovas darbdaviams ir karinės prievolės dokumenhtuose nurodė tikslią gyvenamąją vietą ginčo patalpose. Buvo vedamas bendras ūkis, susidariusį įsiskolinimą už būsto išlaikymą jis 2015-11-17 sumokėjo, viso 901 EUR, tai buvo padaryta jo sąskaita. Skolos susidarė, nes motina kurį laiką slėpė esamas skolas. Po susirgimo ji nelabai orientavosi dėl įsipareigojimų vykdymo, viską pamiršdavo, pamesdavo dokumentus.
10. Vilniaus miesto savivaldybės atstovė prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.
11. Savivaldybės įmonė „ Vilniaus miesto būstas“ atstovė prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.
Atsiliepimas
12. Atsakovai D. V. ir R. K. prašė ieškinio netenkinti, o priešieškinį tenkinti.
II. Teismo sprendimo esmė
13. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, įpareigoti atsakovą pagal priešieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administraciją priimti sprendimą dėl naujos gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sudarymo, kuria nurodyta patalpa neterminuotai išnuomojama atsakovui pagal ieškinį (ieškovui pagal priešieškinį) D. V., kaip buvusiam nuomininkės J. V.-Z. šeimos nariui.
14. Teismas nurodė, kad CK 6.588 straipsnio 4 dalis, numato, kad artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Sistemiškai CK 6.590 straipsnio 2 dalis aiškintina taip, kad įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų gyvenamųjų patalpų, išnuomojamų komercinėmis sąlygomis, nuomininkas turi gauti nuomotojo leidimą apgyvendinti nuomos sutartyje nenurodytus asmenis (išskyrus nuomininko ar jo šeimos nario sutuoktinį (sugyventinį) ir nepilnamečius jų vaikus, kurie gali būti apgyvendinti ir nesant nuomotojo leidimo). O valstybės ar savivaldybės gyvenamosiose patalpose (kaip nagrinėjamu atveju) nuomininkui apgyvendinant asmenis, turinčius teisę būti nuomininko šeimos nariais, nuomotojo leidimo nereikia. Valstybės ar savivaldybės gyvenamosiose patalpose apgyvendinant nuomininko šeimos narį tereikia nuomininko ir pilnamečių šeimos narių sutikimo (išskyrus nuomininko ar jo šeimos nario nepilnamečius vaikus, kurie gali būti apgyvendinti ir nesant nuomininko ir pilnamečių šeimos narių sutikimo).
15. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 809, 63.2 punktas numato, kad dėl savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaromos su asmenimis ar šeimomis, kurie neturi galiojančios rašytinės nuomos sutarties, tačiau pagal teismo sprendimus buvo pripažinti teisėtais Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkais ir kuriems teisė nuomotis Savivaldybės gyvenamąsias patalpas atsirado iki 2002 m. gruodžio 31 d. Asmens pripažinimui nuomininko šeimos nariu lemiamą reikšmę turi ne jo registracija ar kito buto turėjimas, o jo faktinė gyvenamoji vieta, kurioje jis nuolat ar dažniausiai gyvena.
16. Aplinkybė, kad D. V. motina gavo kitą socialinį būstą, nereiškia, kad D. V. prarado teisę gyventi ginčo patalpoje, nes jis turėjo teisinį pagrindą ten gyventi, nes gyveno su motina, kuri buvo ten registruota nuo 1988 m. D. V. su motina J. V.-Z. vedė bendrą ūki, nes motina, dėl ligos nedirbo ir gaudavo tik nedideles išmokas, D. V. gi anksti praėjo dirbi, tam kad išlaikyti šeimą, t. y. save ir jo motiną. J. V.-Z. sukūrė naują šeimą ir su vyru gavo socialinį būstą, ginčo gi butas yra savivaldybės būstas be patogumų, kuriame ir gyveno apie 30 metų J. V.-Z., su tikslu gauti kitą geresnę gyvenamąją patalpą. Dabar D. V. su sugyventine R. K. augina dukra, ir jie visi kaip šeima gyvena ginčo patalpoje. D. V. yra J. V.-Z. sūnus, kuris su motina ginčo bute apsigyveno nuo 1988 m. ir gyvena iki dabar. D. V. ir J. V.-Z. ginčo bute kartu gyveno nuo 1988 m. iki 2017 m. 06 mėn. ir vedė bendrą ūkį. Šių aplinkybių pakanka tam, kad D. V. būtų pripažintas J. V.-Z. šeimos nariu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Senamiesčio ūkis“ v. I. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2012, ir joje nurodytą praktiką).
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai
17. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį tenkinti, atsakovo D. V. priešieškinį atmesti.
18. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo aplinkinių, ar ieškovas atitinka sąlygas dėl savivaldybės būsto ar socialinio būsto nuomos. Nėra duomenų, ar atsakovas dėl turimo turto ir gaunamų pajamų neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių. Taip pat atsakovas nepateikė duomenų ir teismas netyrė, ar nėra kitų pagrindų atsakovui išnuomoti socialinį būstą.
19. Ieškovės teigimu, atsakovas neįrodė, kad gyveno kartu su nuomininku, vedė bendrą ūkį su nuomininku. Nėra įrodymų, kad atsakovas remontavo būstą ir mokėjo mokesčius. Teismas rėmėsi liudytojų parodymais, kurie nėra objektyvūs. Rūpestis ir pagalba artimiesiems nesudaro pagrindo asmens pripažinti nuomininko šeimos nariais. Atsakovas nuolatinę gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), ginčo patalpos yra itin mažo ploto (16,09 kv.m.) todėl mažai tikėtina, kad ginčo patalpose atsakovas gyveno kartu su motina, sugyventine ir vaiku.
20. Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį tenkinti, atsakovo D. V. priešieškinį atmesti.
21. Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apelaiciniame skunde rėmėsi iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Be to, nurodė, kad nemokėjo skolų už ginčo būstą, pripažino, kad būste gyvena viena, gauna tik neįgalumo pensiją. D. V. gauna nemažas darbines pajamas, tačiau neprisidėjo prie ginčo būsto skolų grąžinimo, kad patvirtina, kad, tikėtina, D. V. su motina bendro ūkio nevedė.
Atsiliepimas
22. Atsakovai atsiliepime prašė apeliacinius skundus atmesti, nes atsakovas D. V. buvo savo motinos J. V. šeimos narys ir nuo vaikystės (1988 metų) teisėtai kartu su mama gyveno ginčo būste. Nors gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini), tačiau visada nurodydavo, kad gyvena ginčo būste. Atsakovas prižiūrėjo sunkiai sergančią motiną, vedė bendrą ūkį. Prašė prijungti Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ 2018-05-16 raštą, kuriame ieškovas iš esmės sutiko su nuomos sutarties sudarymu, tačiau laukė teismo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
24. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.
25. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-809 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – Savivaldybė) nuosavybės teise priklausančių būstų, įtrauktų į Savivaldybės tarybos patvirtintus Savivaldybės būsto fondo ir Savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašus, nuomos sąlygas ir tvarką. Aprašo 7.2. punkte nurodyta, kad yra dvi kategorijos savivaldybės būstų: savivaldybės būstai, nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir socialiniai būstai. savivaldybės būstai, nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis asmenims ar šeimoms, kurie Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka negali būti iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos (42.3. punktas).
26. Apeliantas Vilniaus miesto savivaldybės administracija kaip vieną iš argumentų nurodo, jog atsakovas neturi teisės į socialinio būsto nuomą, kuri suteikiama pagal griežtas imperatyvias teisės normas, taip pat nurodo, kad Vilniaus mieste yra labai daug asmenų, laukiančių socialinio būsto. Apeliaciniame skunde yra aiškinama, kokia tvarka Vilniaus miesto savivaldybėje yra suteikiamas socialinis būstas, kad atsakovai neatitinka socialinio būsto nuomininkų statuso. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų atitikimas reikalavimams, keliamiems pretendentams į socialinio būstą, nereikšmingas, nes atsakovas įrodinėja atitikimą Civilinio kodekso 6.588 str. 4 d. nustatytiems nuomininko šeimos nario kriterijams, o socialinis (nekomercinis) būstas suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis.
27. Byloje ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo pagal priešieškinį savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ neįrodinėja, kad ginčo būstas turėjo socialinio būsto statusą. Atsakovo D. V. motina J. V. šią patalpą buvo gavusi dar 1988 m. pagal tuo metu veikusius įstatymus, o ne kaip socialinį būstą, tuo metu D. V. buvo mažametis vaikas ir gyveno kartu su motina. Atsakovai pagrįstai teigia, kad atsakovo D. V. atžvilgiu yra taikomos CK 6.588 str. 4 d. nuostatos dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariais, D. V. apsigyvenimo teisėtumas nuo 1988 m. nėra paneigtas, nėra duomenų, kad buvo apsigyventa neteisėtai. D. V. motina turėjo pagrindą apsigyventi ginčo patalpoje su mažamečiais vaikais ir teismas aiškiai pasisakė, kad tai nesietina su J. V. teisės į būstą (duomenys neskelbtini) praradimu dėl jai suteikto kito socialinio būsto.
28. Teismas teisingai aiškino Civilinio kodekso 6.588 str. 4 d. nuostatą, kuri numato, kad artimi giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę ūkį, gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais, dėl pripažinimo šeimos nariu sprendžia teismas, esant atitinkamiems įrodymams. Teismas teismo spredime nurodė, kad pripažinime nuomininko šeimos nariu lemiamą reikšmę turi ne registracija ar kito buto turėjimas, o jo faktinė gyvenamoji vieta, kurioje nuolat, dažniausiai gyvenama, šiuo klausimu yra pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartyje civ. b. Nr. 3K-3-396/2012 bei 2004 m. gegužės 17 d. nutartyje civ. b. Nr. 3K-3-315/2004. Lemiamą reikšmę pripažįstant asmenį nuomininko šeimos nariu turi ne jo gyvenamosios vietos deklravimas ar kito buto turėjimas, o faktinė gyvenamoji vieta, kurioje jis nuolat ir dažniausiai gyvena.
29. Pagal byloje pateiktus įrodymus J. V., tuo metu dirbusi įmonėje „Bursa“, tvarkiusioje žinybinį fondą, išsiskyrusi ir su nepilnamečiais vaikais, dar 1988 metais gavo šią patalpą pagal galiojusius teisės aktus, jai buvo išduotas orderis dėl apsigyvenimo ginčo patalpoje. J. V. su dviem nepilnamečiais vaikais buvo registruota ginčo patalpoje nuo 1988 m., kuri, akivaizdu, nepriklausė socialinio būsto kategorijai. Teismas padarė teisingą išvadą, kad J. V. nuo 1988 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. birželio 18 d., kol J. V.-Z. negavo socialinio būsto (duomenys neskelbtini), gyveno ir vedė bendrą ūkį kartu su atsakovais ginčo patalpoje.
30. Nors atsakovas D. V. ir turi nuosavybės teise gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kur yra deklaravęs gyvenamąją vietą, tačiau visuma įrodymų patvirtina, kad atsakovų nuolatinė gyvenamoji vieta ir visi socialiniai atsakovų interesai susiję su (duomenys neskelbtini) esančiu būstu (duomenys neskelbtini). Karinės tarnybos prievolę kontroliuojančiose institucijose, gydymo įstaigose, darbo sutartyse atsakovas savo gyvenamąją vietą nurodo ginčo patalpoje. Šios aplinkybės patirtina, kad šioje patalpoje (duomenys neskelbtini) gyveno nuolat, ne epizodiškai, o nuo 1988 m., kai apsigyveno kartu su motina dar būdamas vaiku, tą iš esmės pripažino ir apeliantai. Teismas teisingai ir objektyviai dėl pripažinimo šeimos nariu vertino liudytojų - kaimynų parodymus, kurie nurodė, kad D. V. gyveno su motina, kuri turėjo sveikatos problemų, tai yra įrodyta iš gydymo įstaigų pateiktais rašytiniais įrodymais, bendrai maitinosi, darė patalpų remontą, gamino kartu maistą, nes virtuvė šiame name yra bendro naudojimo. Liudytojai yra kaimynai (A. G., N. V., S. K.) arba artimi giminaičiai (atsakovo motina J. V. – Z.), todėl, kaip teigia apeliantai, jų parodymai galėtų būti vertinami kritiškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų liudytojų parodymai neprieštarauja visumai kitų įrodymų, įskaitant rašytinius įrodymus. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2017-12-18 buities tyrimo akte nurodė, kad atsakovai kartu su mažamete faktiškai gyvena ginčo būste, registruoti vietinėje poliklinikoje. Tai gi, visumos įrodymų pakanka labiau tikėtinai išvadai, kad ieškovas kartu su savo motina J. V. – Z. išgyveno ginčo būste ne mažiau kaip vienerius metus ir su ja bendrai tvarkį ūkį.
31. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nurodė aplinkybes iš kitos bylos, kai buvo priteisiamos skolos iš L., deklaravusios šiuo adresu gyvenamąją vietą, kodėl nebuvo paaiškinta dėl D. V. gyvenimo, tačiau teismas šių įrodymų nevertino, nes šios bylos ieškinio dalykas ir pagrindas buvo kitas.
32. Ieškovų argumentas, kad Vilniaus miesto savivaldybėje didelė eilė žmonių laukia socialinio būsto, neturi reikšmės šio ginčo išsprendimui, nes, kaip minėta, savivaldybė vykdydama įprastą veiklą valdo ne tik socialinio būsto paskirtį turinčius būstus, bet socialinio būsto statuso neturinčius būstus, kuriuose teisėtai gyvena asmenys, neturintys teisės išsinuomoti socialinį būstą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.