Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Audrius Sadauskas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje registruotas, gyvenantis Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, teistas 7 kartus: 1) 1988-04-08 LTSR Aukščiausiojo Teismo pagal tuo metu galiojusio Baudžiamojo kodekso 118 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 7 metams, 2) 1997-01-15 Kauno miesto apylinkės teismo pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 241 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis šio Kodekso 42 straipsniu, subendrinta laisvės atėmimo bausme 2 metams 6 mėnesiams su turto konfiskavimu, 3) 2000-02-24 Kauno miesto apylinkės teismo pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams su 100 Lt vertės turto konfiskavimu, 4) 2000-03-28 Kauno miesto apylinkės teismo pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnį laisvės atėmimu 4 mėnesiams su 1/6 turto konfiskavimu, 5) 2001-03-14 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis šio Kodekso 42 straipsniu, subendrinta laisvės atėmimo bausme 1 metams 10 mėnesių, 6) 2002-09-13 Kauno apygardos teismo pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį laisvės atėmimu 8 metams, šią bausmę subendrinus su 2001-03-14 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskirtas laisvės atėmimas 9 metams, 2006-12-18 Alytaus rajono apylinkės teismo lygtinai paleistas iš pataisos namų, 2008-05-20 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pasiųstas atlikti neatliktą laisvės atėmimo bausmę pagal 2002-09-13 Kauno apygardos teismo nuosprendį, 7) 2010-03-16 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį 5 metų 2 dienų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs 2015-03-13, teistumas neišnykęs, dabar kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei G. Ž., būtent, 2016 m. rugsėjo 16 d., apie 20.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, kambaryje, tyčia spyrė vieną kartą nukentėjusiajai G. Ž. į veido sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamojo A. K. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (40-41 b. l.), kuriuose nurodyta, kad jis savo kaltę pripažįsta visiškai, parodė, kad su G. Ž. pažįstami seniai, tikslaus laiko neprisimena, o kartu gyvena nuo 2016 metų kovo mėnesio, oficialiai nesusituokę, bendrų vaikų neturi, tačiau gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį. Jiems nutarus gyventi kartu, susirado butą, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. G. savo vardu sudarė nuomos sutartį su buto savininku. Pastaruoju metu jis niekur nedirba, tačiau yra registruotas darbo biržoje, ieško darbo. G. taip pat niekur nedirba. Abu pragyvena iš santaupų ir atsitiktinių uždarbių. Pas juos su G. nėra pasiskirstymo, kas turi mokėti už buto nuomą, patarnavimus ar maistą, kitus šeimai reikalingus daiktus. Jų uždirbami pinigai yra bendri, tai jis, tai pati G. sumoka mokesčius, nuomos pinigus, perka abu maistą, rūbus. Tarpusavio santykiai normalūs, sutaria gerai. Ankščiau smurto atvejų tarp jų nėra buvę. 2016 m. rugsėjo 16 d. iš ryto jis išvyko iš namų su reikalais. Grįžo apie pietus, tikslaus laiko neprisimena, namuose buvo G. Parvežė maisto ir alkoholio – degtinės, alaus, kurį abu su G. ir vartojo. Jis gėrė degtinę, o G alų. Iš pradžių jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Kas toliau tarp jų atsitiko, neprisimena. Atsipeikėjo, kai pajuto, kad kažkas žadina. Atsimerkęs pamatė policijos pareigūnus, kurie vėliau jį ir sulaikė. Nesuprato, kas vyksta, ir dėl ko į namus atvyko policija. Nieko iš to vakaro daugiau neprisimena, buvo nemažai išgėręs. Tačiau mano, kad jis galėjo su G. dėl kokių nors menkniekių susipykti, konfliktuoti ir galėjo spirti jai į veidą, sužaloti lūpas. Realiai supranta, kad įvykdė nusikaltimą, savo veiksmais sukėlė G. fizinį skausmą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė. Sutinka procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su jam siūloma bausme bei jos trukme (dydžiu).

Nukentėjusiosios G. Ž. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (29-30 b. l.), kuriuose nurodyta, kad su A. pažįstami dvejus metus, tačiau kartu gyvena nuo 2016 metų kovo mėnesio pabaigos, oficialiai nesusituokę, bendrų vaikų neturi, bet gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį. Kai nutarė su A. gyventi kartu, ieškojo butą, kurį galėtų nuomotis. Jį susirado adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Savo vardu ji sudarė nuomos sutartį su buto savininku. Šiuo metu nei ji, nei A. pastovaus darbo neturi, pragyvena iš santaupų ir iš atsitiktinių, pavienių darbų. Už buto nuomą moka iš jų bendrai uždirbtų pinigų, pasiskirstymo kas turi mokėti nuomą, buto paslaugas, tarp jų nėra. Taip pat bendrai perka maistą, drabužius ar kitus reikalingus pragyvenimui daiktus. Jų su A. uždirbti pinigai yra bendri, todėl ir pasiskirstymo jokio nėra. Tarpusavio santykiai normalūs, sutaria gerai. 2016 m. rugsėjo 16 d. A. iš ryto išvyko į miestą su reikalais, ji liko namuose. Apie 13 val. A. grįžo, parvežė degtinės, alaus. Dviese kambaryje vartojo alkoholį. Ji gėrė tik alų, o A. degtinę. Begeriant pradėjo jie dėl kažko konfliktuoti. Negali dabar prisiminti dėl ko susipyko. Vakare, tikslaus laiko neprisimena, nutarė eiti miegoti, nes jautėsi girta. Prisimena, kad atsigulė į lovą, kai prie jos priėjo A. Jis nieko nesakęs tyčia be jokios priežasties spyrė į veido sritį. Pataikė į lūpas, nuo dantų prakirto apatinės lūpos vidinę pusę, atsirado nubrozdinimas, kraujas nebėgo, skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji supyko ant A. dėl tokio jo elgesio ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Kai atvyko policijos pareigūnai A. buvo sulaikytas. Į medikus dėl patirto sužalojimo nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nežada vykti. Turtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia. Ji atleido savo sugyventiniui, pretenzijų jam neturi. Sutinka procesą baigti baudžiamuoju įsakymu.

Taip pat kitais rašytiniais duomenimis: tarnybiniu pranešimu, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, bei kuriame užfiksuotos įvykio vietoje nustatytos aplinkybės, jog 2016-09-16, apie 20.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, konflikto metu neblaivus A. K. sumušė neblaivią savo sugyventinę G. Ž. (6 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini), kuri apžiūrėta, įvykio vietoje fotografuota, niekas nepaimta (8-12 b. l.).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, jog atvykus į įvykio vietą smurtą patyrusi G. Ž. paaiškino, kad smurto poveikis pasireiškė tuo, kad neblaivus sugyventinis A. K. spyrė vieną kartą jai į veidą, tuo praskėlė jai lūpą, patyrė fizinį skausmą, ant nukentėjusiosios veido matėsi prakirsta lūpa, kraujo dėmės (14-15 b. l.).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užregistruotais duomenimis, kuriuose nurodyta, kad vyras pranešėjai iš kojos trenkė ir praskėlė jai lūpą, reikalinga policijos pagalba, pranešimas užregistruotas 2016-09-16, 20.26 val., ir sekundės dalimis į įvykio vietą išsiųstos Šiaulių apskrities VPK pajėgos 2016-09-16, 20.26 val. (17-20 b. l.).

Asmens blaivumo testo duomenimis, iš kurių matyti, kad 2016-09-16 21.49 val., A. K. nustatytas 2,62 promilių girtumas (34 b. l.), įvykio vietos apžiūros metu nukentėjusiajai G. Ž. nustatytas 3,28 promilių girtumas (23 b. l.).

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas konstatuoja, kad veika kvalifikuota teisingai, nes kaltinamasis tyčia spirdamas vieną kartą nukentėjusiajai G. Ž. į veidą, tuo prakirsdamas jai lūpą, savo šeimos nariui sugyventinei G. Ž. sukėlė fizinį skausmą, nėra jokių objektyvių duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose, bei abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytinos tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus, kai teistumas už juos neišnykęs.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Praeityje kaltinamasis teistas 7 kartus, visais atvejais už tyčinius nusikaltimus, iš jų už nusikaltimus kito asmens gyvybei bei apsisprendimo laisvei, paskutinį kartą 2010-03-16 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo už tyčinius turtinio pobūdžio nusikaltimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį 5 metų 2 dienų laisvės atėmimo bausme, į laisvę, atlikus bausmę, paleistas tik 2015-03-13 ir teistumui neišnykus, pusantrų metų laikotarpyje padarė šią naują tyčinę nusikalstamą veiką, nukreiptą į artimo asmens sveikatą, kas didina šio kaltinamojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, be to, jis administracine tvarka baustas, turi 2 galiojančias administracines nuobaudas už pažeidimus viešajai tvarkai ir kelių eismo saugumui, nedirbantis, darbo biržoje registruotas.

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į įstatymo reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintinos tai, jog jis inkriminuotą tyčinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus, kai teistumas už juos neišnykęs (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika nukentėjusiajai sukeltus nežymius padarinius, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, savo kaltę pripažino ir suprato netinkamai pasielgęs, žadėjo pasitaisyti, jeigu būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs, nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido, nurodė, kad anksčiau jos atžvilgiu nėra smurtavęs, jų tarpusavio santykiai normalūs, kartu veda bendrą ūkį ir toliau nori kartu gyventi, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo nuomonę (sutikimą) dėl bausmės rūšies parinkimo ir pritardamas prokuroro siūlymui, mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai galėtų būti adekvati sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis), nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą, ir įpareigojant jį šiuo laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išspręsta supaprastinto proceso tvarka ir užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį šiuo laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir A. K. skirti galutinę laisvės apribojimo bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį šiuo laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti į atliktą bausmę A. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-09-16, 20.35 val., iki 2016-09-17, 15.35 val. (1 parą) ir laikyti, kad yra atlikęs dalį bausmės – 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

Panaikinti A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti A. K., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.