Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lidija Deksnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. V. (toliau ir – pareiškėja) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, M. V., V. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Jonavos m. mirė pareiškėjos sutuoktinis J. V.. J. V. iki mirties gyveno kartu su pareiškėja jiems jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), kuris registruotas J. V. ir I. V. vardu. Po sutuoktinio mirties I.V. ir toliau gyveno minėtame bute, naudojosi sutuoktinio daiktais, mokėjo mokesčius už buto komunalines paslaugas, sunaudotą elektros energiją. Mokesčius už butą elektroniniu būdu pareiškėjai padeda sumokėti sūnus M. V. Pareiškėja nėra gavusi paveldėjimo teisės liudijimo gavimo po sutuoktinio mirties, paaiškėjo, kad ji praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Po J. V. mirties jo turto paveldėjimo byla nebuvo užvesta, jo įpėdiniai – vaikai M. V. ir V. S. dėl turto paveldėjimo nesikreipė (b. l. 1–2).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Pareiškimu, suinteresuotų asmenų atsiliepimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis J. V. mirė (duomenys neskelbtini) Jonavoje, pareiškėjos ir J. V. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 7). (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono 3-ojo Notarų biuro notaro Z. Bondzinsko liudijimu nustatyta, po J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), kurio paskutinioji deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirties, dėl jo turto paveldėjimo byla neužvesta, nėra gauta pareiškimų apie palikimo priėmimą (b. l. 5). 2024 m. sausio 22 d. Gyventojų registro išrašu, J. V. mirė santuokoje, (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), sutuoktinė I. V. (santuokos data (duomenys neskelbtini)), pilnamečiai vaikai : M. V., V. S. (b. l. 9). Testamentų registro (duomenys neskelbtini) išrašu nustatyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo, kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) testamentų, palikimo priėmimo ir kt. faktų (b. l. 38). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad I. V. ir J. V. vardu registruotas turtas – butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). (duomenys neskelbtini) pažymomis apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad I. V. ir J. V. nuo (duomenys neskelbtini) deklaravę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 10, 11). Pareiškėjos pateiktais įrodymais apie mokesčių už buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas (UAB „Jonavos paslaugos“ sąskaitos) ir elektros energiją (UAB „Ignitis“ sąskaitos), mokėjimą nustatyta, kad nuo pat palikėjo J. V. mirties buvo mokami mokesčiai už minėtą butą (b. l. 12–20).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis, toliau – CK). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 3.50 straipsnio 3 dalis).

Po J. V. mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė I. V. liko gyventi šeimos bute (duomenys neskelbtini), šiame bute deklaravo gyvenamąją vietą, 2022 m. gruodžio mėnesį mokėjo mokesčius už šiame bute už suvartotą elektros energiją, komunalines paslaugas. Tai įrodo, kad I. V. laikė save viso turto, likusio po sutuoktinio mirties, savininke, šį turtą valdė, prižiūrėjo, disponavo juo. Preziumuojama, kad santuokoje įgyto turto dalys yra lygios. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui, daugiau šia byla suinteresuotų asmenų nėra, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas nepažeidžia kitų asmenų teisių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, daroma išvada, jog asmuo laikomas priėmusiu palikimą, jeigu nustatoma, kad jis faktiškai valdo palikimą sudarantį turtą, t. y. juo naudojasi, prižiūri, administruoja, moka mokesčius bei valdydamas minėtą turtą laiko save turto savininku. J. V. testamento nesudarė ir testamentu niekam savo turto nepaliko. Dėl J. V. mirties dėl palikimo priėmimo nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą į notarų biurą nesikreipta.

Byloje pakanka duomenų, kad I. V. po sutuoktinio J. V. mirties (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti. Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, jis nustatomas J. V. turto paveldėjimo tikslu. Sprendime tikslūs faktiškai pradėto valdyti turto duomenys nenurodomi.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje yra 7,93 Eur, jos valstybei iš pareiškėjos nepriteisiamos, nes neviršija 8,00 Eur (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–268, 270, 443 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti J. V. turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.