- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-08-18
- Bylos Nr.
- 1-230-490/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33333-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Damulienė
- Kaltinamasis
- P. G.
išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Ramunės Brazdeikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-33333-17 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Kaišiadorių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, našlys, pensininkas, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) teistas 2017 m. birželio 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir 145 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. G. 2017 m. liepos 2 d., apie 15 val., namuose (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų kartu su sugyventine J. V. metu, tyčia, sėdėdamas ant fotelio šalia J. V., sudavė vieną smūgį alkūne J. V. į dešinį šoną, tuo padarydamas dešinės krūtinės ląstos sumušimą, tokiu būdu nukentėjusiajai J. V. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, jis 2017 m. liepos 3 d., apie 12.30 val., būdamas adresu: (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų kartu su sugyventine J. V. metu, grasino sugyventinei, kad ją užmuš ir pasmaugs, jei ji iškvies policiją, kas buvo pakankamas ir realus pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, po išsakytų grasinimų J. V., tyčia ranka pastūmė į J. V. krūtinę, po ko ji nugara krito ant kambaryje stovėjusio fotelio ir susimušė nugarą, tokiu būdu nukentėjusiajai J. V. sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.
P. G. apklausos protokolu nustatoma, kad jis dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis su sugyventine J. V. gyvena ir bendrai ūkį veda apie 4–5 metus, gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Kai susipyksta, sugyventinė išeina į savo namus (duomenys neskelbtini). 2017 m. liepos 3 d. jis nuo ryto vartojo alkoholį, gėrė alų, apie 12 val. atėjo pas J. V., kur tarp jų kilo konfliktas. Nepamena, dėl ko konfliktavo, buvo neblaivus, bet neatmeta tos galimybės, kad galėjo rankomis J. V. pastumti, dėl ko ji galėjo nukristi, galbūt galėjo jai ir pagrasinti, kad užmuš ir papjaus, nors realiai, tokio tikslo neturėjo. Taip pat, tarp jo ir J. V. 2017 m. liepos 2 d., dienos metu, būnant jo bute (duomenys neskelbtini) įvyko žodinis konfliktas dėl asmeninių priežasčių. Jie abu buvo neblaivūs, gėrė alų. Susipykus, J, sėdinčiai šalia ant fotelio, sudavė kairės rankos alkūne į kūną, į kurią vietą pataikė, nežino. Dėl šių padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, kaltu prisipažįsta (b. l. 95–98, 101–102).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo P. G. kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:
nukentėjusiosios J. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatoma, kad P. G. yra jos sugyventinis, kartu gyvena apie 6 metus. 2017 m. liepos 2 d. ji buvo P namuose adresu (duomenys neskelbtini), taip pat buvo atėjęs kaimynas G. K., jie visi vartojo alkoholį, gėrė alų. Kaimynui apie 15 val. išėjus, ji su P namuose liko vieni, tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl asmeninių priežasčių, kurio metu, sėdint kambaryje ant fotelio, P. G. vieną kartą sudavė kairės rankos alkūne jai į dešinį šoną, dėl ko juto stiprų fizinį skausmą, skausmą jaučia iki šiol. Po šių P veiksmų, ji skambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Atvykus policijos pareigūnams, pareiškimo nerašė, susirinko savo daiktus ir išėjo į savo namus. Kitą dieną, 2017 m. liepos 3 d., apie 12.30 val., į jos namus (duomenys neskelbtini), atėjo neblaivus P. G., kaltino ją pavogus kavą. Jie sukonfliktavo. Konflikto metu P. G. pradėjo rankomis daužyti kambario duris (durų nesugadino), liepus jam liautis ir pagrasinus iškviesti policijos pareigūnus, P. G. atsakė, kad jei pastaroji iškvies policijos pareigūnus, tuomet jis ją užmuš. Išsakęs grasinimus, P. G. dešine ranka pastūmė į krūtinę, dėl ko ji nugara nukrito ant fotelio, griūdama susimušė nugarą, tuo metu juto stiprų fizinį skausmą. Dėl P. G. veiksmų civilinio ieškinio nereikš (b. l. 51, 54–57).
Liudytojo A. V. apklausos protokolu nustatoma, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). J. V. yra jo motina, kuri gyvena pas sugyventinį P. G. (duomenys neskelbtini) . Kai motina susipyksta su P. G., grįžta gyventi į namus. 2017 m. liepos 3 d., apie pietus, jis buvo savo kambaryje. Tuomet išgirdo, kad į namus atėjo P. G., girdėjo kaip jis su motina tarpusavyje konfliktavo. P šaukė, todėl motina jį išvijo iš namų. Paklausus motinos, kas nutiko, ji paaiškino, kad neblaivus P. G. ją pastūmė, dėl ko ji parkrito. Taip pat motina nurodė, kad 2017 m. liepos 2 d. P. G. jai sudavė į šoną. Jis pats nei vieno įvykio nematė (b. l. 64–66).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1826/2017(02) nustatoma, kad J. V. konstatuota dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas, padarytas 2017 m. liepos 2 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti 2017 m. liepos 3 d., nekonstatuota (b. l. 62).
2017 m. liepos 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėjus butą (duomenys neskelbtini), pėdsakų, tinkamų identifikuoti, nerasta (b. l. 32–35).
2017 m. liepos 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėjus namą (duomenys neskelbtini), pėdsakų, tinkamų identifikuoti, nerasta (b. l. 41–44).
2017 m. liepos 4 d. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas, kuris patalpintas policijos informacinėje sistemoje, įraše užfiksuoti P. G. bei J. V. (b. l. 20–21).
Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS vyr. patrulio M. F. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatoma, kad 2017 m. liepos 3 d., apie 12.48 val., buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini), kvietė J. V.. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – nugaros sumušimas (b. l. 26–29).
Asmens blaivumo testais nustatoma, kad 2017-07-03 13.41 val. P. G. nustatytas 2,38 promilių neblaivumas, o J. V. – rasta blaivi (b. l. 30).
Teismas sprendžia, kad P. G. kaltė visiškai įrodyta jo paties parodymais bei šiuos jo parodymus patvirtinančiais kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir ištirtais įrodymais. Tokiu būdu byloje aukščiau ištirtais įrodymais nustatyta, kad P. G., smurtaudamas artimoje aplinkoje, panaudojo fizinį smurtą – smurtaudamas sukėlė savo sugyventinei J. V. fizinį skausmą bei grasino sugyventinei, kad ją užmuš ir pasmaugs, t. y. jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 145 straipsnio 1 dalyje.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę. P. G. padarė tris tyčinius nesunkus nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis praeityje teistas , baustas administracine tvarka (b. l. 73-82), pensininkas, nedirbantis (b. l. 70, 71). Jo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 straipsnis), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei būdamas teistas (BK 60 straipsnis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti, paskiriant alternatyvią bausmę – areštą.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas kaltinamajam BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę mažinant vienu trečdaliu.
P. G., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2017 m. liepos 3 d., 13.40 val. (b. l. 90), paleistas iš laikino sulaikymo 2017 m. liepos 4 d., 12.21 val. (b. l. 91–92).
Kaltinamajam iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliktina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 103–105, BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Daiktiniai įrodymai – elektroninė laikmena su vaizdo ir garso įrašu, kuris patalpintas policijos informacinėje sistemoje su užfiksuotu P. G. bei J. V. pokalbiu prie 2017 m. liepos 4 d. Kitų objektų apžiūros protokolo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
P. G. pripažinti kaltu, 2017-07-02 padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
P. G. pripažinti kaltu, 2017-07-03 padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę, o pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti, jas sudedant iš dalies, ir paskirti subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. G. skirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto 3 papunkčiu, 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šią bausmę subendrinti su 2017 m. birželio 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimu, pakeitus šią bausmę į 90 (devyniasdešimties) parų areštą, ir P. G. paskirti galutinę bausmę – areštą 90 (devyniasdešimt) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu P. G. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. gruodžio 1 d., 19.20 val., iki 2016 m. gruodžio 2 d., 13.35 val.; nuo 2017 m. gegužės 24 d., 21 val., iki 2017 m. gegužės 25 d., 13.03 val.; 2017 m. liepos 3 d., 13.40 val., iki 2017 m. liepos 4 d., 12.21 val. išbūtą laiką, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad jis atliko 3(tris) paras arešto bausmės.
Kardomąją priemonę P. G. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, po to – ją baigti taikyti.
Daiktinį įrodymą – elektroninę laikmeną, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.