- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- e2-612-464/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00236-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- V. F., A. M. P.
- Atsakovas
- G. B.
- Kategorijos
- 3.1.2.2.2Bendrasis teritorinis teismingumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2652-656/2020, kuria buvo sprendžiamas ieškovių V. F. ir A. M. P. ieškinio atsakovui G. B. dėl daiktų grąžinimo priėmimo klausimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės V. F. ir A. M. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui G. B. dėl daiktų ir įrangos grąžinimo, taip pat prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą dėl sunkios materialinės padėties ir paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 24 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
3. Viena vertus, teismas sprendė, kad tokio turinio ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 4 punkte procesiniams dokumentams nustatytų privalomųjų reikalavimų.
4. Kita vertus, nors ieškinys paduotas su trūkumais, teismas iš Gyventojų registro duomenų nustatė, kad atsakovo, kuriam reiškiamas šis ieškinys, deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Kaune. Iš ieškinio turinio teismas taip pat nustatė, kad ir daiktų (raudonmedžio laiptų, plieninių balkonų, trinkelių, medžių, vartų, vartelių), dėl kurių grąžinimo reiškiamas šis ieškinys, buvimo vieta yra Kauno rajone.
5. Teismas pažymėjo, kad pagal bendrą taisyklę ieškinys yra pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Taip pat nurodė, kad šiuo atveju byla pagal pareikštus reikalavimus nepatenka į bylų, teismingų tik Vilniaus apygardos teismui, sąrašą (CPK 28 straipsnis). Todėl konstatavo, kad ieškinys pagal atsakovo gyvenamąją vietą bei ieškinio sumą (140 000 Eur) yra teismingas ne Vilniaus, o Kauno apygardos teismui (CPK 26, 27, 29 straipsniai).
6. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas spendė, kad taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą šiuo atveju netikslinga ir jį atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
7. Teismas taip pat pažymėjo ir tai, kad, kad šalys turi nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir nurodė, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovė V. F. atsakovui G. B. jau yra reiškusi ieškinius, o teismai ieškovei ne kartą buvo išaiškinę ieškinio pareiškimo tvarką. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-44769-1014/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškinį buvo atsisakyta priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis buvo palikta nepakeista. Minėtose nutartyse ieškovei išaiškinta, kad ieškinys teismingas Kauno apygardos teismui pagal atsakovų, tame tarpe atsakovo G. B., gyvenamąją vietą.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė V. F. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, nors jame aiškiai yra nurodyta, kad ieškovė su nepilnamete dukra deklaruoja gyvenamąją vietą Vilniuje, o atsakovas Kaune.
8.2. Atsakovas yra įtakojęs Kauno teismus, todėl ieškovė negali būti nuolat siunčiama atgal į Kauną, kur teismai jau ketvirtus metus nepriima jos ieškinių, skundų ir prašymų.
8.3. Teismas Vilniuje privalo atsižvelgti į ieškovės ir jos dukters teises, o ne tik atsakovo, kuris akivaizdžiai piktnaudžiauja, neatiduodamas daiktų geruoju, teises.
8.4. Ieškovė ir dukra abi sunkiai serga ir nuolatinis stresas tiesiogiai žaloja jų sveikatą. Skundžiama nutartis varžo ieškovės teises.
8.5. Ieškovė savo teisėmis nepiktnaudžiauja, nes jos daiktai turi būti sugrąžinti, o vaiko būsto įrangą taip pat galima paimti iš G. B. nuosavybės ir sugrąžinti ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantės V. F. ir jos nepilnametės dukters A. M. P. vardu pateiktą ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, teisėtumą ir pagrįstumą.
10. Siekiant tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą, privaloma laikytis civilinio proceso įstatyme nustatytos šios teisės įgyvendinimo tvarkos bei sąlygų (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas ne tik patikrina, ar teikiamas ieškinys atitinka bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, keliamus tokiam procesiniam dokumentui kaip ieškinys (CPK 111, 135 straipsniai), tačiau patikrina ir tai, ar nėra aplinkybių, dėl kurių teikiamą ieškinį būtų privaloma atsisakyti (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Viena iš tokių aplinkybių ir yra ieškinio pateikimas ne tam teismui, kuriam jis yra teismingas, kitaip tariant, jo pateikimas teismui, kuris ginčo pagal įstatymą negali nagrinėti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
11. Būtent šią aplinkybę nustatęs Vilniaus apygardos teismas atsisakė priimti apeliantės ieškinį, nors ir pats ieškinys buvo pateiktas su akivaizdžiais trūkumais – jame nėra duomenų apie byloje dalyvaujančius asmenis (jų asmens kodų, gyvenamųjų vietų adresų), nėra nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl daiktų ir įrangos paėmimo iš G. B. (ieškinio pagrindas), nėra aiškiai apibrėžtas ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas). Apeliantė, atskirajame skunde neginčydama pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl jos ieškinio neatitikimo procesiniam dokumentui keliamiems reikalavimams, nesutinka su teismo išvada, kad šis ieškinys neteismingas Vilniaus apygardos teismui.
12. Teismingumo taisyklės yra įtvirtintos CPK IV skyriuje (CPK 25 – 36 straipsniai). Teritorinis teismingumas yra skirstomas į bendrąjį, alternatyvųjį, išimtinį, sutartinį ir kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą. CPK 29 straipsnis nustato bendrąją taisyklę, kad ieškinys yra pateikiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinės vietą (juridinio asmens). CPK 30 straipsnis nustato konkrečius atvejus, kada ieškovas turi teisę pasirinkti, kuriam teismui pateikti ieškinį. CPK 31 straipsnis reglamentuoja išimtinį teismingumą, kai yra kilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto arba pagal palikėjo kreditorių ieškinius, o CPK 32 straipsnis reglamentuoja sutartinį teismingumą.
13. Apeliantės įsitikinimu, ieškinys teismingas Vilniaus, o ne Kauno apygardos teismui, kadangi ji nurodžiusi, kad ji ir jos nepilnametė dukra deklaruoja savo gyvenamąją vietą Vilniuje. Ieškinyje buvo nurodyta, kad ieškinį prašoma priimti CPK 30 straipsnio (konkrečiai nenurodant kurio punkto) pagrindu, t. y. pritaikius alternatyvaus teismingumo taisykles.
14. Įstatymų leidėjas CPK 30 straipsnyje nustatė baigtinį sąrašą atvejų, kai ieškovas gali pasirinkti, kuriam teismui pateikti savo ieškinį: ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą (1 dalis); ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (2 dalis); ieškinys, susijęs su juridinio asmens filialo veikla, gali būti pareiškiamas taip pat pagal filialo buveinę (3 dalis); ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą (4 dalis); ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, taip pat atimant gyvybę, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba žalos padarymo vietą (5 dalis); ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą (6 dalis); ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (7 dalis); ieškinys dėl atlyginimo nuostolių, atsiradusių laivams susidūrus, ir dėl atlyginimo išieškojimo už pagalbos suteikimą bei gelbėjimą jūroje, taip pat visais kitais atvejais, kai ginčas kyla dėl vežimo jūra teisinių santykių, gali būti pareiškiamas ir pagal atsakovo laivo buvimo vietą arba laivo įregistravimo uostą (8 dalis); ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą (9 dalis); ieškinys, susijęs su globėjo, rūpintojo ar turto administratoriaus pareigų ėjimu, gali būti pareiškiamas taip pat pagal globėjo, rūpintojo gyvenamąją vietą arba turto administratoriaus gyvenamąją ar buveinės vietą (10 dalis); ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą (11 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju, kaip galima spręsti iš ieškinio ir jo reikalavimo, teismo prašoma išreikalauti iš atsakovo G. B. daiktus bei įrangą, t. y. kilnojamąjį turtą. Todėl, viena vertus, toks vindikacinis reikalavimas nepatenka nei į vieną iš CPK 30 straipsnyje aptartų atvejų (sąlygų), galinčių leisti apeliantei pasirinkti teismą, nagrinėsiantį tokio pobūdžio ginčą. Kita vertus, tiek ieškinio, tiek atskirojo skundo teiginiai, kad apeliantė ir jos nepilnametė dukra A. M. P. deklaruoja gyvenamąją vietą Vilniuje, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, o pačiame ieškinyje ir atskirajame skunde apskritai nenurodoma joks apeliantės gyvenamosios vietos adresas. Dar daugiau, remiantis Gyventojų registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), apeliantė V. F. yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini), o jokių aktualių duomenų apie jos gyvenamosios vietos deklaravimą Lietuvos Respublikoje ar Vilniaus mieste, kaip teigia atskirajame skunde apeliantė, Gyventojų registre nėra.
16. Tokie atskirojo skundo argumentai, kad Kauno teismai jau ketverius metus nepriima apeliantės ieškinių, reiškiamų atsakovui G. B., nekeičia CPK įtvirtintos bendrojo teritorinio teismingumo pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis) taikymo privalomumo ir nesudaro pagrindo šios taisyklės netaikyti. Tai, kad apeliantės ieškinius atsisakoma priimti arba jie laikomi nepaduotais, lemia ne jos subjektyvus ir jokiais įrodymais nepagrįstas įsitikinimas, jog atsakovas G. B. daro įtaką teismams, tačiau pačios apeliantės pasirinktas elgesio modelis. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, apeliantė yra dalyvavusi net 663 teisminiuose procesuose, iš jų – 95 procesuose atsakovo ar trečiojo asmens statusu buvo traukiamas G. B..
17. Taigi, apeliantei ne kartą buvo išaiškinti tiek bendrieji, tiek specialieji ieškinio turinio ir formos reikalavimai bei ieškinio pateikimo tvarka. Nepaisydama įvairių instancijų teismų išaiškinimų, apeliantė nuolatos teikia ieškiniais pavadintus dokumentus, kurių tiek dėl jų formos ir būtinųjų rekvizitų nebuvimo, tiek dėl turinio ir apeliantės pasirinktos įžeidžiančios leksikos, vertinimų bei apibūdinimų negalima pripažinti tinkamai pareikštais teismui procesiniais dokumentais. Pažymėtina, kad kiekvienas prašantis teisminės gynybos asmuo turi ne tik procesines teises, bet ir procesines pareigas, jis turi laikytis visiems asmenims vienodai privalomų elgesio taisyklių, įskaitytinai ir taisyklių, nustatančių ginčų nagrinėjimą atitinkamuose teismuose ar reikalavimus procesinių dokumentų formai bei turiniui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikantis protingumo ir teisingumo principų. Taip pat šios teisės normos 3 dalyje tiesiogiai įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti savo teise ar siekti jos įgyvendinimo tokiu būdu, kuris prieštarauja subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.
18. Aptartų draudimų kontekste įvertinant apeliantės elgesį, galima spręsti apie jos netinkamą naudojimąsi subjektine teise kreiptis į teismą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad apeliantė šioje byloje ieškinį pateikė 2020 m. vasario 7 d., t. y. kai vis dar buvo sprendžiamas panašaus turinio reikalavimų atsakovui G. B. dėl turto grąžinimo natūra Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 priėmimo klausimas. Minėtoje byloje teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi apeliantei nurodžius jos procesinio dokumento (ieškinio) trūkumus, apeliantė 2020 m. vasario 3 d. pateikė patikslintu pavadintą ieškinį, kurį kartu su pradiniu ieškiniu teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartimi pripažino nepaduotais, o trūkumus – neištaisytais. Vadinasi, toks apeliantės elgesys, kai teismams kas kartą yra teikiami tapatūs ydingos procesinės formos bei turinio dokumentai, nors CPK nustatytų reikalavimai neabejotinai jau yra jai išaiškinti ir žinomi, apeliacinės instancijos teismui leidžia padaryti išvadą, kad apeliantė nesiekia ekonomiškumo ir proceso koncentracijos principus atitinkančio galimai jos pažeistų teisių gynimo teismine tvarka, tačiau, priešingai, piktnaudžiauja procesine teise kreiptis į teismą.
19. Kaip nepagrįstas atmestinas ir toks atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama nutartis varžo apeliantės teises. Priešingai, skundžiama nutartis neatima galimybės apeliantei kreiptis į teismingą teismą su ieškiniu, atitinkančiu visus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Šiame kontekste apeliantei taip pat išaiškintina, kad teismams nėra suteikti įgaliojimai proceso dalyviams skirti advokatą. Teise pasinaudoti antrine valstybės garantuojama teisine pagalba apeliantė gali, jeigu atitinka Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytas sąlygas, tačiau dėl tokios pagalbos teikimo apeliantė su prašymu ir atitinkamais dokumentais turėtų kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (Odminių g. 3, 01122 Vilnius).
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškinys teikiamas dėl daiktų ir įrangos grąžinimo, o atsakovo gyvenamoji vieta yra Kauno mieste, ir neidentifikavęs tokio pobūdžio ginčo nagrinėjimo galimybės Vilniaus apygardos teisme dėl CPK 28 straipsnyje tik šio teismo kompetencijai priskirtų nagrinėti ginčų, pagrįstai atsisakė priimti apeliantės ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.