- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-02
- Bylos Nr.
- A11.-201-1072/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00014-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Eglė Venckienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. A.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos inspekcija
- Kategorijos
- 1.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 12.29pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.13.1pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, atlikusios tyrimą administracinio nusižengimo byloje – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo vyriausiajam specialistui R. R., veikiančiam pagal įgaliojimą,
išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis, neteistas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnio 7 dalį, 290 straipsnio 8 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. A. 2021 m. sausio 11 d., (duomenys neskelbtini), Medžioklės ploto vienete – (duomenys neskelbtini), vykdytos medžioklės metu pagal 2020 m. gruodžio 19 d. medžioklės lapą Nr. 241 (galiojantį 2020 m. gruodžio 19 d. – 2021 m. kovo 31 d.) drauge su A. G. medžiojo tykojant. G. A. neteisėtai, dviem šūviais, su jam priklausančiu graižtviniu šautuvu A. Zoli, .3006 Springfield Nr. 25977, neteisėtai sumedžiojus tauriojo elnio patiną ((duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vieneto „(duomenys neskelbtini)“ tauriųjų elnių patinų limitas 2021 m. sausio 11 d. jau buvo išnaudotas) jį kartu su A. G., L. J. ir E. B. visi kartu drauge gabeno: atitempė iki automobilio Toyota Land Cruiser, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. J., ir pasikrovę vežėsi į lupyklą iki buvo sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimui. Tokiais savo veiksmais G. A. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 (toliau ir – Medžioklės taisyklės, Taisyklės) 17; 58.2.2; 58.2.3 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 290 straipsnio 7 ir 8 dalyse.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. A. parodė, kad kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų pripažįsta ir labai gailisi, atlygino 5 000 eurų padarytos žalos gamtai, įsipareigoja atlyginti likusią dalį per kelis mėnesius. Yra medžiotojas nuo 1988 m., apie dešimt metų turi medžiotojo selekcininko kvalifikaciją. 2021 m. sausio 11 d. sutarė su A. G. vykti į elnių patelių medžioklę, žinojo, kad tauriųjų elnių patinų limitas yra išnaudotas. L. J. buvo atvykęs į Ukmergę pas E. B. asmeniniais reikalais, vėliau abu užsuko pas jį (G. A.), pabendravo, L. J. pasiūlė savo automobilius pavežti į medžioklę. L. J. ir E. B. nemedžiojo, ginklų neturėjo, atvežę paliko jį su A. G. ir nuvažiavo toliau laukti. A. G., kaip medžioklės vadovas, įrašė į medžioklės lapą save ir jį – G. A.. Abu tykojo bokštelyje, ginklą – graižtvinį šautuvą, turėjo tik jis, G. A.. Stebėjo pro optinį taikiklį, pastebėjus elnią, nusprendė, kad tai patelė, ragų nematė. Šovė jis, du kartus, pirmą kartą pataikė žvėriui į pilvą, o antrą kartą – į galvą. Priėję su medžioklės vadovu, pamatė, jog nušovė tauriojo elnio patiną. Ragiukai maži, nesimatė, tokia klaida padaryta netyčia. Pasitarė su A. G., kad elnią reikia vežti į lupyklą, šalia yra medžiotojų namelis, ten yra reikalingi dokumentai, kuriuos reikia užpildyti ir pranešti aplinkosaugai apie tai, kad nušovė elnio patiną, viršydami nustatytą limitą. Medžioklės lapą A. G. bandė pildyti dar neišvykus iš medžioklės vietos, bet užšalo tušinukas, bandė „prarašyti“ lapo šone. Tušinuką turėjo tik vieną, tą patį, kuriuo įsirašė į medžioklės lapą kaip dalyvaujantys medžioklėje. Išgirdę šūvius tuomet atvažiavo ir L. J. su E. B., padėjo įkelti jo ir A. G. iki automobilio atneštą elnią. E. B. ir L. J. pasveikino juos su sėkminga medžiokle. Nei jis (G. A.), nei A. G., nieko nepasakė L. J. ir E. B. apie tai, kad sumedžiotas žvėris, kurio jie neturėjo teisės sumedžioti. Lupykla ir medžiotojų namelis yra Gružų kaime, nuo įvykio vietos už maždaug devynių kilometrų. Pavažiavus maždaug septynis kilometrus buvo sustabdyti patikrinimui.
Teismo posėdžio metu duoti parodymai dėl esminių aplinkybių neprieštarauja G. A. nurodytoms faktinėms aplinkybėms, išdėstytoms rašytiniame paaiškinime, esančiame byloje (b. l. 10).
Institucijos, atlikusios tyrimą administracinio nusižengimo byloje – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo vyriausias specialistas R. R. teismo posėdyje prašė pripažinti G. A. kaltu pagal ANK 290 straipsnio 7 ir 8 dalį, nurodė, kad G. A. kaltė be jo prisipažinimo yra pilnai įrodyta ir rašytine byloje esančia medžiaga, prašo nubausti jį už padarytus administracinius nusižengimus teisės normų sankcijų ribose, įvertinant, kad pažeidėjas gailisi, atlygino aplinkai padarytos žalos didelę dalį. Administracinio poveikio priemonę – teisės medžioti atėmimą prašo skirti minimaliam sankcijoje numatytam terminui ir konfiskuoti administracinio nusižengimo padarymo įrankį – ginklą su priedais. Kadangi G. A. savanoriškai atlygino dalį paskaičiuotos padarytos žalos gamtai, prašo priteisti neatlygintą jos dalį, o atsižvelgiant į G. A. finansinę padėtį, neprieštarauja, kad būtų nurodytas atitinkamas jos sumokėjimo terminas. Nurodė, kad institucija atsisako kaltinimo G. A. pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, nes G. A., nebūdamas medžioklės vadovu, neatsakingas už Medžioklės taisyklių 21 ir 24 punkto pažeidimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei padarius administracinio nusižengimo protokole nurodytus veiksmus, įrodinėti reikšmingi ne tik teismo posėdžio metu apklaustų liudytųjų paaiškinimai, bet ir kiti byloje esantys ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Institucija) surašytame administracinio nusižengimo 2021 m. sausio 12 d. protokole Nr. AM-AAD-ANR_P-51-2021 nustatyta, kad 2021 m. sausio 11 d. 23.00 val. G. A. (duomenys neskelbtini), netoliese (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete vykdė medžioklę. 2021 m. sausio 11 d. vykdytos medžioklės metu pagal 2020 m. gruodžio 19 d. medžioklės lapą Nr. 241 (galiojantį 2020 m. gruodžio 19 d. – 2021 m. kovo 31 d.) drauge su A. G. medžiojo tykojant. G. A. neteisėtai, dviem šūviais, su jam priklausančiu graižtviniu šautuvu A. Zoli, 3006 Springfield Nr. 25977, neteisėtai sumedžiojus tauriojo elnio patiną (Ukmergės rajono medžioklės ploto vieneto „(duomenys neskelbtini)“ tauriųjų elnių patinų limitas 2021 m. sausio 11 d. jau buvo išnaudotas) jį kartu su A. G., L. J. ir E. B. visi kartu drauge gabeno: atitempė iki automobilio Toyota Land Cruiser, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. J., ir pasikrovę vežėsi į lupyklą. Sustabdžius automobilį (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete „(duomenys neskelbtini)“ patikrinus medžioklės lapų duomenų apie sumedžiotą tauriojo elnio patiną nebuvo, taip pat nebuvo įrašyti duomenys apie sumedžioto žvėries ragus (b. l. 1-2).
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialisto M. S. ir vyr. specialisto G. S. 2021 m. sausio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Institucijos vyr. specialistas M. S. kartu su Institucijos vyr. specialistu G. S. 2021 m. sausio 11 d. vykdė naktinį medžioklės kontrolės reidą. Apie 22.45 val. (duomenys neskelbtini), išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) miško pastebėtos atvažiuojančio automobilio šviesos, pareigūnams nusprendus jį sustabdyti, priartėjus automobiliui ir davus signalą sustoti, ir tuo pačiu metu įsijungus mėlynos spalvos švyturėliui, nustatyta, kad tai policijos automobilis su skiriamaisiais ženklais, kuriame patruliavo du policijos pareigūnai. Jie teisinosi pamatę mūsų automobilio šviesas, todėl taip nusprendė mus sustabdyti, tačiau ir vieni ir kiti suprato, kad buvo vykdomos tarnybinės funkcijos ir policijos automobilis apsisukęs nuvažiavo atgal. Tai sukėlė įtarimą, nes buvo gauta informacija, jog medžioklės ploto vienete „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos neteisėtos medžioklės yra susijusios su vietine (duomenys neskelbtini) policija. Netrukus netoliese Institucijos specialistai pamatė atvažiuojantį kitą automobilį, buvo priimtas sprendimas jį sustabdyti, nes kelias yra atokus ir tokiu metu važiuojantys asmenys gali būti medžiotojai. Artėjant automobiliui link Institucijos specialistų, automobilio buvo laukta stovint ant kelio su įjungtomis šviesomis, pastebėta, kad artėjantis automobilis jau iš tolo sulėtino greitį, o likus apie 100 metrų atstumui beveik sustojo. Priartėjus dar arčiau, buvo duotas signalas sustoti. Priėjus prie automobilio bei prisistačius važiavusiems asmenims, buvo paprašyta pateikti medžioklės lapą. Automobilyje važiavo keturi asmenys iš skirtingų šeimos ūkių, nesilaikydami karantino sąlygų reikalavimų ir nedėvintys veido / burnos apsauginių priemonių. Vienas iš asmenų, sėdėjęs ant galinės automobilio sėdynės, išlipęs iš automobilio pradėjo prisistatinėti esantis Institucijos specialistų kolega, tačiau dirbantis policijoje, taip pat paminėjo, kad jis buvo informuotas apie netoliese esantį aplinkosaugos ekipažą iš jo kolegų, kurie patruliavo su tarnybiniu policijos automobiliu ir juos buvo ką tik sustabdę. Paprašius pateikti dokumentus paaiškėjo, kad tai E. B.. Jis nuolatos primigtinai prašė susitarti, nes jis yra pareigūnas, atlygio už tai nesiūlė, tačiau sakė turintis daug pažinčių. Institucijos specialistai jį perspėjo, kad dėl tokių jo siūlymų, gali būti kreiptasi į Policijos imuniteto skyrių. Tai sukėlė įtarimą dėl sumedžioto žvėries teisėtumo. Atidarius automobilio Toyota Land Cruise, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinę, jame rastas, su šautinėmis žaizdomis kūne, sumedžiotas suaugęs tauriojo elnio patinas. Tuomet paprašyta pateikti visų automobilyje važiavusių asmenų dokumentus. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo L. J., medžioklės vadovas buvo A. G., sumedžiojęs žvėrį asmuo – G. A., bei jau minėtas E. B., jie visi drauge gabeno neteisėtai sumedžiotą žvėrį. Susisiekus telefonu su medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku A. S., jis patvirtino, kad šie asmenys neturėjo teisės medžioti suaugusio tauriojo elnio patino, nes visas limitas yra išnaudotas. Vėliau kviečiantis kiekvieną asmenį atskirai į automobilį buvo paimti jų rašytiniai paaiškinimai ir vykdytas tolimesnis dokumentų pildymas, padarytas žvėries skrodimas (b. l. 16).
G. A. 2021 m. sausio 11 d. paaiškinime nurodė, kad 2021 m. sausio 11 d., apie 17 val. kartu su A. G., L. J. ir E. B. atvyko prie (duomenys neskelbtini) į medžioklę. Medžioklės vadovas buvo A. G., kuris jį, t. y. G. A., įrašė į medžioklės lapą. L. J. ir E. B. medžioklėje nedalyvavo, kadangi neturėjo ginklų, todėl laukė automobilyje. A. G. ir G. A. nuėjo į medžioklės bokštelį, kur G. A. dviem šūviais nušovė elnio patiną. Šaudamas G. A. buvo įsitikinęs, kad medžioja elnio patelę, kadangi nematė žvėries ragų. Sumedžiotą žvėrį kartu su medžioklės vadovu atitempė iki L. J. vairuoto automobilio ir visi kartu įkėlė į automobilio bagažinę. G. A. nurodė, kad jam buvo žinoma, jog baigtas tauriųjų elnio patinų medžioklės limitas. Medžioklės vadovas A. G. pažymėjo medžioklės lape apie sumedžiotą elnio patelę. Duomenys apie sumedžioto žvėries ragus nebuvo pateikti. G. A. nurodo manantis, kad padarė nedidelę klaidą, kadangi turėtos medžioklės priemonės neleido tinkamai įsitinkinti apie medžiojamo žvėries lytį (b. l. 10).
A. G. 2021 m. sausio 11 d. paaiškinime nurodė, kad 20221 m. sausio 11 d. apie 17 val. kartu su G. A., E. B. ir L. J. atvyko į medžioklę. Kadangi jis medžioklės vadovas, todėl įrašė medžiotojus į medžioklės lapą. Medžiojo jis ir G. A., L. J. ir E. B. liko jų laukti automobilyje. Pastebėjus elnią, G. A. paleido du taiklius šūvius ir žvėris buvo sumedžiotas. Tai kas įvyko, vertina kaip žmogišką klaidą (b. l. 12).
E. B. 2021 m. sausio 11 d. paaiškinime nurodyta, kad 2021 m. sausio 12 d., 17 val. atvyko į „Lėno“ medžiotojų klubo medžioklės plotus, kur atvykti jį buvo pasikvietęs jo draugas A. G.. Kartu buvo G. A. ir jo draugas L., kurio pavardės nežino. Nuvykus į medžioklę, A. G. ir G. A. įsirašė į medžioklės lapą ir nuėjo į bokštelį. E. B. su L. liko sėdėti automobilyje. Kai G. A. ir A. G. sumedžiojo žvėrį, jie padėjo jį pakrauti į automobilį. Ar G. A. žinojo apie sumedžiotų patinų limitą, jam nėra žinoma, nes minėtame medžiotojų būrelyje jis kartais medžioja svečio teisėmis (b. l. 11).
L. J. 2021 m. sausio 11 d. paaiškinimas, iš kurio nustatyta, kad jis kartu su E. B., G. A. ir A. G. atvyko į medžioklės ploto vienetą (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Jis su E. B. liko sėdėti automobilyje, o A. G. ir G. A. nuėjo į bokštelį medžioti. Po kokių 5 val. išgirdo šūvius ir nuėjo link medžiotojų. Buvo sumedžiotas elnio patinas, kurį visi keturi partempė į automobilį. Jis matė, kad medžioklės vadovas A. G. buvo išsitraukęs medžioklės lapą ir ketino jį pildyti. Ką pildė medžioklės vadovas ir kokie taikomi reikalavimai pildant medžioklės lapą, jis negali pasakyti, nes niekada nebuvo medžioklės vadovu (b. l. 13).
A. S. 2021 m. sausio 12 d. paaiškinimas, iš kurio nustatyta, kad jis, būdamas „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų klubo vadovu 2020 m. gruodžio 19 d. išdavė medžioklės lapą Nr. 241 medžioklės vadovui A. G.. Apie tai, kad tauriųjų elnių patinų limitas išnaudotas 2020 m. gruodžio 2 d. trumpąją SMS žinute buvo informuoti visi klubo nariai. Išduodant lapą A. G. buvo dar kartą pakartota, kad tauriųjų elnių patinų limitas yra išnaudotas ir jų medžioti nebegalima. Apie 2021 m. sausio 11 d. vykdytą medžioklę pranešta nebuvo, kaip nebuvo nepranešta ir apie sumedžiotą taurųjį elnią patiną (b. l. 14).
Iš žalos apskaičiavimo nustatyta, kad neteisėtais G. A. veiksmais gamtai padaryta 6 134,70 eurų žala, kurią G. A. pripažino ir dalį jos atlygino (b. l. 3, 48).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
ANK 290 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklės tvarką, pažeidimus. Šios teisės normos dispozicijos yra blanketinės, t. y. nukreipiančios į kitus teisės aktus. Taikant administracinę atsakomybę už šiuos administracinius nusižengimus reikalinga nustatyti medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, kuriuos kaltininkas pažeidė.
ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą.
Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 17 punkte nurodyta, jog medžioklės lapas nesuteikia teisės medžioti medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, neturint nustatyto limito šiems gyvūnams sumedžioti ar jį išnaudojus.
Sprendžiant iš ANK 290 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos teisės normos turinio, neabejotina, kad konstatuojant, jog asmuo pažeidė aptariamą taisyklių punktą, būtina nustatyti, jog jis žinojo ar turėjo žinoti apie tai, kad gyvūnas buvo sumedžiotas neteisėtai. G. A. pripažino, kad žinojo, jog tauriųjų elnių patinų limitas medžioklės sezonui yra išnaudotas, todėl 2021 m. sausio 11 d. su medžioklės vadovu A. G. vyko medžioti elnių patelių. Jo parodymus patvirtina ir medžioklės vadovo A. G., ir medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“, kurio nariais yra G. A. ir A. G., vadovo A. S. paaiškinimai byloje (b. l. 12, 14). Nagrinėjamu atveju, G. A. akcentuoja, jog administracinį nusižengimą jis padarė netyčia, dėl žmogiškos klaidos, nes „elnias turėjo mažus ragiukus“. Pastebėtina, kad ANK neišskiria veikų, kurios gali būti padaromos tik tyčia ar neatsargiai, ar esant ir vienai, ir kitai kaltės formai. Pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose nurodoma, kad nėra jokio pagrindo išvadai, kad pagal ANK 290 straipsnį (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnį) administracinėn atsakomybėn asmenys gali būti traukiami tik už tyčinius teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-23-2013, 2AT-76-2014). Visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma, pavyzdžiui, ANK 109 straipsnis. Visi ANK 290 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties objektyvieji požymiai reglamentuojami ir Taisyklėse, todėl darytina išvada, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-4-689/2020). Teismo vertinimu, G. A., kaip aktyviam medžiotojų būrelio nariui ir ilgamečiam medžiotojui (medžiotojo bilietas išduotas 1988 m. (b. l.7), yra taikomi aukštesni elgesio standartai, todėl jis, turėdamas specialių žinių, prieš šaudamas privalėjo pirmiausiai gerai įsitikinti, į kokį žvėrį taikosi. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G. A. pripažino, jog antru šūviu pataikė į žvėries galvą. Iš prie Apžiūros akto esančios fotolentelės (b. l. 23) byloje matyti, kad elnio ragai šešiašakiai, o tokius, teismo vertinimu, didesnę nei 30 metų medžiotojo patirtį turintis medžiotojas, apie dešimt metų turintis selekcininko kvalifikaciją, kas reiškia gebėjimą nustatyti žvėries amžių ir lytį, taikydamas į galvą privalėjo pastebėti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, abejoti tyčios buvimu G. A. neteisėtuose veiksmuose, teismas neturi jokio teisinio pagrindo.
Protokole nurodyta, kad G. A. pažeidė Medžioklės taisyklių 65 punktą. Jame nustatyta, kad šaudamas medžiotojas privalo įsitikinti, kad šūvis nepavojingas kitiems asmenims, naminiams gyvuliams, nemedžiojamiems laukiniams gyvūnams, nepadarys žalos pastatams ar kitiems žmogaus ūkinės veiklos objektams. Atkreiptinas dėmesys, jog gyvūnai skirstomi į medžiojamus (pvz. elnias, briedis) ir nemedžiojamus (pvz. lūšis, genys). Kai kurių medžiojamų gyvūnų medžioklė yra limituota ir terminuota, pavyzdžiui, tauriųjų elnių. Taigi, nemedžiojamas gyvūnas ir medžiojamas gyvūnas, kurio medžioklė limituojama ir yra terminuota, vadovaujantis Taisyklių 3, 15, 17 punktu, nėra tapačios sąvokos. Kadangi G. A. nušovė limituojamą, bet medžiojamą gyvūną – taurųjį elnią, esant išnaudotam limitui, taigi neteisėtai, o administracinio nusižengimo protokole išdėstyta veika dėl neteisėtai sumedžioto gyvūno įrodyta, tik suklysta nurodant pažeisto teisės akto punktą, teismas pakeičia nuorodą iš Medžioklės taisyklių 65 punkto į 58.2.2 punktą, kuris draudžia asmeniui, turinčiam teisę medžioti, sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti jis neturi teisės.
G. A. įgalioto atstovo nuomone, G. A. turėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, kadangi ši teisės norma numato atsakomybę teisę medžioti turinčiam asmeniui ir už gyvūno, kurį sumedžioti neturi teisės, sumedžiojimą, ir už jo gabenimą, tuo tarpu ANK 290 straipsnio 7 dalis reglamentuoja neturinčio teisės medžioti asmens teisinę atsakomybę.
Pastebėtina, jog už administracinio nusižengimo, už kurį G. A. traukiamas atsakomybėn, padarymo metu ANK 290 straipsnio 8 dalis nustatė atsakomybę už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą, tačiau tiek ANK, tiek galiojančiose Medžioklės taisyklėse nėra apibrėžta, kas yra licencijuojamas gyvūnas. Nuo 2000 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. 258, kuriuo patvirtintos Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklės, iki 2018 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje dalies medžiojamų gyvūnų (iš jų ir tauriųjų elnių) medžioklė buvo licencijuojama (licencijuojamų gyvūnų sąrašas tam tikrais laikotarpiais keitėsi). Tačiau Aplinkos ministro 2018 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-365 Medžioklės taisyklių punktai, reguliavę licencijuojamų gyvūnų medžiojimo tvarką, buvo pripažinti netekusiais galios ar pakeisti, taip pat nuo 2018 m. gegužės 15 d. buvo panaikintos licencijos medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti; nustatyta, kurių medžiojamų gyvūnų (iš jų ir taurusis elnias) medžioklė yra limituojama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-648/2020 konstatavo, jog negalima laikyti, kad sąvokos limituojami gyvūnai (gyvūnai, kurių medžioklė limituojama, nustatant leidžiamų sumedžioti gyvūnų skaičių vieno medžioklės sezono metu) ir licencijuojami gyvūnai (gyvūnai, kurių medžioklė galima tik turint nustatyta tvarka įsigytas licencijas jiems sumedžioti) yra tapačios. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, G. A. veika, gabenant sumedžiotą taurųjį elnią, kvalifikuota teisingai, tai yra, pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį, kuriame numatyta, jog administracinę atsakomybę užtraukia <...> neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas ar gabenimas. Šis teisės normoje nurodytas veiksmas nesiejamas su jokiu kitu kvalifikuojančiu požymiu, tai yra, nesvarbu ar draudžiamą veiksmą atlieka turintis ar neturintis teisę medžioti asmuo, jam numatyta atsakomybė taikoma. Gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį draudžia Medžioklės taisyklių 58.2.3 punktas. Kad neteisėtai sumedžiotą žvėrį G. A. gabeno padedamas A. G., L. J. ir E. B., įrodyta G. A. parodymais, bei teismo posėdžio metu ištirtais kitais įrodymais, o būtent, kartu su G. A. dalyvavusio medžioklėje ir gabenti nušautą žvėrį padėjusio medžioklės vadovo A. G., paaiškinimu (b. l. 12), taip pat nušauto žvėries gabenime dalyvavusių asmenų, L. J. ir E. B. paaiškinimais (b. l. 11, 13), tarnybiniu pranešimu (b. l. 16).
G. A. įgaliotas atstovas atkreipė teismo dėmesį dėl galimybės vertinti G. A. veiką Medžioklės taisyklių 28.2 punkto kontekste. Jame nustatyta, jog, kai medžioklėje varant vieno varymo metu arba medžioklėje tykojant, kurioje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, sumedžiojama daugiau medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, nei yra limito šiems gyvūnams sumedžioti likutis, medžioklės lape nedelsiant (medžioklėje varant – pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas (1 priedas), kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas AAD elektroniniu paštu.
Aiškinant minėtą teisės normą, pastebėtina, jog pirma, joje reglamentuojama limituotų žvėrių medžioklė, limitui esant neišnaudotam, o antra, kai vienos ir tos pačios medžioklės metu, nesvarbu ar ji vyksta varyminiu būdu, ar tykojant, ir kai joje dalyvauja keli medžiotojai, nušaunamas žvėrių kiekis, viršijant nustatytą jų limitą, medžioklės lape nedelsiant turi būti apie tai pažymėta, o pranešti AAD galima ir kitą dieną. Nagrinėjamu atveju, ši teisės norma negali būti taikoma, nes, kaip jau nustatyta šioje byloje, medžioklė vyko jau esant išnaudotam tauriųjų elnių limitui ir medžiotojams A. G. ir G. A. apie tai žinant. Be to, apie sumedžiotą elnio patiną nebuvo nedelsiant įrašyta į medžioklės lapą. Vertinant G. A. kaltės formą padaryto administracinio nusižengimo atveju, kuri, teismo vertinimu, yra tyčinė, atkreiptinas dėmesys į tokius G. A. paaiškinimus, jog, pastebėjus, kad nušovė ne elnio patelę, o patiną, ir pasitarus su A. G., buvo nutarta važiuoti į lupyklą, kur gretimais esančiame medžioklės namelyje buvo reikalingi dokumentui pildymui, juos užpildyti ir pranešti AAD, tačiau pakeliui buvo sustabdyti pareigūnų patikrinimui. Teismo toks paaiškinimas neįtikino, nes jokių kitų papildomų dokumentų pildymui nereikėjo, duomenis apie sumedžiotą žvėrį reikėjo įrašyti A. G., kaip medžioklės vadovo, turimame medžioklės lape. G. A. parodė, jog A. G. medžioklės lape vis gi bandė įrašyti apie nušautą elnią ir įvykio vietoje, bet užšalo tušinukas, ir atkreipė teismo dėmesį, kad medžioklės lapo šone matyti „prarašyti“ jį bandymo žymės. Teismo paklaustas nurodė, kad įvykio vietoje turėjo tik vieną tušinuką – tą patį, kuriuo A. G. prieš medžioklę įrašė į medžioklės lapą dalyvaujančius medžiotojus. Vis gi pastebėtina, kad toks aiškinimas vertintinas kaip gynybinė pozicija ir bandymas sušvelninti sau ir medžioklės vadovui gresiančią teisinę atsakomybę. Tokią išvadą teismas daro nustatęs, jog medžioklės lape 2021 m. sausio 11 d. medžioklėje dalyvaujantys medžiotojai įrašyti mėlynu rašalu, o „prarašyti“ bandyta juodo rašalo rašymo priemonę, o būtent tokia buvo užpildyti medžioklės lape ankstesnės – 2020 m. gruodžio 22 d. medžioklės duomenys. Be to, toks paaiškinimas vertintinas ir kaip nenuoseklūs parodymai, nes patikrinimo metu rašytame G. A. paaiškinime nurodyta, jog medžioklės vadovas įrašė medžioklės lape duomenis apie sumedžiotą elnio patelę, tik neįrašė apie ragus (b. l. 10).
G. A. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 1 dalyje, padarymą kaip pažeidęs Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 21 ir 24 punktus, pareigūnams patikrinimo metu nustačius, kad medžioklės lape nėra duomenų apie sumedžiotą tauriojo elnio patiną, taip pat sumedžioto žvėries ragus. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, jog šio kaltinimo G. A. nepalaiko, nes už minėtą veiką atsakingas medžioklės vadovas.
Iš 2020 m. gruodžio 19 d. išduoto medžioklės lapo Nr. 241 matyti, kad medžioklės vadovu buvo paskirtas A. G., 2021 m. sausio 11 d. medžioklėje dalyvavo du medžiotojai – G. A. ir A. G. (b. l. 9). Tokius duomenis patvirtina ir medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. S. paaiškinimas (b. l. 14), A. G. paaiškinimas (b. l. 12) ir paties administracinėn atsakomybėn šioje byloje traukiamo G. A. parodymai.
Atsižvelgiant į tai, kad G. A. nemedžiojo individualiai, o kartu su medžioklės vadovu A. G., todėl G. A. negali kilti ir atsakomybė už pareigų, kurias turėjo atlikti medžioklės vadovas, neatlikimą. Vertinant išdėstytas aplinkybes, administracinio nusižengimo byla G. A. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina.
Už tai, kad medžioklės lape neįrašyti duomenys apie sumedžiotą tauriojo elnio patiną, taip pat duomenys apie sumedžioto žvėries ragus, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos inspekcija pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį turėtų traukti administracinėn atsakomybėn A. G..
Atkreiptinas dėmesys, kad Institucija, surašiusi protokolą G. A. suklydo ne tik dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį subjekto, bet ir dėl šios neteisėtos veikos darydama nuorodą į Taisyklių 21 punktą. Teismo vertinimu, pagal nustatytas faktines aplinkybes turėjo būti nurodytas 22 punktas, kuris nurodo, jog medžiojant medžioklės būdais tykojant arba sėlinant, informacija apie gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimą į medžioklės lapą įrašoma prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas. Sumedžiojus elninių žvėrių patinų, duomenys apie jų ragus (dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius) ir šių gyvūnų sumedžiojimo data įrašomi medžioklės lapo antrojoje pusėje. Be to, Taisyklių 24.10. įpareigoja medžioklės vadovą nedelsiant (nesišalinant iš įvykio vietos) informuoti AAD apie medžioklės metu padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus. Tačiau Protokole Institucija, darydama abstrakčią nuorodą į Taisyklių 24 punktą, nenurodė kokia būtent veika ir kokia konkreti teisės norma ja yra pažeista. Medžioklės Taisyklių 24 punktas turi 15 papunkčių, kuriuose nurodytos skirtingos medžioklės vadovo pareigos. Asmuo turi turėti galimybę gintis nuo pareikšto kaltinimo, ir ne asmeniui, o institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą, tenka pareiga formuluoti tikslų kaltinimą.
Dėl nuobaudos skyrimo ir kitų klausimų
G. A. atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs administracinius nusižengimus ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1, punktas). Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas administracinę nuobaudą G. A., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nustatytas nusižengimo padarymo aplinkybes, padarytą žalą – nušautas vienas žvėris, į pažeidėjo asmenybę – neteistas, administracine tvarka iki nagrinėjamo įvykio baustas nebuvo, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visą bylos medžiagą teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti G. A. už nusižengimų, numatytų ANK 290 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje, padarymą paskiriant sankcijose numatytas administracines nuobaudas – minimalias baudas. Vadovaujantis ANK 290 straipsnio 9 dalies nuostatomis, pažeidėjui skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas minimaliam terminui – vieneriems metams (ANK 28 straipsnis). Tokios priemonės taikymas, teismo nuomone, atitinka padaryto administracinio nusižengimo sunkumą. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas G. A. ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė G. A. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti kuo švelnesnę administracinę nuobaudą, neskirti administracinio poveikio priemonės, teismo vertinimu, šiuo atveju toks prašymas negali būti tenkinamas. Iš bylos duomenų matyti, kad G. A. dirba, išlaiko tris vaikus, yra aktyvus medžiotojas virš trisdešimt metų, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, neteistas, nebaustas administracine tvarka už medžioklės taisyklių pažeidimus iki nagrinėjamo įvykio. Šios aplinkybės asmenį charakterizuoja teigiamai, tačiau nėra išskirtinės, be to, tokiam aktyviam ir ilgamečiam medžiotojui, kaip G. A. yra taikomi aukštesni elgesio standartai, tuo tarpu G. A. jų nesilaikė. Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, paskirtos nuobaudos subendrinamos apėmimo būdu.
ANK 290 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, G. A. panaudojo administracinio nusižengimo įrankius, todėl iš jo konfiskuotinas graižtvinis šautuvas A. Zoli, .3006 Springfield Nr. 25977 su odiniu diržu ir plastikiniu dėklu, optiniu taikikliu Carl ZEISS 4,5-14x50 MC Conguest (1 vnt.) su greito nuėmimo laikikliais, bei ginklo pažymėjimas Nr. 0008788-45938.
Medžiotojo bilietas Nr. 013631, saugomas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje, nutarimui įsiteisėjus paliktinas saugoti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje.
Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad šiuo atveju neteisėtai sumedžiotam gyvūnui gabenti buvo panaudota transporto priemonė – automobilis Toyota Land Cruiser, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jis nuosavybės teise priklauso ne G. A. (b. l. 44-45), buvo vairuojamas L. J., t, y. asmens, kurio atžvilgiu iškelta administracinio nusižengimo byla Nr. A11.-200-1104/2021 pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį, todėl teismas sprendžia, jog šioje byloje visureigio Toyota Land Cruiser, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskacijos klausimas nespręstinas.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695 patvirtintos Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 6 punkte baziniai tarifai yra nustatyti už sunaikintus žinduolius. Iš šios metodikos 1 punkto taip pat matyti, kad žala yra padaroma neteisėtais veiksmais sunaikinus ar sužalojus Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jos oro erdvėje, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje gyvenančias, laikinai esančias, migracijos ar kitu metu pastebimus ar aptinkamus laukinius gyvūnus ar jų buveines.
ANK 664 straipsnis numato, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Iš žalos aplinkai apskaičiavimo matyti, jog padarytos žalos laukinei gyvūnijai dydis – 6 134,70 eurų. Šis apskaičiavimas buvo įteiktas G. A. ir jam pasiūlyta geranoriškai šią žalą atlyginti. G. A. teismo posėdžio metu pateikė mokėjimo kvitą, įrodantį, kad savanoriškai atlygino 5 000 eurų (b. l. 48) žalą ir pažadėjo per kelis mėnesius atlyginti likusią dalį. Aplinkos apsaugos departamento atstovas teismo posėdžio metu prašė priteisti laukinei gyvūnijai padarytos ir dar nesumokėtos žalos dalį, tai yra, 1 134,70 eurus. Likęs nesumokėtas žalos dydis priteistinas iš G. A., kaip žalą tiesiogiai padariusio asmens. Atsižvelgiant į G. A. finansinę padėtį (atlyginimo dydį, išlaikomus vaikus), jam nustatytinas 1 (vienerių) metų terminas nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos laukinei gyvūnijai padarytai žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 38 straipsniu, 635 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutarė:
Administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą G. A. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių.
G. A. pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 7 dalyje, padarymo ir paskirti administracinę nuobaudą – 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.
G. A. pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalyje, padarymo paskirti administracinę nuobaudą – 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą ir specialios teisės – teisės medžioti – atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, šias nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, galutinę nuobaudą G. A. skirti 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą ir specialios teisės – teisės medžioti – atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsniu, konfiskuoti G. A. priklausantį graižtvinį šautuvą A. Zoli, .3006 Springfield Nr. 25977 su odiniu diržu ir plastikiniu dėklu, optiniu taikikliu Carl ZEISS 4,5-14x50 MC Conguest (1 vnt.) su greito nuėmimo laikikliais ir ginklo pažymėjimu Nr. 0008788-45938.
Medžiotojo bilietą Nr. 013631, saugomą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje, nutarimui įsiteisėjus palikti saugoti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje.
Priteisti iš G. A. Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos 1 134,70 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt keturis eurus ir septyniasdešimt euro centų) laukinei gyvūnijai padarytai žalai atlyginti, įpareigojant šią žalą atlyginti per 1 (vienerius) metus nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti G. A., kad paskirta bauda per 40 (keturiasdešimt) dienų turi būti sumokėta į valstybės biudžetą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerija (VMI prie FM), įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, esanti banke „Swedbank“, AB, Banko kodas 73000, įmokos kodas 1001, mokėjimo nurodyme laukelyje „Unikalus mokėtojo kodas“ nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 21127546303.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.