- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-29
- Bylos Nr.
- 1-85-322/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29716-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Kaltinamasis
- K. L.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) ( deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, teistas: 1) 2014-06-16 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 1560 Lt bauda ( 452 Eur ); 2) 2019-04-24 Marijampolės apylinkės teismo nutartimi pripažintas Norvegijos Karalystės Haldeno pirmos instancijos teismo 2019-01-14 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.18-152477MED-HALD ir suderinus su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi palikta 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskiriant ją atlikti Lietuvos pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2019-04-24 nutarties įsiteisėjimo dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant visą Norvegijos Karalystėje atliktą laisvės atėmimo bausmės ir kardomojo kalinimo laiką (bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis K. L. 2018 m. vasario 8d. sudaręs su UAB „(duomenys neskelbtini)" (dabartinis pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)") lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)" yra automobilio VOLVO XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir be raštiško UAB „(duomenys neskelbtini)" sutikimo negalėdamas parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims lizingo būdu nupirktos transporto priemonės, 2018 m. kovo 25 d., panaudojęs apgaulę S. V. atžvilgiu, tai yra melagingai jam nurodęs, jog UAB „(duomenys neskelbtini)" jis yra įgaliotas išregistruoti šią transporto priemonę, surašius pirkimo - pardavimo sutartį, už 2300 Eur pardavė S. V. UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį automobilį VOLVO XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip apgaule užvaldė svetimą turtą, tai yra S. V. priklausančius pinigus.
Be to, K. L. 2018 m. vasario 8d. sudaręs su UAB „(duomenys neskelbtini)" (dabartinis pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)") lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)" yra automobilio VOLVO XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, nesilaikydamas su lizingo bendrove sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų, ir be raštiško UAB „(duomenys neskelbtini)" sutikimo negalėdamas parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims lizingo būdu nupirktos transporto priemonės ir apie tai žinodamas, 2018 m. kovo 25d. automobilį pardavė S. V., nesumokėjo nei vienos įmokos, o 2018 m balandžio 23d. UAB „(duomenys neskelbtini)" nutraukus lizingo sutartį bei pareikalavus grąžinti turtą – automobilį, šio turto negrąžino ir tokiu būdu iššvaistė jam patikėtą svetimą - UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausantį turtą 3000 Eur vertės.
Kaltinamasis K. L. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2018 m. vasario mėnesį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išperkamosios nuomos būdu nusipirko automobilį VOLVO XC70V. Kiek pavažinėjęs turėjo išvykti į (duomenys neskelbtini). Kadangi neturėjo lėšų išvykimui, tai pardavė automobilį VOLVO ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kad reikės išvykti į (duomenys neskelbtini) sužinojo vasario mėnesio pabaigoje, tai buvo darbo komandiruotė( darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“).Pirkdamas automobilį nežinojo, kad reikės išvykti taip greitai, planavo tik vasaros pabaigoje, bet reikėjo vykti kovo mėnesį, o lėšų išvykimui ir pragyvenimui (duomenys neskelbtini) neturėjo. Darbdavys prieš komandiruotę avanso neišmokėdavo, todėl nutarė parduoti automobilį VOLVO. Žinojo ir suprato, kad be UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo negalima automobilio parduoti, nes automobilis yra jų nuosavybė. Automobilio pirkėją susirado įdėdamas skelbimą internete „Autogidas“ ar „Autoplius“ , gerai neprisimena, kainą nurodė 2500 Eur. Automobilį nupirko už 2300 Eur S. V., pinigus sumokėjo iš karto ir tuo automobiliu išvažiavo. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), prie sodybos „(duomenys neskelbtini)“, degalinės Lukoil aikštelėje. Buvo surašyta pirkimo-pardavimo sutartis, ar tuo metu sakė pirkėjui, kad automobilį išregistruos - neprisimena, galbūt žadėjo išregistruoti automobilį artimiausiu laiku. Kad automobilis yra ne jo ir kad jis neturi teisės automobilio išregistruoti pirkėjui nesakė, nors pats viską suprato ir žinojo. Nepasakė apie tai pirkėjui dėl tos priežasties, kad tada pirkėjas automobilio nebūtų pirkęs. Pripažįsta, kad taip pirkėją apgavo. Automobilį pardavė 2018-03-25. Iki to laiko už automobilį nesumokėjo nei vienos įmokos, nes neturėjo pinigų. Kai automobilį pirko išperkamosios nuomos būdu galvojo atsiskaitinėti kiekvieną mėnesį, nes galvojo susirasti darbo, jeigu įmonė nebūtų išsiuntusi į komandiruotę, būtų pakeitęs darbą, kaip nors įmokas mokėjęs, bet nesigavo taip kaip norėjo. Savo elgesį vertina blogai, nederėjo taip elgtis. Dėl pareikšto 3500 Eur civilinio ieškinio norėjo susitarti su nukentėjusiuoju, kad leistų sumokėti dalimis ir tikrai būtų žalą atlyginęs, bet nukentėjusysis nepateikė dokumentų už mašinos remontą, nes mašina buvo tvarkinga. Nukentėjusysis nepateikė jokio dokumento, čekio, kad jis mašiną tvarkė. Už automobilį mokėjo 2300 Eur, o dabar atsirado civilinis ieškinys 3500 Eur, nėra jokių dokumentų, kad jis mašiną tvarkė, tačiau su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka.
Apklausus kaltinamąjį įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis BPK 273 straipsniu, nes kaltinamasis nėra kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta.
N. S. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad norėjo įsigyti automobilį. Internetinėje svetainėje „ Autoplius“ rado skelbimą, apie tai, kad parduodamas automobilis VOLVO XC 70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žalios spalvos, už 2300 Eur. Skelbime nurodytu telefonu susiskambino su pardavėju, paaiškėjo, kad automobilis buvo parduodamas (duomenys neskelbtini). 2018-03-25 kartu su savo sūnumi S. V. ir jo draugu nuvyko prie (duomenys neskelbtini), prie sodybos „(duomenys neskelbtini)“, kur degalinės „Baltic petroleum“ aikštelėje susitiko su pardavėju, kuris prisistatė K. L. ir atvyko žalios spalvos a/m VOLVO XC 70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paklausius pardavėjo, kodėl jis parduoda automobilį, šis paaiškino, kad automobilis priklauso jam, jį parduoda, nes jam reikalingi pinigai. Apžiūrėjęs automobilį nutarė jį pirkti, sumokėjo pardavėjui 2300 Eur ir pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį., o pardavėjas K. L. perdavė jam automobilio Volvo XC70 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą bei techninės apžiūros taloną. Daugiau jokių kitų dokumentų nepateikė. Patikrinęs registracijos liudijimą, matė, kad automobilio valdytoju nurodytas K. L., o savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paklausius pardavėjo, kodėl taip yra pažymėta dokumentuose, ar neturės problemų registruojant automobilį savo vardu, pardavėjas paaiškino, kad jokių problemų nekils, nes jis yra įgaliotas išregistruoti automobilį. Suprato iš paaiškinimo, kad K. L. yra arba įmonės direktorius, arba darbuotojas, kuris įgaliotas parduoti minėtą automobilį. Kadangi pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo diena buvo sekmadienis, K. L. įtikino, kad pirmadienį jis nuvyks į VĮ „Regitra“ ir „nuims automobilį nuo įskaitos“. Kaip pažymėta pirkimo pardavimo sutarties pastabose, „...privalu perregistruoti transporto priemonę per 10 dienų, po to, kai į VĮ „Regitra“ kreipėsi buvęs transporto priemonės valdytojas“. Todėl nusipirkęs automobilį Volvo XC70 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juo nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), į savo namus. Kitą dieną, t. y. 2018-06-26 kreipėsi į VĮ „Regitra“, nes norėjo įregistruoti įsigytą automobilį savo vardu, tačiau VĮ „Regitroje“ pranešė, kad automobilis dar neišregistruotas. Po kelių dienų vėl kreipėsi į VĮ „Regitra“, tačiau automobilis vis dar nebuvo išregistruotas. Tada bandė prisiskambinti K. L. jo telefonu (duomenys neskelbtini), tačiau tas telefonas buvo išjungtas. Grįžęs iš komandiruotės vėl kreipėsi į VĮ „Regitra“, tačiau automobilis buvo neišregistruotas, todėl su pareiškimu kreipėsi į Trakų r. policijos komisariatą. Apie tai, kad įsigytas automobilis Volvo XC70 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įkeistas UAB „(duomenys neskelbtini)", pardavėjas K. L. nieko nepaaiškino ir neinformavo. Dėl nusikalstamos veikos nukentėjo, yra padaryta turtinė žala, kurią įvertina 3500 Eur. Žalą sudaro 2300 Eur automobilio įsigijimo kaina bei 1200 Eur įvairus remonto darbai. Remonto darbus bei detalių įsigijimo dokumentų neišsaugojo. Prašo pripažinti civiliniu ieškovu 3500 Eur sumai. (b. l. 83-90, 1 tomas)
- pirkimo- pardavimo sutartimi, iš kurios matosi, kad 2018-02-08 K. L. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3000 Eur lizingo( išperkamosios nuomos būdu) įsigijo automobilį „Volvo XC70", 2004m., transporto priemonė tą pačią dieną perduota pirkėjui, tai yra K. L.( b.l.55-59).
- 2018-07-04 UAB „(duomenys neskelbtini)" pranešime užfiksuota, kad klientas K. L. 2018-02-08 sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 1963, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)" yra transporto priemonės „Volvo XC70", 2004 m., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), savininkė, nurodoma, kad K. L. be raštiško UAB „(duomenys neskelbtini)" sutikimo negalėjo parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims minėtos transporto priemonės, kad K. L. pagal sutartį nėra sumokėjęs nei vienos įmokos, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)" 2018-04-23 vienašališkai nutraukė sutartį ir pareikalavo transporto priemonę perduoti teisėtam savininkui (b. l. 39-54, 1 tomas)
- iš S. V. pateiktos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad K. L. 2018-03-25 pardavė S. V. automobilį Volvo XC 70v/n (duomenys neskelbtini) už 2300 Eur ( b. l. 86, 1 tomas).
- 2018-08-09 daiktų apžiūros protokole užfiksuota automobilio „Volvo XC" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra(b. l. 96-102, 1 tomas)
- iš 2019-09-04 UAB „(duomenys neskelbtini)" rašto matyti, kad bendrovė atgavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį Volvo XC70 v/n (duomenys neskelbtini) ir pretenzijų dėl automobilio neturi. (b. l. 74, 1 tomas).
Dėl veikų kvalifikavimo.
BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.
BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo K. L. kaltė padarius nusikalstamas veikas be jo prisipažinimo, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta medžiaga: nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartimis, daiktų apžiūros protokolu. Byloje neginčijamai nustatyta, kad K. L., parduodamas jam nepriklausantį automobilį tyčia apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą –2300 Eur priklausančių S. V., be to K. L. iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą, pagal išperkamosios nuomos sutartį įsigijęs automobilį VOLVO ir nebūdamas automobilio savininku, be teisėto turto savininko sutikimo, pardavė automobilį S. V., taip tyčia siekdamas turtinės ir asmeninės naudos, iššvaistė jam patikėtą turtą, savo veiksmų pobūdį suprato, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia, todėl kaltinamojo veika pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 184 straipsnio 1dalį kvalifikuota teisingai.
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusysis pateikė ieškinį priteisti 3500 Eur civilinį ieškinį, kuri sudaro automobilio įsigijimo kaina ir automobilio remontas. Kaltinamasis su pareikštu ieškiniu iš esmės sutiko. Nors nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių automobilio remonto darbus vienok, teigti, kad automobilis nebuvo remontuotas teismas neturi pagrindo, pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis nereiškė ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors tokią teisę turėjo( akivaizdu, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė nepatogumų ir nuostolių), be to kaltinamasis ieškinį pripažįsta, todėl ieškinys tenkintinas.
Dėl bausmės.
Skirdamas bausmę kaltinamajam K. L. teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo K. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis K. L. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus esant išnykusiam teistumui pagal 2014-06-16 nuosprendį, tačiau šiuo metu jau yra įsiteisėjusi 2019-04-24 Marijampolės apylinkės teismo nutartis, kuria pripažintas Norvegijos karalystės pirmos instancijos teismo 2019-01-14 nuosprendis, todėl minėta nutartimi ir šiuo nuosprendžiu paskiros bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio pagrindu. Skiriant bausmę atsižvelgiama, kad kaltinamasis pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi, tačiau nėra atlyginęs net dalies žalos nukentėjusiajam, baustas administracine tvarka, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jam skirtina mažesnė nei vidutinio dydžio sankcijoje už padarytas veikas numatyta, bet reali laisvės atėmimo bausmė.
Kaltinamasis prisipažino kaltu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ( BK 64¹ str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;
-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1(vieneriems ) metams 6( šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimi bausmes subendrinti, iš dalies sudedant, subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 ( dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu K. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1(vieneriems) metams 4( keturiems ) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 9 dalimis bausmę subendrinti, iš dalies sudedant su 2019-04-24 Marijampolės apylinkės teismo nutartimi paskirta 5( penkių) metų 3( trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyti galutinę bausmę laisvės atėmimą 6( šešiems) metams 3( trims) bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2020 m. sausio 29 d., į bausmės laiką įskaityti pagal 2019 m. balandžio 24 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartį atliktą bausmę.
Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią.
Priteisti iš K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 3500 Eur( tris tūkstančius penkis šimtus eurų) žalos atlyginimo S. V..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam K. L. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.