Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos,

dalyvaujant atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Kristinai Bajoriūnaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. J. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, jos teritorinio skyriaus ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą iš naujo atlikti pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą ir pakeisti darbingumo priežastį iš „ligos arba būklės“ į „liga (suluošinimas), įgyta karinės tarnybos ar karinių mokymų metu“. Pareiškėjas iš esmės ginčija darbingumo lygio nustatymo priežastį ir siekia, kad darbingumo lygio nustatymas būtų siejamas su liga (suluošinimu), įgytu karinės tarnybos ar karinių mokymų metu. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra ginčijamas NDNT nustatytas darbingumo procentas, teismas toliau dėl šios aplinkybės nepasisakys.

Remiantis byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas 2017-11-17 kreipėsi į NDNT, prašydamas nustatyti darbingumo lygį. NDNT Panevėžio teritorinio skyriaus 2017-12-01 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-4189 nustatyta darbingumo lygio priežastis pagal Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 27.1 punktą, t. y. liga arba būklė. Pareiškėjo mama 2017-12-12 skundu kreipėsi į NDNT, prašydama peržiūrėti sūnaus darbingumo lygio nustatymo priežastį, nustatyti, kad sveikatos sutrikimas kilo dėl patirtos traumos vykusiose karinėse pratybose, besimokant gen. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2018-01-15 sprendimu Nr. SS-98 pareiškėjo mamos skundo dėl darbingumo lygio priežasties netenkino, argumentuodamas, kad NDNT nedisponuoja dokumentais, liudijančiais, kad I. J. sveikatos funkcinis sutrikdymas yra susijęs su liga (suluošinimu) tarnybos ar mokymų metu. Pakartotinis vertinimas taip pat įformintas Darbingumo lygio vertinimo 2018-01-15 aktu Nr. DL-2305. Pareiškėjo atstovė 2018-02-15 skundu kreipėsi į Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, prašydama įpareigoti NDNT per nustatytą laiką pakeisti 2017-12-01 ir 2018-01-15 sprendimus ir atlikti pakartotinį darbingumo lygio priežasties vertinimą atsižvelgiant į papildomai pateikiamus dokumentus. Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priimtu išnagrinėjus ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, 2018-03-27 sprendimu Nr. S-52 pareiškėjo skundą atmetė ir 2018-01-15 NDNT sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą Nr. SS-98 paliko nepakeistą.

Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Atsižvelgiant į nustatytą diskreciją, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – ir Kriterijų aprašas) bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Teismas, vadovaudamasis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reguliavimu, patikrina, ar skundžiamais administraciniais aktais įformintas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Įstatymo 20 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis matyti, kad asmens darbingumas procentais yra trijų lygių. Jei asmeniui nustatoma 0-25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu; jei nustatoma 30-55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu; jei nustatoma 60-100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu (Įstatymo 20 straipsnio 7 dalis). Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais (Įstatymo 20 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punkto nuostatomis, asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant tris kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas), funkcinius (2 priedas), profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas). Kriterijų aprašo 4 punkte nurodyta, kad medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Kriterijų aprašo 1 priede pateiktas sąrašas ligų, suklasifikuotų pagal atitinkamas žmogaus organizmo funkcijų sistemas į XV dalių, prie kiekvienos ligos nurodant bazinio darbingumo vertę procentais apibrėžtuose intervaluose. Funkciniai kriterijai vertinami, atsižvelgiant į asmens funkcijų sutrikimus, pagal tai, kiek valandų asmuo gali dirbti per dieną ar dienų per savaitę (Kriterijų aprašo 11 punktas). Profesiniams ir kitiems kriterijams, turintiems įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, priskiriama: išsilavinimas, profesinė kvalifikacija, darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje, amžius bei fizinės, darbinės ir informacinės aplinkos pritaikymas (Kriterijų aprašo 12 punktas).

Pažymėtina, kad asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, kurie yra patvirtinti instrumentiniais, klinikiniais laboratoriniais ir (ar) kitais tyrimais, parengia ir įteikia asmeniui ar pateikia NDNT elektroniniu būdu šiuos dokumentus (Tvarkos aprašo 8 punktas), o NDNT teritoriniai skyriai per 15 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino (Tvarkos aprašo 14 punktas). Asmenų darbingumo lygį nustato NDNT (Tvarkos aprašo 2 punktas). Asmuo, nesutikdamas su NDNT teritorinio skyriaus sprendimu, gali skųsti jį NDNT direktoriui, o jei asmuo nesutinka su NDNT direktoriaus sprendimu dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, šis sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų gavimo dienos gali būti skundžiamas Ginčų komisijai (Tvarkos aprašo 38, 41 punktai).

Pagal Tvarkos aprašo 27.1 punktą darbingumo lygio priežastys yra „ligos arba būklės“, taip pat nedarbingumo lygio priežastis gali būti „liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu“ (Tvarkos aprašo 27.5 punktas). Pažymėtina, kad pagal Tvarkos aprašo 10.5.3 papunktį, siekiant, jog atitinkamas darbingumo lygis būtų nustatytas dėl ligos (suluošinimo), įgyto tarnybos ar mokymų metu, asmuo turi pateikti nustatytos formos medicininius ir karinius dokumentus. Prireikus – teismo sprendimą ar nuosprendį ikiteisminio tyrimo, kitos kompetentingos institucijos dokumentą, patvirtinantį, kad įvykis yra susijęs su sužeistu (suluošintu) asmeniu ir jo tarnyba.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pagal VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Krizių intervencijos centro išraše pateiktas aplinkybes, pareiškėjui 2012 m. spalio mėn. karinių pratybų metu buvo du epizodai, kai pareiškėjas išsakė jaučiamus galvos skausmus, pykinimą, vėmė. Dėl vangumo, nusilpusios dešinės rankos nebeįvykdydavo fizinio krūvio užduočių. Studijos karo akademijoje nutrūko dėl ligos. Gydymo stacionare istorija Nr. 12-31364 patvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu nustatyta klinikinė diagnozė: ūminis virusinis encefalitas, galutinė diagnozė: ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas be šizofrenijos simptomų, su susijusiu ūminiu stresu (kodas F23.01). Remiantis VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro epikrize, matyti, kad pareiškėjui diagnozuota nediferencijuota šizofrenija. Pareiškėjas 2013-05-29 ir jo mama 2013-04-18 prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją, prašydami nustatyti priežastinį ryšį tarp sveikatos sutrikimo – ūminio praeinančio polimorfinio psichozinio sutrikimo, susijusio su ūminiu stresu, ir tiesioginių pareigų atlikimo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisija 2014-05-06 sprendimu Nr. TS-3, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą dėl priežastinio ryšio nustatymo, padarė išvadą, kad I. J. sveikatos sutrikimas kodas (F23.0) nėra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba, nurodė, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, taip pat teismo posėdžio metu liudininkės pareiškėjo mamos E. J. pateiktais paaiškinimais, nustatyta, kad pareiškėjas I. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos 2014-05-06 sprendimą Nr. TS-3 ir pripažinti, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimas, susijęs su tiesioginių pareigų atlikimu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, tačiau pačiam pareiškėjui atsisakius skundo, administracinė byla Nr. I-8759-463/2014 nutraukta, nutartis įsiteisėjo 2014-10-21.

Įvertinus šiuos duomenis bei įtvirtintą teisinį reglamentavimą matyti, kad byloje nėra jokių objektyvių rašytinių duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjo sveikatos sutrikimas yra tiesiogiai susijęs su pareigų atlikimu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Tokio priežastinio ryšio nepatvirtina nei byloje esantys medicininiai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimas. Taigi priimant pareiškėjo ginčijamus sprendimus nebuvo nei medicininių, nei karinių dokumentų, kurių pagrindu darbingumo lygio priežastis iš „ligos arba būklės“, galėjo būti pakeista į „liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu“. Teismas, remdamasis medicininiuose dokumentuose aprašyta pareiškėjo sveikatos būkle, diagnozuotais organizmo sutrikimais, neturi pagrindo abejoti specialų išsilavinimą ir žinių turinčių NDNT specialistų atliktu pareiškėjo darbingumo lygio įvertinimu. Pažymėtina, kad NDNT vertina asmens darbingumo lygį pagal pateiktus medicininius ir papildomus (šiuo atveju karinius) dokumentus, o kadangi nagrinėjamu atveju pateiktuose dokumentuose nebuvo nustatyta pareiškėjo sveikatos sutrikimo, nulemto, karinių mokymų metu, NDNT tokios išvados savo sprendimuose daryti neturėjo teisinio pagrindo.

Pareiškėjo argumentai dėl ginčijamų sprendimų atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams atmestini kaip nepagrįsti. VAĮ 8 straipsnio 1–3 dalyse nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, jo pasirašymui ir patvirtinimui antspaudu prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje.

LVAT savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis); motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; LVAT 2009-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).

Pažymėtina, kad tiek NDNT teritorinio skyriaus Darbingumo lygio nustatymo akte Nr. DL-4189, tiek NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2018-01-15 sprendime Nr. SS-98 darbingumo lygio vertinimas buvo atliekamas remiantis ligos istorijos, papildomų medicininių tyrimų, specialistų, išvadų duomenimis. Ginčų komisija, sprendime taip pat pateikė aiškius argumentus, atskleidė pareiškėjo susirgimus ir pagrįstai nustatė, kad byloje nėra dokumentų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui nustatytos diagnozės yra susijusios su tarnyba. Iš Ginčų komisijos ir NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2018-01-15 sprendime pateikiamos motyvacijos aiškiai galima suprasti, kodėl šiuo atveju darbingumo lygio nustatymo priežastis „liga (suluošinimas), įgyta karinės tarnybos ar karinių mokymų metu“ negali būti nustatyta, t. y. todėl, kad byloje nėra dokumentų, patvirtinančių priežastinį tarnybos ir sveikatos sutrikimų ryšį. Pažymėtina, kad pareiškėjo ginčijamuose NDNT ir Ginčų komisijos sprendimuose atskleistos taikytinos teisės aktų nuostatos, argumentacija yra pakankama, iš pateiktos motyvacijos aišku, kodėl pareiškėjo skundai negalėjo būti tenkinti.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, teismas sprendžia tik teisės klausimus. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-328/2012). Todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su NDNT bei Ginčų komisijos atliktu pareiškėjo susirgimų priežasties kvalifikavimu pagal Tvarkos aprašo 27.5 punktą. Pastebėtina, kad NDNT ir Ginčų komisijos padarytos išvados galėtų būti paneigiamos tik tuo atveju, jeigu byloje būtų pateiktos kitos išvados, patvirtinančios priežastinį pareiškėjo sveikatos sutrikimų ir tarnybos ryšį. Tačiau tokių išvadų nagrinėjamoje byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijami NDNT 2017-12-01 sprendimas Nr. DL-4189, NDNT 2018-01-15 sprendimas Nr. SS-98, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018-03-27 sprendimas Nr. S-52 priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad atmetus pagrindinius pareiškėjo skundo reikalavimus dėl nurodytų sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti NDNT iš naujo atlikti pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą ir pakeisti darbingumo priežastį iš „ligos arba būklės“ į „liga (suluošinimas), įgyta karinės tarnybos ar karinių mokymų metu“. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo I. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.