- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-18
- Bylos Nr.
- 2S-1368-340/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09430-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą dėl antstolio V. Č. veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašė pripažinti antstolio V. Č. veiksmus neteisėtais. Nurodo, kad jis 2014-03-05 sužinojo, kad jo turtą – namą su sklypu (duomenys neskelbtini), antstolis parduoda iš varžytinių už 284 000 litus. Pareiškėjas nurodė, kad jo namo kaina yra 275 000 litai, o žemės sklypo kaina yra 166 000 litų.
Antstolis V. Č. prašė skundą atmesti, nes pareiškėjui apie varžytines pranešta tinkamai, pareiškėjas dalyvavo įvertinant namą, žemės sklypą, todėl jo argumentai dėl nepagrįstos iš varžytinių parduodamo turto kainos nustatymo atmestini.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškėjo D. K. skundą dėl antstolio V. Č. veiksmų atmetė; panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį dėl vykdymo veiksmų sustabdymo.
Teismas nustatė, kad antstolis V. Č. vykdo vaikui išlaikymo išieškojimą, išieškojimą kreditoriams V. P., UAB „Inter credit“. Nustatė, kad 2013-11-21 skolininko turto atžvilgiu buvo atlikta ekspertizė, kurios metu žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertintas 140 000 litų, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertintas 215 000 litų.
Nurodė, kad pareiškėjas D. K. nepateikė įrodymų, kad pareiškė motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, nors antstolis pareiškėją supažindino su patvarkymu dėl areštuoto turto perkainavimu, vadovaujantis ekspertizės išvada. Pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo ekspertizės, nesikreipė dėl papildomos, pakartotinės ekspertizės. Sprendė, jog realizuojant turtą antstolis laikėsi teisės normų reikalavimų: skolininko turtas įkainotas laikantis teisės normų reikalavimų, skolininko teisės nepažeistos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl jo supažindinimo su ekspertizės išvada. Teigia, jog su ekspertizės išvada nebuvo supažindintas, todėl neturėjo galimybės jos ginčyti. Pažymi, jog dalyvavo turto apžiūroje, tačiau tai, kad ją atliko turto vertintojas, nežinojo, nes jis neprisistatė. Po turto vertintojo vizito jokių dokumentų dėl turto perkainavimo nebuvo gavęs, todėl laiko, kad nesupažindinus su ekspertizės išvada bei turto perkainavimu, jo, kaip skolininko, teisės buvo grubiai pažeistos. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju turtas parduodamas perpus pigiau nei VĮ „Registrų centras“ nustatyta jo vertė (248 000 Lt, vietoje 441 000 Lt). Teigia, jog antstolis be ekspertizės išvados turėjo gauti ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, o gavęs juos negalėjo nepastebėti tokio ženklaus skirtumo. Pirmos instancijos teismas nekreipė dėmesio į tai, kad maža turto pardavimo kaina negali būti laikoma objektyvia ir maksimaliai artima laisvos rinkos kainoms, kurios antstolis nesiėmė tinkamai nustatyti. Apelianto nuomone, antstolis atmestinai vykdė savo pareigas, pažeisdamas vieną iš pamatinių antstolio veiklos principų, įpareigojančių imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Pažymi, jog pirmos instancijos teismas neturėjo įrodymų išvadai, jog jis vilkino procesą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis V. Č. prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad atskirajame skunde skolininkas sąmoningai klaidina teismą, kad turtas buvo apžiūrimas su neprisistačiusiu vyru. Turtą apžiūrėjo ir fotografavo pareiškėjui pristatyta vertintojo asistentė – K. K.. Teigia, jog apeliantas nenurodė naujų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių teismas nebūtų pasisakęs skundžiamoje nutartyje, kurios turėtų įtakos skundo dėl antstolio veiksmų vertinimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos medžiaga nustatyta, jog antstolis V. Č. vykdo skolų išieškojimą iš skolininko D. K., išieškotojų D. B., UAB „Inter credit“ ir V. P. naudai (v.b. Nr.0116/10/02425, 0116/12/01745/ 0116/09/01637). Vykdant priverstinį skolos išieškojimą, buvo areštuotas skolininko D. K. nekilnojamasis turtas, atlikta skolininko nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad minėto turto vertė 2012-10-05 yra 465 000 Lt. 2012-12-20 paskelbtos pirmosios D. K. turto varžytinės neįvyko, kadangi neužsiregistravo ir neatvyko nei vienas pirkėjas. Antrosios varžytinės buvo paskelbtos nuo 2013-03-18 iki 2013-03-25, tačiau joms vykstant 2013-03-19 patvarkymu buvo tenkintas išieškotojo V. P. prašymas ir varžytinės atšauktos. Antrosios pakartotinės varžytinės buvo paskelbtos nuo 2013-04-30 iki 2013-05-07, tačiau 2013-05-07 patvarkymu jos buvo atšauktos, į šias varžytines neužsiregistravus nei vienam pirkėjui. Dėl nekilnojamojo turto rinkos kainų svyravimų, 2013-06-05 patvarkymu buvo skirta pakartotinė turto vertinimo ekspertizė (v.b.Nr.0116/10/02425, b.l.228), kurią paskirta atlikti UAB „Centro kubas“. Gavus eksperto išvadą, 2014-02-07 patvarkymu buvo paskelbtos pirmosios pakartotinės varžytinės, kuriose nustatyta pradinė turto pardavimo kaina – 284 000 Lt. 2014-03-06 skolininkas D. K. kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo reikalavo antstolį atšaukti neteisėtai paskelbtas varžytinės (v.b. Nr.0116/10/02425, b.l.386). Nurodė, kad jo niekas neinformavo apie ketinimą skelbti varžytines, kokiu pagrindu nustatyta nepagrįstai maža parduodamo turto kaina. Antstolis su skolininko skundu nesutiko, CPK 512 straipsnio pagrindu persiuntė pirmos instancijos teismui, kuris skundžiama nutartimi nustatęs, jog skolininkas neginčijo ekspertizės, nesikreipė dėl papildomos, pakartotinės ekspertizės, sprendė, kad realizuojant turtą antstolis laikėsi teisės normų reikalavimų. Konstatavo, kad skolininko turtas įkainotas laikantis teisės normų reikalavimų, skolininko teisės nepažeistos.
Nesutikdamas su pirmos instancijos teismo nutartimi, apeliantas nurodo, jog su ekspertizės išvada nebuvo supažindintas, todėl neturėjo galimybės jos ginčyti. Šis apelianto argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog skolininkui 2013-06-05 antstolio patvarkymas, kuriuo buvo paskirta pakartotinė jo turto vertės nustatymo ekspertizė, buvo įteikta jo darbovietėje (v.b. Nr.0116/10/02425, b.l.305). Kaip matyti iš paties ekspertizės akto, 2013-11-21 skolininkas dalyvavo ekspertui apžiūrint ir vertinant jo turtą, apžiūros akte yra paties apelianto parašas (UAB „Centro kubas“ žemės sklypo su gyvenamuoju namu ekspertizės akto l. 48). Tuo tarpu 2014-02-07 patvarkymas apie paskelbtas pirmąsias pakartotines turto varžytines laikotarpiu nuo 2014-03-12 iki 2014-03-19 skolininkas, parduodamo turto kainą skolininkui buvo pranešta registruotu paštu skolininko nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu ir nors pranešimas grįžo neįteiktas (v.b. Nr.0116/10/02425, b.l.361), tačiau šiuo atveju taikytina CPK 604 straipsnio prezumpcija ir procesinis dokumentas laikytinas įteiktu per penkias dienas nuo jo išsiuntimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, būdamas apdairus ir rūpestingas asmuo, būdamas skolingas ženklią pinigų sumą savo kreditoriams, žinodamas apie jo atžvilgiu pradėtus išieškojimus, paskirtą pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, kurioje pats dalyvavo, turėjo galimybę domėtis bei gauti visą jį dominančią informaciją apie priverstinį skolos išieškojimo procesą, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad procesinių pažeidimų informuodamas skolininką apie vykdomo procese atliekamus veiksmus antstolis nepadarė.
Dėl apelianto argumento, jog turto vertės ekspertizės išvadoje nustatyta turto kaina – 355 000 Lt yra mažesnė nei nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė šio turto rinkos kaina – 441 000 Lt, todėl maža turto pardavimo kaina negali būti laikoma objektyvia ir maksimaliai artima laisvos rinkos kainai, pažymėtina, jog CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Tuo tarpu CPK 718 straipsnis reglamentuoja, jog pirmosiose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertas nustatė, jog skolininko turto rinkos vertė – 355 000 Lt, antstolio pirmosiose pakartotinėse varžytinėse nustatyta 284 000 Lt šio turto kaina atitinka CPK 718 straipsnio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto pateikti išrašai iš nekilnojamojo turto registro nekelia objektyvių ir pagrįstų abejonių iš varžytinių parduodamo turto verte: eksperto nustatyta turto rinkos kaina nuo apelianto nurodytos vidutinės turto rinkos kainos, atsižvelgiant į tai, kad pirmu atveju buvo vertinamas konkretus turtas, įvertinant jo būklę, nusidėvėjimą, buvimo vietą ir kitas aplinkybes, tuo tarpu antru atveju nurodyta vidutinė tokio turto vertė, todėl akivaizdu, kad nekilnojamojo turto kainos skiriasi. Pažymėtina, jog apeliantas, nesutikdamas su eksperto nustatyta turto verte neprašo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti, todėl apelianto argumentai dėl netinkamo ir neobjektyvaus turto įvertinimo atmestini kaip nepagrįsti.
Kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nevertina ir dėl jų nepasisako, nes jie neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo.
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, dėl ko priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Pirmos instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.