Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi asmens, kuriam paskirta administracinė nuobauda, A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusio (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančio (duomenys neskelbtini), įgaliotos atstovės advokatės Dianos Kaunienės prašymą atnaujinti praleistą Klaipėdos teritorinės muitinės 2015 m. kovo 18 d. nutarimo apskundimo terminą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. kovo 18 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 5LMC800529/RŽ51-221 A. S. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 148 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda 260,00 Eur bauda.

2015 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. įgaliotos atstovės advokatės Dianos Kaunienės skundas dėl 2015 m. kovo 18 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimo panaikinimo ir prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl šio nutarimo paduoti. Prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti advokatė motyvuoja tuo, kad A. S. nesutiko su muitinės surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu ir jame nepasirašė. Kadangi jis atsisakė pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokole, muitinės pareigūnai jam nedavė protokolo nuorašo. Tokiu būdu jam nebuvo tinkamai pranešta apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo Klaipėdos teritorinėje muitinėje laiką ir byla išnagrinėta A. S. nedalyvaujant. A. S. gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini). Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dieną jis buvo darbo reikalais trumpam atvykęs į (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną, t.y., 2015 m. sausio 27 d. keltu išvyko į (duomenys neskelbtini). 2015 m. kovo 18 d. muitinės nutarimas jam buvo siunčiamas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, todėl nebuvo įsiteiktas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 293 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad 2015 m. sausio 27 d. A. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir administracinis nurodymas, kuriuo jam buvo siūloma iki 2015 m. vasario 10 d. sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 148 straipsnio 1 dalyje, nurodytą pažeidimą, t. y. 86 Eur. Administracinio nurodymo institutas įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse ir taikomas pažeidėjams pirmą kartą padariusiems Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą nesunkų pažeidimą ir neginčijantiems pažeidimo padarymo fakto. A. S. atsisakė pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokole ir susipažinti su pateikta informacija, tokiu būdu tarsi patvirtindamas, kad jis nesutinka su nustatytu pažeidimu. Toks A. S. sąmoningas elgesys nelaikomas netinkamu jo informavimu apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, būdamas atsakingas ir rūpestingas, turi pareigą rūpintis savo dalyvavimu bylos nagrinėjimą, domėtis priimtu sprendimu, kad vėliau galėtų tinkamai ir laiku įgyvendinti savo procesinę teisę apskųsti priimtą nutarimą. A. S. administracinio teisės pažeidimo protokole nepasirašė, administracinio nurodymo neįvykdė, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime nedalyvavo ir priimtu sprendimu nesidomėjo, išvyko į užsienį ir, kaip pats teigia, apie paskirtą nuobaudą sužinojo, tik antstoliui pradėjus priverstinį baudos išieškojimą. Nutarimas, išsiųstas paštu, adresato nepasiekė, nes, kaip nurodo A. S., jis (duomenys neskelbtini) negyvena. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazėje skelbiama A. S. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Tokią gyvenamąją vietą jis nurodė ir pareigūnams, surašiusiems administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kitų duomenų apie faktinę gyvenamąją vietą, ar adresą korespondencijai gauti, nepateikė. Taigi šią situaciją, dėl kurios buvo eliminuota galimybė gauti procesinius dokumentus, A. S. sukūrė pats.

Be to, A. S. prašymą atnaujinti terminą pateikė praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo nutarimo priėmimo dienos. A. S. prašyme nurodo, kad apie priimtą Nutarimą sužinojo 2015 m. rugsėjo 24 d., tačiau Prašymą teismui pateikė praėjus dar dviem mėnesiams, nes ir vėl prioritetu pasirinko išvykimą į užsienį, o ne pasinaudojimą savo procesine teise.

Atsižvelgdamas į išdėstytus faktus teismas daro išvadą, kad A. S. praleido įstatymo nustatytą apskundimo terminą ne dėl svarbių priežasčių, o dėl savo paties sąmoningų veiksmų (neveikimo), todėl nėra pagrindo atnaujinti šio skundo padavimo terminą. Įstatyme numatytas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje skundą nebus galima. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstant tik objektyvias, nuo asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti skundą.

Baudžiamojo proceso kodekso 314 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jei nuo nuosprendžio ar nutarties paskelbimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai. Ir, nors Administracinių teisės pažeidimų kodekso 293 straipsnyje nėra nustatytas maksimalus terminas tokiam prašymui paduoti, tačiau ši nuostata negali būti aiškinama kaip nustatanti, kad administracinės nuobaudos, kuri yra švelnesnė už kriminalinę bausmę, apskundimo terminas gali trukti ilgiau nei paduodant apeliacinį skundą baudžiamajame procese. Nuo skundžiamo 2015 m. kovo 18 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimo priėmimo praėjo daugiau nei aštuoneri mėnesiai, todėl, taikant analogiją Baudžiamojo proceso kodekso 314 straipsnio 4 dalies taisyklei, terminas apskųsti šiam nutarimui negali būti atnaujintas dar ir dėl to, kad praėjo daugiau nei 6 mėnesiai nuo skundžiamo nutarimo priėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 292 straipsniais,

nutarė:

atmesti A. S. įgaliotos atstovės advokatės D. Kaunienės prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2015 m. kovo 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 5LMC800529/RŽ51-221 paduoti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant tiesiogiai Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.