Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui S. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui A. A. A. dėl žalos regreso tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, R. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir jo argumentai

II. Atsakovo argumentai

III. Trečiojo asmens argumentai

3. Trečiasis asmuo atsiliepimo nustatytu laiku nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir teisinio reguliavimo

4. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) Viešosios tvarkos tarnybos (toliau tekste – VTT) areštinės (toliau tekste – areštinė) vyriausiasis postinis trečiasis asmuo kartu su liudytoju apklaustu pareigūnu N. E. 2022 m. sausio 30 d. apie 18.02 val. per areštinės kameros durų langelį pastebėjo, kad atsakovas rengiasi savižudybei, t. y. buvo matyti iš paklodės padaryta virvė, kurios vienas galas buvo pririštas prie kameros lango grotų, ir į jos kilpą įkišta atsakovo galva. Trečiasis asmuo ir policijos pareigūnas liudytoju byloje apklaustas N. E. supratę, kad atsakovas ruošiasi pasikarti ėmėsi veiksmų, jog sustabdyti atsakovą nuo savižudybės. Plačiau žiūrėti Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2022 m. vasario 28 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. V. [trečiojo asmens] traumos“. Akcentuotina, kad ši išvada įstatymų nustatyta tvarka nebuvo skundžiama, joje nustatytos aplinkybės teismo posėdžio metu taip pat nebuvo kvestionuojamos. Kaip ir nebuvo ginčijamas pats 1 513,96 Eur žalos dydis, jo paskaičiavimo tvarka ir išmokėjimo faktas (CBP-9022).

5. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

6. Atsakovas nesutinka su ieškiniu tuo aspektu, kad paties ieškovo veiksmai neinstruktuojant pareigūnų ir neorganizuojant pratybų, nepasirūpinant būtinomis priemonėmis, o trečiojo asmens veiksmai laikantis įsikibus į suimtąjį bei nesilaikant įsikibus į jokį stabilų daiktą, yra vertinti kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), taip pat kitų teisės aktų nesilaikymu, kaip antai, Vidaus tarnybos statuto 20 straipsnio („Pareigūnų kvalifikacijos tobulinimas“) 1–2 dalyse ir Suėmimo vykdymo įstatymo 13 straipsnio („Suimtųjų teisė gauti informaciją apie jų laikymo tardymo izoliatoriuose tvarką, sąlygas ir teisinę padėtį“) 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Todėl atsakovas neturi pareigos atlyginti žalą.

Dėl žalos atlyginimo

7. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

4.1. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad jeigu valstybė (ar kitas asmuo, išmokėjęs nukentėjusiajam kompensaciją už patirtą žalą) neįgytų regreso teisės į žalą padariusį asmenį, tai toks teisės normų aiškinimas ne tik neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių dėl savo neteisėtų veiksmų.

4.2. Antra vertus, regreso teisės nepripažinimas reikštų, kad žalą padaręs asmuo apskritai išvengia atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtą žalą nukentėjusiam pareigūnui perkeliama mokesčių mokėtojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008). Policijos įstaigos išmokama kompensacija gali dengti ir dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu pareigūno patirtą neturtinę žalą, kurią sukėlė neteisėti žalą padariusio asmens veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017).

8. Šioje byloje ginčas kilo dėl to, kad, atsakovo nuomone, būtent pats ieškovas kaltas dėl trečiajam asmeniui kilusių sveikatos pobūdžio neigiamų pasekmių. Taigi, ieškovas, manydamas priešingai, privalo įrodyti visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai).

9. Ieškovo teigimu, atsakovo neteisėti tyčiniai kalti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis siekė išvengti sulaikymo nuo savižudybės, t. y. priešinosi policijos pareigūnams, ir dėl to buvo pargriautas (krito nuo lovos) trečiasis asmuo, kuris patyrė kūno sužalojimus, t. y. žalą, įskaitant neturtinę. Ieškovo teigimu, policijos pareigūno patirta žala yra atsakovo tyčinių neteisėtų veiksmų pasekmė. Tai reiškia esantį priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką (kompensaciją) nukentėjusiam policijos pareigūnui visiškai kompensavo jam padarytą žalą, t. y. atlygino jo patirtą turtinę ir neturtinė žalą. Kompensuota žala apima trečiojo asmens gydymosi išlaidas ir patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus, neigiamas emocijas, nuotaikų pokyčius ir kt. Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu ieškovo vertinimu ir atsakovo gynybinę poziciją vertinti kaip paneigiančią jo atgręžtinę prievolę ieškovui.

6.1. Teismas visiškai pritaria tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens, tiek liudytojo N. E. parodymams, kad pareigūnai nedelsiant turėjo imtis veiksmų, t. y. nuimti smaugimo kilpą nuo atsakovo kaklo, nes priešingu atveju baigties rezultatas galėjo būti kitoks. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai savo neteisėtus veiksmus (pasipriešinimą pareigūnams, bandantiems išgelbėti jo gyvybę) bando perkelti pareigūnams, kaip neatlikusiems tam tikrų pareigų. Būtent atsakovo nepaklusimas pareigūnų teisėtiems reikalavimas, be kita ko, jiems bandant išgelbėti atsakovo gyvybę, turėjo tiesioginę ir vienintelę įtaką, kad trečiasis asmuo patyrė sužalojimus, dėl ko ieškovas turėjo pareigą atlyginti žalą. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino minėti asmenys, ką nurodo ir ieškovas savo procesiniuose dokumentuose, visos areštinėje esančios lovos yra vieno aukščio ir yra pritvirtintos prie grindų. Įvertinus lovos aukštį ir atramų skaičių (4 lovos kojos) jos stovėjimas yra stabilus ir patikimas. Kitaip tariant, nepalyginamai stabilesnis ir patikimesnis nei kopėčių. Be to, gelbėjant atsakovą ir sulaikant jį nuo savižudybės, būtinybės naudoti kopėčias, kurios yra ūkio paskirties ir nėra priskirtos gelbėjimo darbams, nebuvo. Policijos pareigūnų naudojamos specialiosios priemonės ir jų panaudojimo tvarka nustatyta Policijos įstatymo 27 straipsnio 10 dalyje, Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 1162 patvirtintoje Specialiųjų priemonių specifikacijoje ir Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos apraše, kuris įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad minimuose teisės aktuose kopėčios kaip specialioji priemonė nėra įvardintos.

6.2. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atsakomybės nešalina ir tai, kad jis nemoka lietuvių kalbos. Kaip matyti, atsakovas dalyvauja kitame teisminiame procese (Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-258-919/2022), kuris pradėtas anksčiau, nei atsakovas pateko į areštinę, todėl darytina išvada, kad priežastys, dėl kurių jis čia pateko, turėjo būti žinomos. Tuo labiau, kad kaip matyti iš minėtos baudžiamosios bylos ir Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamosios bylos Nr. 1S-184-1020/2022, kurioje pratęstas suėmimo terminas), atsakovui procesiniai dokumentai verčiami į anglų kalbą. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas jos visiškai nemoka. Kita vertus, kaip matyti iš 2022 m. birželio 14 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-184-1020/2022 atsakovas į Lietuvą atvyko iš Italijos. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovas yra keliaujantis asmuo ir neatvykęs išimtinai iš savo valstybės. Todėl atmetama atsakovo versija, kad jis moka tik kurdų kalbą. Be to, jis tiek šioje byloje, tiek baudžiamojoje byloje yra atstovaujamas atstovo advokato, kurio pagalba taip pat gali suprasti, dėl kokių priežasčių jis yra sulaikytas, paaiškinta laikymo tardymo izoliatoriuje (areštinėje) tvarka, sąlygos ir teisinė padėtis. Trečiasis asmuo patvirtino, kad su atsakovu nebuvo kilę jokių problemų, jeigu nepavykdavo suprasti vienas kito anglų kalba, tuomet komunikuodavo kūno/gestų kalba (rankų judesiais ir pan.). Pastebėtina ir tai, kad byloje yra pateikta 2021 m. gruodžio 20 d. atstovavimo sutartis (ginčo įvykis įvyko 2022 m. sausio 30 d.), pagal kurią pavedimo santykiai sieja 3 metus, ir kuri, be kita ko, parengta lietuvių kalba (DOK-(duomenys neskelbtini)), vadinasi atsakovas turi galimybę suprasti jį supančią aplinką ir netgi ginti savo teises teisme profesionalaus atstovo (advokato) pagalba.

6.3. Atsakovo nuomone, ieškovas privalėjo vadovautis Suėmimo vykdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, t. y. teikti rašytinę informaciją atsakovui apie jo laikymo tardymo izoliatoriuje tvarką ir sąlygas, teises, pareigas ir jiems taikomus draudimus. Tokia informacija pateikiama lietuvių kalba arba suimtojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią suimtasis supranta. Tačiau pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad atsakovas dėl tokios informacijos gavimo į ieškovą kreipėsi, be kita ko, raštu. Todėl ieškovas ir neturėjo pagrindo teikti tokią informaciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1628/2014). Tuo labiau, kad atsakovas, kaip matyti iš pirmiau paminėtų duomenų, prieš įvykį areštinėje daugiau nei mėnesį laiko buvo atstovaujamas profesionalaus atstovo advokato (žr. sprendimo 9.2 punktas).

6.4. Atkreiptinas dėmesys taip pat, kad atsakovo atsakomybės nešalina ir tai, kad jis turi sveikatos sutrikimų. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovo sveikatos būklė buvo stebima nuo pat atvykimo į areštinę. Liudytoja apklausta areštinės bendruomenės slaugytoja L. K. patvirtino, kad su atsakovu pakako susikalbėti kūno/gestų kalba. Byloje pateiktas Klaipėdos apskrities VPK areštinės atsakovo medicininės kortelės išrašas Nr. 30-01124-21 (DOK-(duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad atsakovas be priežiūros nebuvo paliktas, su juo buvo komunikuojama, į norus atsižvelgiama, be to, buvo žinoma aplinkybė, jog jis serga cukriniu diabetu. Iš medicininės kortelės išrašo nematyti, kad atsakovo psichologinė būsena įvykio metu buvo pakitusi, tą paliudijo ir liudytoja slaugytoja, papildydama, kad jis buvo stabilus ir ramus. Be to, liudytoja paaiškino, kad atsakovui buvo duodami vaistai tinkamam cukraus kiekio kraujyje sureguliavimui. Jos teigimu, 5,5–6 mmol/l kiekis cukraus kraujyje yra norma, o kritinė – 8 mmol/l. Kaip matyti iš pirmiau minėto atsakovo medicininės kortelės išrašo įvykio dieną 11.32 val. gliukozės koncentracija kraujyje buvo pakilus iki 8,2 mmol/l, jam duoti vaistai – „Metformin 500 mg“. Liudytojos teigimu, atsakovas padidintos vaistų dozės neprašė, be kita ko, buvo duodami tokie vaistų kiekiai, kokie buvo nurodyti, nes areštinės slaugytojos neturi teisės savo nuožiūra skirti vaistų ar keisti paskirtų vaistų kiekio. Po įvykio 20.45 val. buvo iškviesta greitoji pagalba ir atsakovas išvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Atsakovui 2022 m. vasario 2 d. išvykstant iš areštinės konvojui atiduoti likę vaistai (2,5 tabletės Metformin (1 000 mg) pristatymui į tardymo izoliatorių; išrašytas medicininis pažymėjimas forma Nr. 046/a (DOK-(duomenys neskelbtini)). Trečiasis asmuo taip pat paliudijo, kad bandymo nusižudyti dieną vedė atsakovą į medicinos punktą, jog patikrinti cukraus kiekį kraujyje. Neįprastų/neigiamų psichologinio pobūdžio požymių atsakovo veiksmuose trečiasis asmuo nepastebėjo. Jo teigimu, atsakovas elgėsi kaip įprastai – buvo ramus. Liudytojas N. E. paliudijo, kad savižudybės faktas galėjo būti įtakotas atsakovo protesto, nes jis norėjo vykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, iš kurio buvo etapuotas į areštinę, nes tardymo izoliatoriuje yra daugiau laisvės, nei kad areštinėje.

10. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, ieškinys tenkinamas visiškai (CPK 178, 195 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

11. Ieškovas, kaip valstybės institucija (įstaiga), bylose dėl lėšų išieškojimo yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste –CPK) 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Todėl mokėtinas 34,00 Eur žyminis mokestis priteisiamas valstybei iš atsakovo (CPK 99 straipsnio 1 dalis).

12. Iš atsakovo valstybei priteisiamos 8,96 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatui (juridinio asmens kodas 191008577) iš atsakovo A. A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) 1 513,96 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų trylikos eurų 96 ct) žalą (nuostolius).

Priteisti valstybei iš atsakovo A. A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) 8,96 Eur (aštuonių eurų 96 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas ir 34,00 Eur (trisdešimt keturių eurų 00 ct) žyminį mokestį, iš viso 42,96 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų 96 ct) sumą, kurią sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Šis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.