Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3322-1035/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-10-11
Bylos Nr.
1-3322-1035/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44805-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
N. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3322-1035/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44805-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; (S) 2.12.1.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Lino Gružo pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje N. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. S. 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 22.17 val., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklų 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairuojamu automobiliu „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo Žemaitės gatvės – Savanorių prospekto – V. Pietario gatvės sankryžos iki S. Konarskio gatvės pastato Nr. 6, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,60 promilių etilo alkoholio). Šiais veiksmais N. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

N. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 19.30 val., Vilniuje kartu su draugu pastarojo namuose S. Konarskio gatvėje gėrė alkoholinius gėrimus. Dviese išgėrė 0,7 litro talpos viskio butelį ir alaus. Paskui nutarė savo automobiliu „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kažkur važiuoti. Dėl tuo metu buvusio girtumo negali paaiškinti savo veiksmų. Nežino, kur ir kodėl jis norėjo važiuoti. Vairuodamas automobilį minėtą automobilį išvažiavo iš S. Konarskio gatvės namo kiemo ir kažkur važiavo. Pamena, kad išvažiuodamas iš kiemo kliudė ten stovėjusius kelis automobilius. Nežiūrint į tai, jis iš įvykio vietos išvažiavo. Pamena, kad paskui važiavo V. Pietario gatve link sankryžos su Žemaitės gatve ir Savanorių prospektu. Minėtoje sankryžoje dar kliudė kažkokį automobilį. Po eismo įvykio vairuojamu automobiliu iš įvykio vietos vėl pasišalino. Atsimena, kad paskui vairuojamu automobiliu grįžo atgal į S. Konarskio gatvės namo Nr. 6 kiemą, kur netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Dėl buvusio girtumo neprisimena, ką kalbėjo su pareigūnais. Pamena, kad jam buvo uždėti antrankiai ir nuvežtas į gydymo įstaigą paimti kraują, dar vėliau – į areštinę. Dėl buvusio girtumo tik iš dalies atsimena buvusius įvykius ir jų eigą. Visų įvykio aplinkybių tiksliau nurodyti negali. Kaltę pripažįsta pilnai, labai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 60).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo N. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Liudytojas E. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 22.15 val., Vilniuje kartu su drauge A. M. ėjo ties S. Konarskio gatvės pastatu Nr. 6 esančiu kiemu. Eidami išgirdo trenksmo garsą, panašų į automobilių susidūrimą. Nukreipę dėmesį į pusę, iš kur sklido trenksmo garsas, pamatė netoli išvažiavimo iš kiemo skersai stovintį pilkos spalvos automobilį – penktos klasės „BMW“. Nors jau buvo tamsu, automobilio šviesų žibintai nebuvo įjungti. Netrukus, kai jie su A. M. pradėjo artintis prie automobilio „BMW“, šis iš kiemo išvažiavo. Priėję prie vietos, kur buvo minėtas automobilis „BMW“, tuo pačiu prie stovinčių priparkuotų kitų automobilių, jie pamatė stovintį automobilį „Honda“, kuris buvo apgadintas. Suprato, kad girdėtas trenksmo garsas buvo dėl automobilio „BMW“ atsitrenkimo į automobilį „Honda“. Jis žinojo, kad iš eismo įvykio vietos pasišalinęs pilkos spalvos automobilis „BMW“ yra jų kiemo gyventojo, nes matydavo šį automobilį stovint jų kieme. Kartu su drauge nuėjęs į namus parašė automobilio „Honda“ savininkui raštelį, kuriuo informavo apie į jo automobilį atsitrenkusį ir pasišalinusį automobilį. Išėjęs į kiemą, jis ketino raštelį užkišti už automobilio „Honda“ valytuvo. Tuo metu nuo eismo įvykio kilimo momento jau buvo praėjęs apie 10 minučių laiko tarpas. Priėjus prie automobilio „Honda“, atgal į kiemą atvažiavo minėtas pilkos spalvos automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobiliui sustojus, iš jo išlipo vairuotojas. Daugiau asmenų automobilyje „BMW“ nebuvo. Iš karto suprato, kad automobilio „BMW“ vairuotojas yra girtas. Vairuotojas svirduliavo. Iš jo bendros išvaizdos matėsi, kad jis yra apsvaigęs. Paklausus, kodėl jis važinėja girtas, vairuotojas atsakė, kad jis nieko neprisimena. Netrukus, jam dar nespėjus paskambinti į policiją ir pranešti apie neblaivų vairuotoją, kai dar tebekalbėjo su neblaiviu automobilio „BMW“ vairuotoju, prie jų privažiavo policijos pareigūnų automobilis. Jis pareigūnams papasakojo, ką matė ir nurodė, kad automobilį „BMW“ vairavo minėtas prie jo stovintis neblaivus vyriškis. Pastarasis iš pradžių pareigūnams neigė vairavęs automobilį. Pareigūnai patikrino automobilio „BMW“ vairuotojo girtumą. Girdėjo, kad vairuotojui buvo nustatytas 2,24 promilių girtumas (b. l. 32).

Liudytoja A. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė tyrimui reikšmingas įvykio aplinkybes, kurios iš esmės analogiškos liudytojo E. B. nurodytoms. A. M. parodė, kad po įvykio draugui E. B. išėjus į kiemą palikti automobilio „Honda“ savininkui informacinį raštelį, ji liko namuose. Ji į kiemą išėjo jau po E. B. telefoninio skambučio, kai kieme jau buvo atvykę policijos pareigūnai (b. l. 30).

Liudytojas L. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 22.15 val., Vilniuje vairuojamu automobiliu važiavo Žemaitės gatvės pirma eismo juosta nuo Pietario gatvės pusės link Savanorių prospekto. Priekyje jo vairuojamo automobilio važiavo automobilis „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šis automobilis važiavo „vingiuodamas“ po visą kelio važiuojamą dalį, be to, vienu metu buvo užvažiavęs ant šaligatvio. Jam kilo įtarimų dėl automobilio „BMW 530“ vairuotojo būklės. Privažiavus reguliuojamą Žemaitės gatvės – Savanorių prospekto sankryžą, jiems degė raudonas šviesoforo signalas. Pirmas prieš sankryžą, kelio važiuojamosios dalies trečioje eismo juostoje, stovėjo automobilis „Toyota“. Už jo sustojo minėtas automobilis „BMW 530“. Išlipęs iš sustabdyto automobilio, jis nuėjo prie automobilio „BMW 530“, prie kurio priėjo ir kažkokio kito automobilio vairuotoja. Iš karto suprato, kad už automobilio „BMW 530“ vairo sėdintis vyras yra apsvaigęs. Jo akys buvo „stiklinės“, jis sunkiai orientavosi aplinkoje. Sakė pastarajam, kad toliau nevažiuotų ir liptų iš automobilio. Nieko neatsakęs vairuotojas staiga vairuojamu automobiliu „BMW 530“ pradėjo važiuoti ir kliudė priekyje jo stovėjusį automobilį „Toyota“. Automobilio „BMW 530“ vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino vairuojamu automobiliu nuvažiuodamas Savanorių prospektu link Gerosios Vilties gatvės pusės. Automobilio „Toyota“ vairuotojai paliko savo duomenis, o taip pat iš eismo įvykio vietos išvažiavusio automobilio „BMW 530“ duomenis. Pro šalį tarnybiniu automobiliu važiuojančius policijos pareigūnus informavo apie eismo įvykį ir iš jo pasišalinusį galimai neblaivų vairuotoją (b. l. 34)

Liudytoja A. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 22.15 val., Vilniuje vairuodama automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Žemaitės gatvės antra eismo juosta nuo Pietario gatvės pusės privažiavo reguliuojamą sankryžą su Savanorių prospektu. Kadangi degė raudonas šviesoforo signalas, ji sustabdė automobilį prieš sankryžą. Jos automobilis prieš sankryžą stovėjo pirmas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, kai jau pradėjo vairuojamu automobiliu judėti, ji staiga pajuto smūgį į savo automobilio galinę dalį. Tuo pat metu pastebėjo, kad jos automobilį, kurio variklis nuo smūgio užgeso, apvažiavo pilkos spalvos automobilis. Šio automobilio markės ar modelio nurodyti negali. Ji tik spėjo pastebėti, kad šio automobilio valstybinio registracijos numerio skaičiai buvo: „195“. Nematė, kas vairavo šį automobilį. Apvažiavęs jos automobilį, minėtas pilkos spalvos automobilis sankryžoje pasuko į dešinę, į Savanorių prospektą, ir nuvažiavo Gerosios Vilties gatvės kryptimi. Netrukus prie jos automobilio pribėgo kažkoks vaikinas, kuris pasiteiravo, ar jai viskas gerai. Taip pat L. vardu prisistatęs vaikinas sakė matęs eismo įvykį ir žinantis iš įvykio vietos išvažiavusio automobilio duomenis. L. nurodė, kad į jos automobilį atsitrenkė automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat minėjo, kad šio automobilio vairuotojas buvo girtas. Ji telefonu pranešė apie eismo įvykį bendrajam pagalbos centrui. Po kiek laiko atvykę pareigūnai „įformino“ eismo įvykį (b. l. 37).

Liudytojas M. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 22.15 val., Vilniuje pagal nustatytą grafiką dirbant su vyr. patruliu M. V. iš operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Žemaitės gatve link Gerosios Vilties gatvės nuvažiavo automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taip pat buvo gauta informacija, kad automobilis registruotas asmens, gyvenančio (duomenys neskelbtini), vardu. Iškart nuvyko minėtu adresu. S. Konarskio gatvės namo Nr. 6 kieme pamatė stovintį pilkos spalvos automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio stovėjo vyriškis. Pagal pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad šis vyras yra minėto automobilio savininkas N. S.. Buvo akivaizdu, kad N. S. neblaivus. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, o judesiai nekoordinuoti. N. S. sunkiai stovėjo ant kojų, svirduliavo. N. S. neneigė vairavęs savo automobilį „BMW“. Pasiteiravus, ar jis sukėlė eismo įvykį, N. S. nurodė nieko neatsimenantis. N. S. šortų kišenėje buvo rasti automobilio „BMW“ rakteliai. Taip pat N. S. pats pateikė asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą ir automobilio „BMW“ registracijos liudijimą. Be N. S. prie automobilio „BMW“ stovėjo, kaip nustatyta, E. B. ir A. M., kurie paaiškino matę, kaip apie 22.00 val. automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas iš S. Konarskio gatvės namo Nr. 6 kiemo kliudė stovintį automobilį „Honda“ ir išvažiavo iš įvykio vietos. Kaip nurodė minėti liudytojai, praėjus kažkuriam laikui, šis automobilis atvažiavo atgal į S. Konarskio gatvės namo Nr. 6 kiemą, o iš vairuotojo vietos išlipo būtent N. S.. Netrukus atvyko pareigūnai iš kelių policijos, kurie alkotesteriu N. S. nustatė 2,24 promilių girtumą. N. S. buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą paimti tyrimui kraujo mėginį (b. l. 39).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. 22.17 val. užregistruotas įvykis, kad Vilniuje, Žemaitės g. – Savanorių pr., neblaivus vairuotojas sidabrinės spalvos automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį kitą automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino nuo Savanorių pr. link Gerosios Vilties g. Pranešė liudininkė (b. l. 5).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pateiktos informacijos matyti, kad automobilio „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra N. S. (b. l. 13).

Iš VšĮ „Emprekis“ rašto matyti, kad automobilio BMW 530 D Touring, 2001 m. gamybos, vidutinė kaina su PVM yra 2 350 Eur (b. l. 14).

Iš alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ pažymos matyti, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. 22.46 val. N. S. nustatytas 2,24 promilės girtumo laipsnis (b. l. 40).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 9282//2018(01) matyti, kad N. S. kraujyje, paimtame 2018 m. rugsėjo 15 d. 22.50 val., nustatyta mažiausia koncentracija yra 2,60 promilės etilo alkoholio (b. l. 54).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Įtariamajam N. S. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, N. S. nurodė suprantantis galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, bausmės, kurią jam siūlo skirti prokuroras, rūšį ir dydį, proceso užbaigimui baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo. N. S. prašė paskirtą baudą leisti mokėti dalimis per 12 mėnesių (b. l. 66–67, 68).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamojo asmenybę – dirba, neteistas (b. l. 63), baustas administracine tvarka (b. l. 64–65). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BPK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį ir dydį – 75 MGL dydžio (3 750 Eur) baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis N. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam N. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad N. S. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, neteistas, nebaustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, taip pat į nustatytą neblaivumo laipsnį (2,60 promilės), jam nustatytinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino vidurkis (dveji metai), šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 16 d., t. y. kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo paskyrimo dienos (b. l. 62) (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str.). Kaip matyti, automobilis „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso kaltinamajam N. S., todėl jis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, turi būti konfiskuotas.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. kovo 20 d., apribotos N. S. nuosavybės teisės į automobilį „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, o turto saugotoju paskiriant kaltinamąjį N. S. (b. l. 18). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Pranešime įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu N. S. prašė paskirtą baudą leisti mokėti dalimis per 12 mėnesių (b. l. 68). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Nustatyti kaltinamojo prašomą terminą (12 mėn.) nėra faktinio pagrindo, nes kaltinamasis dirba, nepateikti kaltinamojo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka N. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. 22.46 val. (b. l. 45) iki 2018 m. rugsėjo 16 d. 15.19 val. (b. l. 46), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu N. S. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 61) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – N. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos viršelio), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

N. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 75 MGL dydžio baudą, t. y. 3 750 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. S. skirti galutinę bausmę – 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti N. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. 22.46 val. iki 2018 m. rugsėjo 16 d. 15.19 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 48 MGL, t. y. 2 400 (du tūkstančiai keturi šimtai) Eur.

Nustatyti N. S. 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti N. S. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 16 d.

– automobilio „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

N. S. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – N. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti N. S., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Valerij Lauš