Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-225-337/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-21
Bylos Nr.
1S-225-337/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Nr. 1S-225-337/2014
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 21 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Ignui Railai,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo S. G. gynėjo A. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutarties, kuria S. G. buvo paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. įtariamas tuo, kad jis 2013-09-08 apie 03.00 val. Panevėžio mieste, name, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mažametės D. P., g. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle, prieš jos valią lytiškai santykiavo vaginaliniu būdu ir taip išžagino mažametę D. P., t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 str. 4 d.

S. G. 2013-09-09 buvo sulaikytas BPK 140 str. numatyta tvarka. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-11 nutartimi S. G. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas dviem mėnesiams. 2013-11-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi S. G. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trims mėnesiams.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-05 nutartimi S. G. suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui konstatavus, kad kardomosios priemonės taikumo pagrindai ir sąlygos neišnykę.

S. G. gynėjas advokatas A. K. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-05 nutartį, prašo ją panaikinti ir S. G. iš suėmimo paleisti.

Gynėjas teigia, kad teismas, nagrinėdamas kardomosios priemonės - suėmimo pratęsimo įtariamajam klausimą, pažeidė įstatymų reikalavimus, nes nesilaikydamas proporcingumo principo reikalavimų, nesant įstatymais numatytų pagrindų, nemotyvuotai ir neįvertinęs visų byloje nustatytų svarbių aplinkybių, pažeisdamas proceso šalių lygybės principus, esant esminiai pasikeitusioms aplinkybėms, nespręsdamas, ar kitos kardomosios priemonės negali užtikrinti kardomųjų priemonių paskirties bei to nemotyvuodamas, tenkino prokuroro prašymą ir pratęsė į S. G. paskirtą per griežtą kardomąją priemonę ir tuo nepagrįstai suvaržė jo teises į laisvę.

Teigia, kad teismas pažeidė BPK 7 str., 11 str. nustatytus bylų nagrinėjimo laikantis rungimosi, proporcingumo principų reikalavimus, nes nepasisakė dėl įtariamojo gynėjo nurodytų aplinkybių, kad S. G. yra deklaravęs savo pastovią gyvenamąją vietą, dirba, padeda išlaikyti vaiką iš pirmos santuokos, turi galimybę kol vyks tyrimas gyventi pas tėvus, įsidarbinti Lietuvoje, ką patvirtina byloje pateikti dokumentai, taip pat gali sumokėti atitinkamo dydžio piniginį užstatą. Dėl to teismas pažeidė ir proceso šalių lygiateisiškumo principą.

Gynėjas teigia, kad nepagrįsta išvada, jog atsižvelgiant į sankcijos griežtumą ir į tai, kad įtariamasis S. G. gyvena ir dirba užsienyje, jis, būdamas laisvėje, gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo. BPK 122 str. 2 d. nustato, jog suėmimas BPK 122 str. 1 d. 1 p. pagrindu gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes, o pagal susiformavusią teismų praktiką gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Byloje turi būti ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių manymą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teisino.

Gynėjas nurodo, kad įtariamasis S. G. yra jauno amžiaus, turi darbą, nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, anksčiau neteistas, gerai charakterizuojamas, turi nepilnametį vaiką, kuriam teikia išlaikymą, palaiko glaudžius santykius su tėvais, pas kuriuos gali gyventi ikiteisminio tyrimo metu, teigia, tai rodo stiprius jo socialinius ryšius. Be to, S. G. siekia įsidarbinti Lietuvoje, kas ne tik garantuotų jo buvimą Lietuvoje ikiteisminio tyrimo metu, bet ir užtikrintų lėšų vaiko išlaikymui mokėjimą, įsiskolinimų padengimą, bei galimos žalos atlyginimą nukentėjusiajai, tačiau teismas, šių nurodytų aplinkybių nevertino.

Gynėjas nurodo, kad teismas nukrypo nuo LAT suformuotos vienodos įstatymų taikymo praktikos. 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 36 LAT yra konstatavęs, kad pašalinti abejones dėl to, kad įtariamasis (kaltinamasis) gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo galima paskyrus kardomąją priemonę užstatą ir nustačius tinkamą jo dydį. Tokia išvada siejama su Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Nors įtariamasis siūlė sumokėti užstatą, šios aplinkybės teismas nevertino ir klausimo dėl užstato, kaip alternatyvios suėmimui kardomosios priemonės galimo taikymo, nenagrinėjo. Gynėjas teigia, kad BPK 119 str. numatytus tikslus, t. y. įtariamojo dalyvavimą procese, bylos nagrinėjime teisme, atsižvelgiant į bylos eigą, atliktus procesinius veiksmus, įtariamojo šeimines aplinkybes, socialinius ryšius, asmenybę, šio metu galima pasiekti S. G. paskyrus kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones.

Gynėjas pažymi, kad teismas pažeidė BPK 127 str. 7 d. reikalavimus, nes per paskutinius du kardomosios priemonės - suėmimo taikymo mėnesius jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami, o prokuroras jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių tai nebuvo daroma, nenurodė. Kadangi teismas sprendimą pratęsti paskirtą kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą, priėmė nesilaikydamas BPK 122 str. 7 d. numatyto reikalavimo skirti ( pratęsti) kardomąją priemonę - suėmimą, tik tais atvejais, kai kitomis - švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, o kardomosios priemonės suėmimo pratęsimą sąlygojo tik įtarimas dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, skundžiama nutartis yra naikintina, kaip neteisėta ir nepagrįsta.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad suėmimo terminas įtariamajam S. G. pratęstas pagrįstai, esant neišnykusiems sąlygoms bei pagrindams, numatytiems BPK 122 str.

Suėmimas S. G. paskirtas ir jo terminas tęsiamas teismui padarius išvadą, kad įtariamasis S. G., būdamas nesuimtas, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Su šia išvada sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

S. G. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 149 str. 4 d., padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. BPK 122 str. 2 d. nustato, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Sutinkama su įtariamojo gynėjo skundo argumentais, kad gręsianti griežta bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau duomenys apie tai, kad S. G. nesaistomas stipriais socialiniais ryšiais Lietuvoje, gyvena ir dirba užsienyje, leidžia pagrįstai teigti, kad būdamas laisvėje S. G. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Nors S. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, vedęs, neteistas, turi šeimą, tačiau šios bei kitos gynėjo skunde nurodomos aplinkybės teismo išvados apie būtinumą įtariamajam pratęsti taikomos griežčiausios kardomosios priemonės nepaneigia.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis ir kartu konstatuoja, kad BPK 119 str. numatyti tikslai ikiteisminiame tyrime, kuris jau yra baigiamas ir nėra vilkinamas, gali būti pasiekti įtariamajam taikant tik griežčiausią kardomąją priemonę.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiama 2014-02-05 apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nepažeidžianti nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str. 1 d., 2 d.,

nutaria:

Įtariamojo S. G. gynėjo advokato A. K. skundą atmesti.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Vanagas