Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Violetos Balčytienės (pranešėja) ir Audriaus Bakavecko, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokatei Džiolanai Tarvainytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. S., L. D., A. K., J. R., V. R., A. Ž. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. S. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui J. S. nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai yra pretendentai į buvusio savininko S. G. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą. Įstatyme numatytais terminais (1991-12-20) prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. G. žemę buvusiame Viršuliškių rėžiniame kaime pateikė savininko vaikai: A. R. (mirusi (duomenys neskelbtini)), J. S. ir J. S..

Kaip matyti iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiagos (Priedas Nr. 1), buvusio savininko nuosavybės teisėms į išlikusį nekilnojamąjį turtą patvirtinti buvo pateikti šie dokumentai:

- Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1994-05-23 pažymėjimas Nr. 85-G ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2001-03-14 pažymėjimas Nr. T-4603-G. kuriuose nurodoma, kad:

1. Vilniaus Trakų seniūnijos archyviniame fonde, Vilniaus apskrities Riešės valsčiaus žemės sklypų savininkų 1924 m. sąraše įrašyti: G. V. Vieršuliški kaime turėjęs 3.25 dešimtines žemės; G. S., Vieršuliški kaime turėjęs 5 dešimtines žemes;

2. Vilniaus apskrities viršininko archyviniame fonde, Riešės valsčiaus pieno gamintojų 1941-10-20 sąraše įrašytas S. G. skiltyje „valdomas naudojamos žemės pi. ha" įrašyta „3", ištaisyta į „5" sąrašo skiltyje gyv. vieta" įrašyta „Viršulišk";

- Vilniaus apygardos teismo 1938-09-08 sprendimas Nr. Z-3904/38, kuriame nurodoma, kad patvirtintas vykdymui V. G. 1933-10-31 sudarytas ir notaro patvirtintas testamentas. Pagal šį testamentą testatorius jam nuosavybės teise priklausiusį 10,3787 ha žemės plotą Viršuliškių kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus-Trakų apylinkėje paliko savo sūnums V., S. ir P.. S. G. iš viso testamentu palikta 3,6196 ha.

Atsakovo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti 2007-02-02 posėdžio protokolu Nr. R-5-2 nustatyta, kad esamų dokumentų pakanka atkurti nuosavybės teises į 3,6196 ha S. G. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę buvusiame Viršuliškių rėžiniame kaime, Vilniuje.

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininkas 2007-11-23 priėmė sprendimą Nr. 2.4.-01-5404, atkurti nuosavybės teises J. S. vardu ir 2007-11-23 sprendimą Nr. 2.4-01-5405 Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste pilietei A. R., kuriais minėtų pretendenčių vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į jų tėvo S. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 5,4624 ha žemės.

Ginčas šioje byloje kyla dėl žemės dydžio, kurią iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė buvęs savininkas S. G..

Pareiškėjai skundu prašo įpareigoti atsakovę nustatyti pareiškėjų grąžintinos žemės dalies dydį - 9,0821 ha, laikant, kad S. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5 dešimtinių (5,4624 ha) žemės sklypą, bei 3,6196 ha sklypą, kurį testamentu paveldėjo po tėvo V. G. mirties 1933 metais.

Bylai reikšmingas teisinis reguliavimas.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997-07-01 Nr. VIII-359) 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra - turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. Kiti Vyriausybės nustatyti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai nurodyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punkte.

LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarkos), patvirtintos LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, 13 punktas (2004-04-07 nutarimo Nr. 387 redakcija) numato, kad jeigu piliečiai yra pateikę tik dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407, juos nagrinėja žemėtvarkos skyriai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir siūlo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus arba pripažįsta, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo. Jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą.

Teismo išvados.

Išanalizavęs bylai reikšmingą teisinį reguliavimą bei faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad siekiant nustatyti pareiškėjams grąžintinos žemės dydį yra svarbu įvertinti pareiškėjų pateiktų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų atitikimą Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997-07-01 Nr. VIII-359) 9 straipsnio 1 dalies prasme. Teismo manymu, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Riešės valsčiaus pieno gamintojų 1941-13-20 sąrašas negali būti laikomas nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu, nes jis sudarytas po 1940 metų nacionalizacijos ir jame nurodyta naudojama, bet ne nuosavybės teisėmis valdoma žemė. Taigi, šiuo atveju nuosavybės teisių patvirtinimui yra aktualūs Vilniaus apskrities Riešės valsčiaus žemės sklypų savininkų 1924 metų sąrašas ir Vilniaus apygardos teismo 1938-09-08 sprendimas Nr. Z-3904/38. Pirmasis dokumentas - Vilniaus apskrities Riešės valsčiaus žemės sklypų savininkų 1924 metų sąrašas, patvirtina, kad S. G. nuosavybės teisėmis valdė 5 dešimtines žemės, o antrasis dokumentas - Vilniaus apygardos teismo 1938-09-08 sprendimas Nr. Z-3904/38, patvirtina, kad V. G. sūnūs P., V. ir S. paveldėjo jam priklausiusį 10,3787 ha žemės sklypą, iš kurio S. G., paveldėjo 3,6196 ha. Nagrinėjamu atveju negali būti taikoma Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 13 punkto nuostata, pagal kurią, jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Šiuo atveju abu nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai vertintini ne pagal jų sudarymo datą, o pagal turinį, nes juose kalbama apie skirtingus žemės sklypus, kurie buvo įgyti skirtingomis aplinkybėmis. Šį faktą 2007-09-27 raštu (b. l. 9-12) patvirtino ir Nacionalinė žemės tarnyba, nagrinėjusi pareiškėjų skundą dėl buvusio savininko valdytos žemės dydžio nustatymo. Vadovaujantis nuosavybės teisių byloje esančiais nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais darytina išvada, kad S. G. 1924 metų duomenimis iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5 dešimtines žemės (Vilniaus - Trakų seniūnijos archyviniame fonde, Vilniaus apskrities Riešės valsčiaus žemės sklypų savininkų 1924 m. sąrašas) bei po tėvo V. G. mirties 1933 metais paveldėjo 3,6196 ha žemės (Vilniaus apygardos teismo 1938-09-08 sprendimas Nr. Z-3904/38).

Atsakovė VAVA ginčydama pareiškėjų skundo reikalavimų pagrįstumą, nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininkas, vykdydamas nuosavybės teisių atkūrimą J. S. vardu priėmė 2007-11-23 sprendimą Nr. 2.4.-01-5404 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. S." ir A. R. vardu priėmė 2007-11-23 sprendimą Nr. 2.4-01-5405 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste pilietei A. R.", kurių pareiškėjai neginčijo, minėti sprendimai yra nepanaikinti ir galiojantys. Pareiškėjai, pagrįsdami savo poziciją teismui nurodė, kad jie sutinka su minėtais sprendimais, kuriuose J. S. ir A. R. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį buvusio savininko žemės, tačiau nori, kad atsakovė Vilniaus apkrities viršininko administracija nustatytų pareiškėjų grąžintinos žemės dalį - 9,0821 ha ir papildomai priimtų sprendimus bei atkurtų nuosavybės teises į likusią S. G. žemės dalį. Teismo manymu, tokia pareiškėjų pozicija yra tinkama ir motyvuota siekiant įgyvendinti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese.

Aukščiau aptartų argumentų pagrindu, teismas daro išvadą, kad atsakovė Vilniaus apskrities viršininko administracija netinkamai vertino pareiškėjų pateiktus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, todėl tenkina pareiškėjų skundą ir įpareigoja Vilniaus apskrities viršininko administraciją nustatyti, kad buvęs savininkas S. G., į kurio nuosavybės teisių atkūrimą pretenduoja pareiškėjai, iki nacionalizacijos valdė du žemės sklypus – 5 dešimtinių žemės sklypą ir 3,6196 ha žemės sklypą buvusiame Viršuliškių rėžiniame kaime (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjų J. S., L. D., A. K., J. R., V. R., A. Ž. skundą patenkinti ir įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją nustatyti, kad buvęs savininkas S. G., į kurio nuosavybės teisių atkūrimą pretenduoja pareiškėjai, iki nacionalizacijos valdė du žemės sklypus – 5 dešimtinių žemės sklypą ir 3,6196 ha žemės sklypą buvusiame Viršuliškių rėžiniame kaime.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.