Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-10-27 · Civilinė byla Nr. 2A-896-464/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-27
Bylos Nr.
2A-896-464/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius, Petras Jaržemskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
Pareiškėjas
T.S. R., N. M.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus, Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
  • 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-896-464/ 2008Procesinio sprendimo kategorija: 124.2.7.; 124,.2.9.; 128.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. spalio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Petro Jaržemskio,sekretoriaujant G.Bitvinskienei,dalyvaujant pareiškėjai T.S. R., jos atstovei L.Meškauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens pagal pareiškimą dėl proceso atnaujinimo N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. S. R. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus raj. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius, Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro notarė L. Š. bei Vilniaus m. 24-ojo notarų biuro notaras A. D..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n u statė:

Šalies argumentai

pareiškėja N. M. (ikisantuokinė pavardė L.) 2004-09-30 Vilniaus raj. apylinkės teismui paduotu pareiškimu prašė paveldėjimo tikslais nustatyti, kad ji jos motinos E. L. ir E. S. santuokos sudarymo dieną (duomenys neskelbtini) buvo įvaikinta patėvio E. S.; kad ji priėmė E. S. palikimą faktiškai pradėjusį jį valdyti, ir įpareigoti Vilniaus raj. savivaldybės CMS pakeisti pareiškėjos gimimo liudijimo duomenis apie tėvą (t. 1, b.l.2-5). Nurodė, kad jos biologinė motina ištekėjo už E. S., kai pareiškėjai buvo 6 m.; jie bendrų vaikų neturėjo, todėl patėvis laikė pareiškėją savo dukterimi. 1998 metais mirė E. S., jos palikimą priėmė pareiškėja su patėviu. (duomenys neskelbtini) taip pat mirė ir E. S.. Liudytojų parodymais įrodinėjo, jog E. S. faktiškai buvo jos tėvas. E. S. neturėjo brolių ar seserų.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus m. 1-ojo notarų biuro notarė L. Š. atsiliepimu į pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo (t. 1, b.l.24) prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo (t. 1, b.l.26) su pareiškimu sutiko.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2005-02-03 sprendimu (t.1, b.l.47-48) atmetė trečiąjį reikalavimą, o pirmuosius du - patenkino, atsižvelgdamas į tai, kad E. S. pareiškėją laikė savo vaiku, ja rūpinosi, nėra kitų asmenų, pretenduojančių paveldėti E. S. turtą.

Šalies argumentai

Pareiškėja T.S. R. 2008-01-14 kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą prašydama atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje dėl juridinio fakto nustatymo (Nr. 2-295-562/ 05) CPK 366 str. 1 d. 7 ir 9 p. pagrindais (t. 1, b.l.53-58, t.2, b.l. 49). Teigia esanti mirusiojo E. S. sesuo ir ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 4 p.), ką N. M. sąmoningai nuslėpė. Maža to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktinio įvaikinimo faktą, padarė aiškią teisės taikymo klaidą, pripažinęs, kad nustatytinas faktas yra juridinis paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 5 14.1 p. faktinis įvaikinimas sukelia teisines pasekmes, jeigu pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą arba mišką (1964 m. CPK 272 str. 2 d. 11 p., LR Aukščiausiosios Tarybos 1992-05-07 nutarimo „Dėl priemonių agrarinei reformai plėtoti“ 3 p.). Tačiau faktinio įvaikinimo nustatymas nesukuria teisinių padarinių, susijusių su įvaikių ir įtėvių bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio teisių ir pareigų, atsiradimu, pasikeitimu ir pasibaigimu. Vadinasi, teisinių pasekmių, būdingų juridiniam įvaikinimui, faktinis įvaikinimas nesukelia ir N. M. neturėjo teisės priimti E. S. palikimo pagal įstatymą. Apie Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005-02-03 dienos sprendimą pareiškėja sužinojo 2007 m. spalio mėnesį iš N. M. sesers V. P.. Iki tol pareiškėja iš N. M. žinojo tik tai, jog esą E. S. visą turtą testamentu paliko N. M.. Tikina, jog ji priėmė dalį velionio kilnojamųjų daiktų: knygas, laikrodį, televizorių.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo pagal pareiškimą dėl proceso atnaujinimo N. M. atsiliepimu į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo (t. 2, b.l.7-9) pareiškimą laikė nepagrįstu ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad pareiškėja dėl objektyvių priežasčių (senyvo amžiaus, prastos sveikatos būklės, judėjimo apribojimų) po laidotuvių nesilankė namuose, kuriuose E. S. gyveno, tad jo daiktų negalėjo paimti, nebent svetimą turtą pasisavino slapčia, o iš neteisės teisė nekyla. Kadangi pareiškėja nepriėmė E. S. palikimo, ji nelaikytina asmeniu, turinčiu teisę paduoti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Neigia kada nors sakiusi pareiškėjai apie E. S. turto palikimą jai testamentu. Šeimoje buvo šnekėta, jog po E. S. mirties jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi atitekti kitam nekilnojamojo turto bendraturčiui – N. M.. Tvirtina, kad pareiškėja praleido 3 mėnesių terminą paduoti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės CMS atsiliepimu į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo (t. 2, b.l.18) su pareiškimu sutiko.

Suinteresuoti asmenys Vilniaus m. 24-ojo notarų biuro notaras A. D. ir Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimais į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo (t. 1, b.l.99-100, 108-109) prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-04-15 nutartimi (t. 2, b.l.47-48) atnaujino procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, 2008-05-22 sprendimu panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005-02-03 sprendimą ir N. M. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo atmetė bei iš jos priteisė T.S. R. 4 838 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 2, b.l.75-77). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pagal 1969-07-16 Santuokos ir šeimos kodekso 173 str. (galiojusio 1973 m.) įvaikinimas turėjo būti įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje. Apie tai, kad būdamas gyvas E. S. būtų pradėjęs N. M. įvaikinimo procedūras, pastaroji nieko nežino. Kadangi juridinis įvaikinimas neegzistavo, bylą nagrinėjęs teismas negalėjo nustatyti nesančio fakto. Tuo tarpu faktinis įvaikinimas neturi jokios juridinės reikšmės taikant paveldėjimo teisės institutą.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo pagal pareiškimą dėl proceso atnaujinimo N. M. apeliaciniu skundu (t. 2, b.l.81-86) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-05-22 sprendimą ir prašymą atnaujinti procesą šioje byloje atmesti, paliekant galioti ankstesnį, 2005-02-03 priimtą teismo sprendimą, remdamasi tokiais argumentais. Pirma, T.S. R., per 3 mėn. nuo 2004-04-11 nepriėmusi E. S. palikimo, neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo pagal CPK 366 str. 1 d. 7 p., nes teismas negalėjo nuspręsti dėl nesamų jos subjektinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-22 apžvalgos „Dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai“ 6.6 p.). T.S. R. neketino priimti E. S. palikimo, todėl nesikreipė į notarą ir N. M. pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo pagrįstai neįtraukė jos suinteresuotu asmeniui. Antra, pareiškime dėl proceso atnaujinimo nesuformuluotas pareiškėjos neva pažeistų teisių gynimo būdas (CPK 371 str.). Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo turėjo palikti nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 11 p.), o ne leisti pareiškėjai prašymo dalyką išdėstyti žodžiu per teismo posėdį. Trečia, pirmosios instancijos teismas nepaisė LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Jeigu apeliacinės instancijos teismas paliktų galioti skundžiamą sprendimą, prašo išlaidų už advokato paslaugas dydį apriboti daugiau nei per pusę iki 2 000 Lt, nes ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos bylos savo sudėtingumu neprilygsta ginčo teisenos tvarka nagrinėjamoms byloms; prašymas dėl proceso atnaujinimo surašytas ydingai, advokatė dalyvavo 3 teismo posėdžiuose.

Atsiliepimas

Pareiškėja T.S. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.2, b.l.90-93) skundo nepripažino ir prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-05-22 sprendimą palikti galioti nepakeistą. Pasak pareiškėjos, N. M. suklaidino ją dėl E. S. testamento buvimo, todėl ji nustatytais terminais nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Iš karto po brolio laidotuvių ji priėmė dalį velionio daiktų, o apie teisę priimti dalį nekilnojamojo turto nežinojo, be to, buvo labai silpnos sveikatos. Atkreipė dėmesį, jog prašymą pripažinti negaliojančiu Vilniaus raj. apylinkės teismo 2005-02-03 sprendimą ji išdėstė raštu (t. 2, b.l.49). Pareiškėja prieštarauja išlaidų už advokato teisines paslaugas sumažinimui, nes byloje reikia taikyti specifines žinias, advokatė ne tik rengė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir atstovavo pareiškėjos interesus teisme, bet taip pat atliko veiksmus valstybinėse institucijose (kaip antai, VĮ Registrų centre, Vilniaus rajono savivaldybės CMS), susipažino su bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacijos tikslas ir paskirtis – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų; tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, ištyręs byloje surinktus įrodymus patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos duomenis ir įrodymus, padarė teisingas išvadas, kad prielaidos (teisinis pagrindas) procesui atnaujinti šioje užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje egzistavo. Apeliantės skundo teiginiai, kad T.S. R. palikimo nepriėmė, todėl pagal CPK 5 str. nuostatas iš viso negalėjo pretenduoti į teisminę gynybą, negalėjo paduoti tokio prašymo, nes tiesiogiai jos teisų bei interesų 2005-02-03 priimtas šioje byloje teismo sprendimas neįtakojo, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Kolegija pažymi, kad reikalavimo teisę inicijuoti proceso atnaujinimą ši neabejotinai turėjo, nes pagal įstatymą yra priskirta E. S. įpėdinių ratui, yra jo sesuo ir ketvirtos eilės jo įpėdinė (CK 5.11 str. 1 d. 4 p.). Būtent T.S. R., o ne Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija privalėjo būti įtraukta į šios bylos dėl juridinių faktų nustatymo nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu (CK 5.11 str. 2 d., CPK 443 str. 3 d.), net nepriklausomai nuo to, atliko ar neatliko iki bylos iškėlimo kokius nors faktinius arba teisinius veiksmus palikimui priimti. Vien T.S. R. buvimas pagal įstatymą potencialia įpėdine pats savaime apsprendė jos teisę dalyvauti tokios bylos procese. Antra vertus, kartu su prašymu T.S. R. buvo pateikusi ir ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu bei kitų su tuo susijusių reikalavimų (t.2, b.l. 50-58), kurį teismas atsisakė priimti atsižvelgdamas į ieškinio sumos dydį ir tokiu atveju taikytiną rūšinio teismingumo taisyklę (t.2, b.l. 59).

Suinteresuotu asmeniu byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis bei pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla, o suinteresuotais asmenimis bylose dėl palikimo priėmimo visuomet yra kiti įpėdiniai, ir tik nesant kitų potencialių (galinčių paveldėti pagal įstatymą ar testamentą) įpėdinių, - apskrities valstybinė mokesčių inspekciją, tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 3 p. 3 d. „d“ p.p). Pažymėtina, kad apeliantė savo pareiškime teismui patvirtino neesant E. S. brolių ir seserų arba kitų CK 5.11 str. įvardintų įpėdinių, būtent tokia pareiškimo formuluotė sukliudė ir pačiam teismui savo iniciatyva įtraukti į bylos nagrinėjimą tinkamus suinteresuotus asmenis, kaip tokią galimybę numato CPK 443 str. 3 d. Todėl teismas ištaisyti šiuos konkrečios bylos proceso trūkumus gali tik per proceso atnaujinimo institutą (CPK 366 str. 1 d. 7 p). Pirmosios instancijos teismas aptariamą teisės normą taikė tinkamai ir procesą atnaujino pagrįstai. Nors prašymas atnaujinti procesą buvo grindžiamas dar ir kitu teisiniu pagrindu – padaryta aiškia teisės normos taikymo klaida pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p. (t.1, b.l. 55), teismas 2008-04-15 nutartyje dėl šio pagrindo nepasisakė (t.2, b.l. 47-48), todėl, atsižvelgiant į CPK 313 str. ir 320 str. 1 d. nustatytus apribojimus, teisėjų kolegija taip pat šio pagrindo buvimo (ar nebuvimo) nevertina ir neaptarinėja.

Kitą apeliacinio skundo argumentą - dėl kreipimosi į teismą tvarkos pažeidimo teisėjų kolegija taip pat pripažįsta faktiškai nepagrįstu. Pažeistų teisių gynimo būdą T.S. R. nurodė raštu (t.2, b.l. 49), o ne vien žodžiu, kaip kad teigia skunde apeliantė.

Tačiau nepaisant to, kad pareiškėjos N. M. pareiškimą dėl įvaikinimo ir palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino kaip nepagrįstą, teisingai nurodė motyvus bei argumentus, kuriais remiantis panaikino ankstesnį šioje byloje priimtą teismo sprendimą (CPK 371 str. 1 d. 3 p.), o toks teismo aiškinimas bei vertinimas atitinka ir jau susiformavusiai teismų praktikai tokios kategorijos bylose, pati bylos procesinė baigtis teisine prasme yra netinkama. Prašomas nustatyti faktas (ar faktai) turi turėti juridinę reikšmę. Teismas sprendė, kad faktinio įvaikinimo nustatymas nesukurs apeliantei, pareiškėjai N. M., jokių teisinių padarinių, įvardintų CPK 444 str. 1 d., ir su tokia teismo išvada kolegija sutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad faktinio įvaikinimo nustatymas nesukuria teisinių padarinių, susijusių su įvaikių ir įtėvių bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio teisių ir pareigų, jų pasikeitimo ar pasibaigimo, nepanaikina paveldėjimo teisės po savo giminaičių pagal kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 14.1. p.). Todėl, neturėdamas subjektinės teisės į paveldėjimą, net ir nustačius juridinę reikšmę turintį faktą dėl įvaikinimo asmuo neturi teisės ar įstatymų saugomo intereso CPK 5 str. prasme, kuris turėtų būti apgintas. Dėl šios priežasties pareiškėjos (apeliantės) prašymas nustatyti faktinio įvaikinimo faktą bei faktą, kad priėmė palikimą, į kurį nebuvo pagal įstatymą įgijusi teisės, teisme negalėjo būti nagrinėjamas.

Teismas, priimdamas pareiškimą, pasirengdamas bylos nagrinėjimui, nagrinėdamas bylą ar, galiausiai, priimdamas sprendimą, privalo išaiškinti, koks teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę. Tokių aplinkybių nenustačius, teismui privalu atsisakyti priimti tokį pareiškimą kaip teisme nenagrinėtiną CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu, o jeigu jis jau priimtas – bylą nutartimi nutraukti (CPK 293 str. 1 p.) (minėto Senato nutarimo 1.3. p.).

Susiklosčius tokiai situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, teisėtai ir pagrįstai atnaujinęs byloje procesą, teisingai konstatavęs teisinių padarinių apeliantei neatsiradimą jos prašomus faktus nustačius (CPK 444 str. 1 d.), kartu netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias tokių bylų baigtį bei procesinę formą, todėl tą privalu padaryti apeliacinės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24). Todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-05-22 sprendimas, taip pat šiuo sprendimu panaikintas ankstesnis 2005-02-03 sprendimas (CPK 371 str. 3 d.) panaikintini, civilinę bylą nutraukiant (CPK 329 str. 1 d.).

Kiti skundo argumentai, susijęs su nepagrįstai didelės sumos už atstovavimą T.S. R. priteisimu, priimtini. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad bylos, nagrinėjamos ginčo teisenos tvarka ir ypatingosios teisenos tvarka, nėra tolygios, o šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo priteistos išlaidos net viršija maksimalius Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius. Išlaidų už teisines paslaugas kompensuojamos dalies pagrįstumo klausimas yra vertinamoji aplinkybė, priskirta būtent teismo kompetencija; toks klausimas spręstinas atsižvelgiant į minėtas Rekomendacijas bei atitinkamai motyvuojant nukrypimą nuo maksimalių dydžių. Pirmosios instancijos teismas šios sprendimo dalies visiškai neargumentavo ir priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio neaptarinėjo, tačiau galima spręsti, kad priteisė T.S. R. 118 Lt žyminį mokestį už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo bei visas turėtas 4720 Lt teisinės pagalbos išlaidas ( t.1, b.l. 52, t.2, b.l. 61-62), viso 4838 Lt. Už prašymo atnaujinti procesą surašymą bei 10 val. atstovavimą teismo posėdžiuose, nes teisinių paslaugų teikimo laiko suma iki 30 min yra atmetama (Rekomendacijų 7 p., 8.8. p. 8.18 p., 8 p.) T.S. R. daugiausiai galėtų būti kompensuota iki 3600 Lt. Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo neturtinį pobūdį ir jo nesudėtingumą, į bylos apimtį ir procesinę baigtį, į ruoštų procesinių dokumentų skaičių, į teisinių paslaugų teikimo kompleksiškumą (paslaugos teikiamos dar ir kitoje, iš dalies susijusioje su šia, civilinėje byloje, nagrinėjamojoje ieškinio teisenos tvarka, kurioje jų apmokėjimo klausimai neabejotinai spręsis taip pat), į tai, kad nagrinėjami teisiniai klausimai nėra nauji, priešingai, dėl jų jau yra susiformavusi teisminė praktika, į atstovų darbo ir laiko sąnaudas, sprendžia, kad T.S. R. kompensuotina 2000 Lt šios rūšies bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, suma, kurią pripažįsta ir apeliantė, taip pat kompensuotinos žyminio mokesčio už prašymą atnaujinti procesą išlaidos. Kartu T.S. R. dėl jau nutartyje išvardintų motyvų sumažintina ir apeliacinės instancijos teisme turėtų atstovavimo išlaidų kompensuojamoji dalis, priteisiant jai 590 Lt.(CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 5 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimą, taip pat juo panaikintą 2005 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Priteisti iš N. M. 2118 (du tūkstančius šimtą aštuoniolika) litų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 590 (penkis šimtus devyniasdešimt) litų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme T. S. R. naudai.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Algirdas AuruškevičiusPetras Jaržemskis