Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., 184 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. O. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2007 m. birželio 27 d. iki 2007 m. birželio 29 d. ir nuo 2009 m. kovo 25 d. iki 2009 m. kovo 24 d. iki 2009 m. spalio 28 d.

Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos, pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį, Nr. IX-1182 4 str. 2 d. 1 p., neatliktos bausmės dalis sumažinta vienu penktadaliu.

Iš A. O. likviduojamos UADB (duomenys neskelbtini) naudai priteista 2240684,19 Lt žalai atlyginti.

A. O. ekstradavimo kaštai – 3754,24 Lt (A. O. ir pareigūnų kelionės išlaidos) – pripažinti proceso išlaidomis (Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 1 d. 5 p.) ir Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d. pagrindu išieškoti iš A. O. , pervedant išieškotą sumą į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke ,,Swedbank“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. O. nuteistas už tai, kad nuo 2000 04 04 iki 2000 04 21 neteisėtai, be Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos, prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pritarimo, eidamas uždarosios akcinės draudimo bendrovės (UADB(duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) generalinio direktoriaus pareigas, 2000 04 07, neturėdamas teisės sudaryti prekinio kredito draudimo sutarties, pažeisdamas „Draudėjo prievolių įvykdymo savanoriškojo draudimo taisyklių“ Nr. 011 2.3 punktą, Draudimo įstatymo 24, 40 str., suteikiantį teisę draudimo įmonei vykdyti kredito draudimą, jei ji turi įstatinį kapitalą ne mažesnį nei 7 milijonai litų, neteisėtai sudarė draudimo sutartį (draudimo polisas Nr. T 0001) su faktiškai nefunkcionuojančia Estijos įmone (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), už kurios sutartinius įsipareigojimus raštu Nr. 001 laidavo kreditoriui – (duomenys neskelbtini) (reg. (duomenys neskelbtini)), už įmonės (duomenys neskelbtini) pareigą sumokėti už prekes pagal paminėtų įmonių tarpusavio 2000 04 05 sudarytos sutarties sąlygas, nurodant draudimo sumą iki 2.074.634 Lt, išmokamą pagal įmonės (duomenys neskelbtini) pretenzinį raštą, jei draudėjas ((duomenys neskelbtini)) neatsiskaito už produkciją iki sutartos datos – 2000 04 17. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2000 04 19 elektroniniu paštu gavęs (duomenys neskelbtini) pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) neįvykdė sutarties sąlygų ir tuo pagrindu prašė pervesti draudimo išmoką į įmonės sąskaitą, pažeisdamas Draudimo įstatymo 18 str., reikalaujantį, kad draudėjas pagrįstų draudimo įvykį tinkamais dokumentais: draudimo įvykio aktais, teisėsaugos įstaigų dokumentais, ekspertų išvadomis ir kt., pažeisdamas Akcinių bendrovių įstatymo 27 str. 7 dalį, draudžiančią be visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo ilgalaikį akcinės bendrovės turto perdavimą, perleidimą, nuomą, įkeitimą, taip pat laidavimą, garantavimą savo turtu kitų subjektų prievolių įvykdymą, jei prievolinis įsipareigojimas viršija bendrovės 1/20 įstatinio kapitalo, 2000 04 21 iš UADB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Vilniaus bankas“, pervedė į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Parex“ banke Rygoje, Latvijoje 122.093,33 JAV dolerių ir iš UADB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Hansabankas“, pervedė į (duomenys neskelbtini) nurodytą sąskaitą 392.826,50 JAV dolerių. Tokiu būdu A. O. , sudaręs neteisėtą draudimo sutartį, be teisinio pagrindo padaręs bankinius UADB (duomenys neskelbtini) priklausančių pinigų pavedimus trečiajai bendrovei ((duomenys neskelbtini)), iššvaistė jo žinioje buvusius 2.059.679,30 Lt, kurie dėl savo masto, viršijančio 250 MGL dydį, yra didelės vertės svetimas ((duomenys neskelbtini)) turtas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d.

A. O. nuteistas už tai, kad 2000 04 07 UADB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bendrovės kasoje gavęs 41.000 litų, kuriuos privalėjo įnešti į įmonės sąskaitą AB „Hansabankas“, įnešęs į banką 35.000 litų, 6000 litų pasisavino. A. O. , 2000 m. balandžio 21 d., tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal AB „Hansabankas“ čekį (duomenys neskelbtini) iš UADB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė ir pasisavino 10.000 litų. Tokiu būdu A. O. iš viso pasisavino jam patikėto svetimo turto - 16.000 litų, priklausančių UADB (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d.

Nuteistojo teigimu, tyrimo metu nebuvo ištirtas pinigų judėjimas, neaišku, kur pinigai judėjo ir kokia firma, ar asmuo tapo pinigų savininku. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra minimas asmuo – A. M. , kuris 2000 metų gegužės 15 ir 16 dienomis Rygoje iš ,,Parex“ banke esančios sąskaitos grynaisiais pinigais paėmė didžiąją dalį įmonės (duomenys neskelbtini) 2000 m. balandžio 25 d. pervestų pinigų. Šio asmens apklausa, nuteistojo nuomone, būtų labai svarbi šioje byloje, tačiau šio asmens nebuvo bandoma apklausti, jis apie šį asmenį sužinojo tik perskaitęs apygardos teismo nuosprendį.

- nutartyje nurodyta, jog jis pažeidė jam skirtą kardomąją priemonę neišvykti iš gyvenamosios vietos. Anot apelianto, ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė, tą patvirtina ir kaltinamasis aktas. Šio melo pagrindu buvo išduotas ir Europos arešto orderis;

- nutartyje nurodyta, kad 2005 m. birželio 30 d. Europos arešto orderis buvo išduotas, išaiškinus jo buvimo vietą Suomijoje. Apelianto teigimu, 2005 m. jis nei karto Suomijoje nebuvo;

- nutartyje nurodyta, kad kaltinamasis ir jo gynėjas sutiko su prokuroro prašymu pratęsti kardomąją priemonę trims mėnesiams. Nuteistojo teigimu, teismo posėdžio metu jis labai aiškiai pasakė teisėjui, kad tokia griežta kardomoji priemonė nėra pagrįsta;

- nutartyje nurodytas teiginys, kad jis, gavęs teismo kvietimą, neatvyko į teismą ir neinformavo apie tai iš anksto Lietuvos teisėtvarkos institucijų. Anot apelianto, tuo metu, kai vyko minėtas teismo posėdis jis buvo Estijoje ir sunkiai sirgo, apie tai jis teismą laiku informavo, išsiųsdamas į Lietuvą atitinkamo turinio laišką bei prie laiško pridėtą ligą patvirtinantį dokumentą, be to, teismo posėdžio dieną jis asmeniškai paskambino teisėjui ir informavo jį dar kartą apie susiklosčiusią situaciją. Nuteistojo teigimu, išvykdamas darbo reikalais į įvairias užsienio valstybes, jis nepažeidė jokių įstatymų, kadangi tuo metu jam jokia kardomoji priemonė nebuvo taikoma.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė ir civilinio ieškovo atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. O. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistojo apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama, nuteistojo nuomone, padarytiems baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimams ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme – nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jam nebuvo tinkamai garantuota teisė turėti gynėją, nebuvo užtikrintas proceso veiksmų vertimas į jo gimtąją kalbą, nebuvo suteikta galimybė susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, nebuvo paskirta rašysenos ekspertizė, nuteistojo nuomone, netinkamai jam buvo įteiktas kaltinamasis aktas. Dalis nuteistojo A. O. teiginių yra nepagrįsti, dalis nuteistojo nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų buvo pašalinta bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nebuvo reikalo skirti A. O. parašų rašysenos ekspertizę, kadangi pats nuteistasis neneigė pasirašęs sutartis ir finansinius dokumentus, kurių pagrindu iš UADB (duomenys neskelbtini) buvo neteisėtai pervesta 122093,33 JAV dolerių ir 392826,50 JAV dolerių į firmos (duomenys neskelbtini) sąskaitas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo atlikti visi būtini procesiniai veiksmai, siekiant pašalinti nuteistojo A. O. apeliaciniame skunde nurodytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Nuteistajam A. O. buvo paskirtas kitas gynėjas, nuo pat apeliacinio proceso pradžios buvo paskirta A. O. gimtosios – estų – kalbos vertėja, su kurios pagalba A. O. susipažino su visa baudžiamosios bylos medžiaga, visi proceso veiksmai ir dokumentai buvo verčiami į gimtąją nuteistojo kalbą.

Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų grąžinti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p. numatytus atvejus, t. y. jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso 224 str. ir 225 str. nustatytas teismingumo taisykles. Šioje byloje nėra nustatyta, kad baudžiamąją bylą` išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso 224 str. ir 225 str. nustatytas teismingumo taisykles, todėl šiais pagrindais baudžiamoji byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Respublikos BPK 1 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas byloje atliktas nekokybiškai, kad yra prielaida nustatyti byloje, kas pasisavino UADB (duomenys neskelbtini) turtą, tačiau dėl prastos ikiteisminio tyrimo kokybės šie asmenys nebuvo nustatyti, A. O. buvo nuteistas už svetimo turto iššvaistymą, nors byloje esantys duomenys rodo, jog ne A. O. sumanė, organizavo ir ne jis vienas įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad akivaizdžiai matyti, jog vienas padaryti šių nusikaltimų A. O. negalėjo, tam jis neturėjo nei reikiamo patyrimo specifiniame draudimo darbe, nei atitinkamo išsilavinimo. Be bendrininkų paramos jis nebūtų galėjęs užimti draudimo bendrovės generalinio direktoriaus pareigų, o, nemokėdamas lietuvių kalbos, be bendrininkų pagalbos negalėjo pats lietuvių kalba surašyti finansinių dokumentų, pavedimų finansų maklerio įmonei, surašyti laidavimo rašto ir kitų dokumentų, kurie panaudoti švaistant svetimus pinigus. Pagaliau, neturėdamas reikiamų žinių, jis pats negalėjo sukurti nusikaltimų scenarijaus ir jo realizuoti. Konstatavęs, kad teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga pagal faktines aplinkybes neatitinka A. O. pateiktų kaltinimų, pirmosios instancijos teismas vis dėlto priėmė A. O. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį ir nuteisė A. O. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. už jo žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto iššvaistymą ir pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. už jam patikėto svetimo turto pasisavinimą.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y., būtent, už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Išanalizavus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylos įrodymų visetą, darytina išvada, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos 328 str. 3 p.). Nuteistojo apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirtas piniginių lėšų, pervestų iš UADB (duomenys neskelbtini) sąskaitų, judėjimas. Iš paties A. O. , liudytojų R.P. Š. , R. M. , S. B. parodymų matyti, kad paskirtas UADB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius A. O. iš esmės buvo tik statytinis asmuo, pats savarankiškai nepriimantis jokių sprendimų. A. O. parodė, kad jis vykdė A. S. nurodymus, t. y. jis A. S. prašymu pasirašė draudimo poliso Nr. T0001 blanką. A. O. teigimu, jis tai padarė, nes pasitikėjo A. S. , kuis buvo pagrindinių akcininkų atstovas. Liudytojas R.P. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, kad A. O. , būdamas UADB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pats nieko nesprendė, jis tik pasirašinėjo. Liudytojo teigimu, draudimo bendrovei turi vadovauti ir gali vadovauti žmogus, kuris yra dirbęs penkerius metus draudimo įstaigose, A. O. įmonės direktoriumi negalėjo būti, jis net rusiškai kalbėti nemokėjo, tačiau niekas į tai dėmesio nekreipė. Sudarant neteisėtą sutartį, reikėjo pasirašyti draudimo polisą ir kitus dokumentus, vienas A. O. tikrai to padaryti negalėjo, tai darė žmogus, kuris suprato ir žinojo situaciją. Liudytoja S. B. parodė, kad A. O. buvo ,,šešėlyje“, jis nekalbėjo nei lietuviškai, nei rusiškai, A. O. nebuvo draudimo specialistas, jis nesuprato, ką daro. Nunešus A. O. , kaip vadovui, pasirašyti dokumentus, A. O. iš karto kreipdavosi į A. S. , kuris buvo bendrovės galva. Liudytojas R. M. taip pat nurodė, kad A. O. buvo tylus, ramus žmogus, jis kalbėjo tik estiškai, lietuvių kabos nemokėjo, rusų kalbą taip pat mokėjo labai prastai, žinojo tik keletą žodžių. Byloje esantys dokumentai bei minėtų liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad draudimo sutarties tarp UADB (duomenys neskelbtini) ir faktiškai nefunkcionuojančios Estijos įmonės (duomenys neskelbtini) sudarymas bei piniginių lėšų pagal šią sutartį -518658,50 JAV dolerių pervedimas įmonei (duomenys neskelbtini) nebuvo atsitiktinis veiksmas, šį veikimą sumanė ir suorganizavo ne A. O. , bet kiti asmenys. A. O. neturėjo nei išsilavinimo, nei žinių, nei patyrimo dirbti draudimo bendrovės vadovu, jis visiškai nemokėjo lietuvių kalbos, pagal liudytojų parodymus, silpnai kalbėjo ir rusiškai, pats asmeniškai jokių sprendimų nepriimdavo, vykdydavo A. S. ir kitų asmenų nurodymus. Visas pinigų iš UADB (duomenys neskelbtini) pagrobimas buvo kruopščiai suplanuotas ir vykdomas etapais:

- 2000 m. kovo 27 d. pagrindiniu UADB (duomenys neskelbtini) akcininku tapo (duomenys neskelbtini) (UADB (duomenys neskelbtini) atstovas buvo A. S. );

- 2000 m. balandžio 3 d. – 2000 m. balandžio 4 d. vietoje S.V. T. UADB (duomenys neskelbtini) direktoriumi paskiriamas A. O. ;

- 2000 m. balandžio 7 d. neteisėtai sudaroma draudimo sutartis su faktiškai nefunkcionuojančia Estijos įmone (duomenys neskelbtini);

- 2000 m. balandžio 10 d. Latvijos banke ,,Parex“ buvo atidaryta koduota įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaita;

- 2000 m. balandžio 12 d. – 18 d. A. O. pasirašytų pavedimų Nr. 4195 ir Nr. 4196 UAB (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo parduoti visi Valstybės vertybiniai popieriai, visos AB (duomenys neskelbtini) ir visos AB (duomenys neskelbtini) akcijos;

- 2000 m. balandžio 19 d. FMĮ (duomenys neskelbtini) pervedė pinigų likutį už visus parduotus vertybinius popierius 1671123,37 Lt į UADB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą AB banke ,,Hansabankas“;

- tą pačią dieną įmonė (duomenys neskelbtini) atsiuntė elektroninį laišką UADB (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad (duomenys neskelbtini) nesumokėjo sutartyje nurodytos sumos – 514910 JAV dolerių;

- 2000 m. balandžio 21 d. UADB (duomenys neskelbtini) sąskaitose esantys litai buvo konvertuoti į JAV dolerius: 1693306,88 Lt konvertuoti į 423326,67 JAV dolerius AB ,,Hansabankas“, 206800 Lt konvertuoti į 65200 JAV dolerių AB ,,Vilniaus bankas“;

- tą pačią dieną vien elektroninio laiško pagrindu 514913,83 JAV doleriai pervesti į įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitą;

- 2000 m. balandžio 25 d. – 28 d. iš UADB (duomenys neskelbtini) gauti pinigai Latvijos banke ,,Parex“ buvo pervedami iš vienos sąskaitos į kitą ir 2000 m. gegužės 15 ir 16 dienomis išmokėti grynais, pinigus paėmė A. M. (asmens duomenys byloje t. 1, b. l. 202, 203).

Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad visą pinigų užvaldymo schemą sumanė ir vykdymą organizavo ne A. O. , o kiti asmenys, A. O. buvo tik vienas iš vykdytojų, kurio vaidmuo nebuvo pagrindinis. A. O. apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad byloje nebuvo siekiama nustatyti galutinio UADB (duomenys neskelbtini) užvaldytų pinigų gavėjo. Byloje yra visi asmens, paėmusio grynus pinigus iš banko ,,Parex“ – A. M. duomenys, tačiau šio asmens nebuvo ieškoma, jis nebuvo nei surastas, nei apklaustas. Iš nuteistojo A. O. , liudytojų A. S. , A. I. parodymų galima daryti išvadą, kad visą pinigų užvaldymo schemą organizavo A. B. ir V. Č. arba kiti asmenys,kurių nurodymus vykdė A. B. ir V. Č. , tačiau nei V. Č. , nei A. B. nebuvo surasti ir apklausti. Ikiteisminio tyrimo institucijos privalėjo surasti ir apklausti A. M. , A. B. , V. Č. bei teisiškai įvertinti jų veiksmus. Net ir nesuradus šių asmenų, būtina įvertinti teisiškai jų veiką ir imtis procesinių veiksmų minėtų asmenų paieškai. Nusikalstamo veikimo požymių turi ir A. S. bei A. I. veika, tačiau šie asmenys byloje buvo apklausiami liudytojais. Ikiteisminio tyrimo institucijos ikiteisminį tyrimą atliko ir kaltinamąjį aktą surašė netinkamai – baudžiamojon atsakomybėn patraukė tik asmenį, formaliai vadovavusį UADB (duomenys neskelbtini) ir pasirašinėjusį jam pateikiamus dokumentus – A. O. , visiškai teisiškai nebuvo įvertinta nusikaltimo organizatorių ir kitų vykdytojų veika, nors šie asmenys yra žinomi.

Lietuvos Respublikos BPK 255 str. 1 d. nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo apimtį apriboja kaltinamojo akto turinys. Lietuvos Respublikos BPK 219 str., reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikti įtarimai visiems galimai nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, šie asmenys nebuvo nurodyti kaltinamajame akte, dėl šios priežasties neteisingai buvo aprašyta ir paties A. O. veika, nes A. O. nebuvo vienintelis ir savarankiškas nusikaltimo subjektas, nebuvo teisingai aprašyta nusikalstama veika visa apimtimi, neatskleistas nusikaltimo mechanizmas t. y. kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 2 ir 3 punktų reikalavimų. Šie pažeidimai trukdo nagrinėti bylą teisme, nes, kaip minėta, kaltinamojo akto turinys nustato bylos nagrinėjimo teisme ribas (Lietuvos Respublikos BPK 255 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla perduodama prokurorui (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 5 p.).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme nustato Lietuvos Respublikos BPK 320 str. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašomas apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, o 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Bylos perdavimas prokurorui nėra išėjimas už apeliacinio skundo ribų ar nuteistojo A. O. padėties pabloginimas. Tinkamai surašius kaltinamąjį aktą, gali paaiškėti, jog A. O. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų ar kitokioje grupėje, taip pat gali būti pagrindas jo veiką kvalifikuoti pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį, tačiau, sprendžiant, ar nepablogėja nuteistojo padėtis, būtina bylos aplinkybes vertinti kompleksiškai. Pats nuteistasis A. O. apeliaciniame skunde prašo ištirti iš UADB (duomenys neskelbtini) užvaldytų pinigų judėjimą, nustatyti pinigus užvaldžiusius asmenis, A. O. nurodo, kad jis pats savarankiškai sprendimo nepriėmė, vykdė kitų asmenų valią. Neperdavus bylos prokurorui, šių A. O. apeliaciniame skunde išdėstytų pagrįstų prašymų ištirti ir teisiškai įvertinti neįmanoma. Net, jei ir atsirastų A. O. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė (bendrininkų ar kita grupė), tuo pačiu, visapusiškai pilnai ir objektyviai ištyrus bylos aplinkybes, gali paaiškėti ir A. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, gali būti nustatyta, kad A. O. vaidmuo, darant nusikalstamą veiką, buvo antraeilis, A. O. palankiau būtų sprendžiamas labai didelio civilinio ieškinio klausimas.

Naujai surašytame kaltinamajame akte turi būti teisingai aprašyta ir kvalifikuota nusikalstama veika, nurodyti visi galimi nusikaltimo subjektai ir teisiškai įvertinta kiekvieno iš jų veika.

A. O. apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama, nuteistojo manymu, jo neteisėtam suėmimui. Byloje esančios nutartys dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo A. O. aukštesnės instancijos teismui skundžiamos nebuvo. A. O. buvo paskelbta paieška ir jis suimtas buvo po to, kai be svarbių priežasčių neatvyko į teismą. A. O. buvo ieškomas nuo 2005 m. iki 2009 m., A. O. yra užsienio valstybės pilietis, jis vengė atvykti į teismą, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl, bylą perduodant prokurorui, A. O. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas turi būti pratęstas (Lietuvos Respublikos BPK 127 str. 9 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo metu iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo.

A. O. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsti trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. gegužės 12 d.