- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-29
- Bylos Nr.
- A2.6.-4089-369/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02618-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Pažeidėjas
- D. Č.
- Advokatai
- Česlovas Dainius Kazlauskas
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. Č. atstovui advokatui Česlovui Dainiui Kazlauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Č. 2016-02-09 apie 20.20 val., V. Grybo g. 21, Vilniuje, vairuodamas automobilį Mazda 323, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas judėti, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo atbulas, atsitrenkė į stovintį automobilį Ford Focus, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje.
Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas D. Č. pripažino savo kaltę dėl to, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino du automobilius, tačiau nurodė, jog iš eismo įvykio vietos pasišalino netyčia. Po to, kai pajuto smūgį, kuris buvo nestiprus, tiesiog pajuto, kad jo automobilį šiek tiek į priekį atmetė, pamanė, kad su automobilio kabliu pateikė į kito automobilio ratą, pats iš automobilio išlipęs nebuvo. Jam prieš pat įvykį paskambino ir pranešė, kad jo motinai negerai su sveikata, jam pačiam pasidarė silpna, ir dėl to iš automobilio neišlipo, iš įvykio vietos išvažiavo. Kai jam paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad sukėlė eismo įvykį, jis iškart sugrįžo į eismo įvykio vietą, tik tada ir pamatė, kad kitą automobilį kliudė ne kabliu, o automobilio bamperiu ir kad apgadino kitą automobilį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašė jam skiriamos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, kadangi jo pajamos yra apie 270 Eur per mėnesį.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. P. paaiškino, kad įvykio dieną ėjo kartu su dukra iš parduotuvės, išgirdo automobilių susidūrimo garsą, pamatė, jog buvo kliudytas automobilis. Automobilio, kuris kliudė kitą automobilį, vairuotojas išlipo iš savo automobilio, susikeikė ir iš įvykio vietos pasišalino. Ji su dukra apžiūrėjo apgadintąjį automobilį, ant jo buvo matyti apgadinimai, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Liudytoja teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu nebuvo geras matomumas, bet iš tiek, kiek įsidėmėjo vairuotoją, tai automobilį, apgadinusį kitą transporto priemonę vairavo būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Liudytoja taip pat nurodė, kad D. Č. išlipęs iš automobilio, apgadinimų neapžiūrinėjo, nevaikščiojo, tiesiog išlipo iš automobilio ir vėl į jį įlipo.
Byloje esančiame rašytiniame paaiškinime D. Č. taip pat nurodė, jog kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažįsta pilnai, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, nurodė, kad nemanė, jog jo sukeltas eismo įvykis padarė kam nors žalos. Be D. Č. prisipažinimo, jos kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, išrašu iš policijos registruojamų įvykių registro, Eismo įvykio vietos schema, papildomų duomenų apie eismo įvykį pažyma, liudytojos J. P. rašytiniu paaiškinimu ir jos parodymais teisme, Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu bei fotolentele, kita bylos medžiaga. Nors teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jis iš automobilio po eismo įvykio išlipęs nebuvo, tačiau šiuos teiginius paneigia liudytojos J. P. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad D. Č. po eismo įvykio išlipo iš automobilio, tačiau nevaikščiojo, apgadinimų neapžiūrinėjo, teismas neturi pagrindo abejoti J. P. teismui duotais parodymais. Be to, teismas pažymi ir tai, jog pats D. Č. pripažino, jog automobilių susidūrimo garsą girdėjo, suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau apgadinimų netikrino, o tiesiog nusprendė, kad kitą automobilį kliudė į ratą ir jokių apgadinimų nepadarė. Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija nepaneigia jo kaltės nei dėl eismo įvykio sukėlimo, nei dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, kadangi D. Č. kaip automobilio, kuriuo buvo sukeltas eismo įvykis, vairuotojas turėjo pareigą įsitikinti, jog eismo įvykiu tikrai nebuvo padaryta žalos, ir tik tada išvažiuoti iš eismo įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju D. Č., nors ir išgirdo smūgį, suprato, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, siekiant nustatyti eismo įvykio metu padarytą žalą.
D. Č. atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi, taip pat tai, kad pažeidimas padarytas asmens, sulaukusio 65 metų amžiaus. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (galiojančių nuobaudų neturi, duomenų apie teistumą nepateikta), atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes.
Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad D. Č. atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, skiriant administracinę nuobaudą – baudą, mažesnę nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda skirtina už šio pažeidimo padarymą, bei atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytam minimaliam terminui. Taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, teismas atsižvelgia į tai, kad D. Č. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu tik nežymiai apgadintas automobilis Ford Focus, pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bendradarbiavo su policijos pareigūnais, jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų.
D. Č. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirtina nuobauda, minėto įstatymo straipsnio sankcijos ribose.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.
Atsižvelgiant į bylos medžiagą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas 12 mėnesių laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.
D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, D. Č., a. k. 344122960025, paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui.
Vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, paskirtos 289 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį, įpareigojant pirmus 11 mėnesius mokėti po 25 Eur baudos, o likusį 1 mėnesį (dvyliktąjį) sumokėti 14 Eur baudos, nustatytą dalį baudos sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK Nr. 16055438366 arba administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje, ir įmokos kodą - 1001.
Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.