Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, vertėjaujant Natalijai Reut, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Š., jo atstovui teisininkui Irmantui Daugirdui, nukentėjusiajai A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. Š., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1963-09-03, gyv. (duomenys neskelbtini)-79, Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 127 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. 2014-08-11 apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,96 promilių girtumas), nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadindamas abu automobilius. Savo veika jis pažeidė KET 14 ir 132 punktų reikalavimus ir todėl traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 3 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. Š. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad paprašė kaimyną V. Š., kad perstatytų jo mašiną, pats negalėjo, nes buvo išgėręs alkoholio. Kad perstatyti iš vienos vietos į kitą, reikėjo pavažiuoti apie šimtą metrų. Važiavo trise – V. Š., A. K. ir jis, kodėl sėdo į automobilį trise, nors reikėjo važiuoti tokį nedidelį atstumą, nežino. Jis sėdėjo galinėje sėdynėje už vairuotojo. Po to buvo kažkoks mažas smūgis, kurį pajuto. Buvo pataikyta į automobilio TOYOTA bamperį. Jo automobilyje dėl to buvo apgadintas žibintas ir sparnas. Jis išlipo iš automobilio, siūlė susitarti, bet TOYOTA savininkė pradėjo skambinti į policiją. Kai atvažiavo policija, rašė protokolą, paskui atvažiavo antras policijos ekipažas, tikrino jo blaivumą, nustatė 1,96 promilių girtumą. V. Š. atėjo pasakyti policininkams, kad jis buvo prie vairo, bet pareigūnas jam pasakė eiti šalin. V. Š. blaivumo net nepatikrino. Nukentėjusioji smūgio metu, turbūt, sėdėjo savo mašinoje, po to ji išlipo ir kažkam skambino, suprato, kad į policiją. Nežino, koks nukentėjusiajai skirtumas, kas buvo prie vairo ir nežino, kodėl ji tvirtina, kad vairavau jis.

Nukentėjusioji A. P. parodė, kad J. Š. pažįsta kaip to paties namo, kuriame gyvena, gyventoją. 2014-08-11 išėjo važiuoti, jos TOYOTA automobilis dėl namo renovacijos darbų stovėjo iš namo galo, kur praeina keliukas į gretimų namų kiemus. Praleido kelias pravažiuojančias mašinas, pamatė, kad iš jų viena pradėjo parkuotis šalai jos automobilio, iš pradžių įsirėmė į jos automobilio bamperį, tačiau nesustojo ir judėjo toliau, nubraukė pro visą automobilio šoną ir net nustūmė automobilį į galą. Automobilis atvažiavo iš miesto pusės, nes matė jį atvažiuojantį, o jeigu jis būtų pervaromas iš aikštelės, ji nebūtų galėjusi matyti iš tos vietos, kurioje stovėjo jos mašina. Ji išlipo ir paklausė, ką jis daro, o iš to kito automobilio išlipo J. Š. ir paklausė, ko ji nori. Po to jis apžiūrėjo jos automobilį ir pasiūlė susitarti, nekviesti policijos. Po to J. Š. nuėjo iki vieno iš liudytojų šioje byloje, jie grįžo abu ir J. Š. pasakė, kad jis nevairavo. Atvykus policininkams, jis jau kėlė versiją, kad automobilį vairavo tas kitas žmogus. Tada policininkai prašė vairuotojo teisių iš to kito žmogaus, ir paaiškėjo, kad teisių jis neturi. Policininkai pasakė, kad tuomet konfiskuojamas automobilis, tada J. Š. jau sakė, kad ne tas liudytojas vairavo. Ką jie dar kalbėjosi, nežino, nes parašė paaiškinimą ir išvažiavo. Kur ir pas ką buvo automobilio CHRYSLER, priklausančio J. Š., rakteliai, nežino. Policininkai jai išdavė pažymą dėl įvykio, pateikė ją draudimo bendrovei. Eismo įvykio metu automobilyje tie vyrai sėdėjo trise, J. Š. ir dar du vyrai kartu važiavo su juo. Tas vyras, kuris išlipo iš automobilio galo, jis jau apie metus vaikšto su ramentais, todėl jis vairuoti negalėtų niekaip, o J. Š. nurodė jį vairuotoju. Tvirtina, kad vairavo J. Š. ir jo keleiviai buvo dar du vyrai. J. Š. buvo visai girtas, nes jo buvo stiklinės akys, veidas stipriai paraudęs. Tokie vairuotojai gali užmušti kitus žmones. Net jo žmona ar draugė, kai atėjo į įvykio vietą, pasakė jam „pagaliau prisivažinėjai“.

Liudytojas V. Š. parodė, kad J. Š. pažįsta, gyvena viename name. Nukentėjusioji irgi gyvena tame name, ją žino iš matymo. Sėdėjo kieme, kai atėjo A. K. ir J. Š.. J. Š. paprašė pervaryti jo mašiną maždaug 100 metrų. Jis sutiko, nes A. K. niekada nevairavęs, neturėjęs vairuotojo teisių, o J. Š. buvo išgėręs. Mašina stovėjo žemiau už 50 metrų, o J. Š. norėjo pastatyti ją prie savo namo. Važiavo iš apačios, nuo (duomenys neskelbtini), pasuko į stovėjimo vietą ir pateko į duobę. Jam išmušė vairą iš rankų dėl duobės, todėl nubraukė stovėjusią TOYOTA, ar buvo joje žmonių, nematė. Kai kliudė TOYOTA, sustojo, pirmas J. Š. iššoko, jis toje pačioje mašinoje kartu su A. K. sėdėjo, po to jie su A. K.. Nukentėjusioji moteris stovėjo prie savo automobilio ir rėkė ant jų necenzūriniais žodžiais, sakė, kad jie alkoholikai, girtuokliai. J. Š., kaip mašinos savininkas, kalbėjosi su ja, norėjo susitarti. Kai pakvietė policiją, jie visi stovėjo prie mašinos. Atvykusi policija jiems liepė pasitraukti ir kalbėjosi su J. Š., kaip su savininku. Automobilio rakteliai atvykus policijai buvo pas J. Š., nes atidavė jam juos išlipęs iš automobilio. Patruliui pasakė, kad jis vairavo, bet jam liepė pasitraukti. Vairuotojo pažymėjimo jis neturi, turėjo seniai, kai tarnavo okupacinėje kariuomenėje. Jokių pajamų neturi, žmona dirba ir jį išlaiko. Su J. Š. yra pažįstamas 50 metų, jie draugai.

Liudytojas Z. G. parodė, kad pažįsta ir nukentėjusiąją, ir administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaip kaimynus. Įvykis buvo rugpjūčio 11 d. po pietų. Buvo tuo metu savo buto balkone, matė kaip juodas automobilis CHRYSLER užvažiavo į sustojimą. J. Š. pirmas išlipo iš keleivio vietos, esančios už vairuotojo, apėjo mašiną ir apžiūrėjo kitą, baltą, mašiną, kuri stovėjo dešinėje pusėje. Matė dar nukentėjusiąją, po to atvažiavo policija. Kas vairavo CHRYSLER, nežino. Kitų išlipančių iš CHRYSLER žmonių nematė, nes stebėjo situaciją gal minutę tik, po to nešiojo plyteles į namus iš balkono. Matė tik, kad kai prisiparkavo, J. Š. pirmas išlipo iš mašinos galo, nuo vairuotojo pusės. Pokalbių įvykio vietoje negirdėjo. Ten stovėjo J. Š., nukentėjusioji ir, turbūt, dar du žmonės.

Liudytojas A. K. parodė, kad J. Š. pažįsta, nukentėjusiąją mato antrą kartą. Liudyti jį pakvietė J. Š., prašė pasakyti, ką matė. Jie susitiko su J. Š. prie stadiono, nuėjo į jo kiemą, J. Š. buvo išgėręs. Kieme susitiko V. Š., paprašė nuvaryti J. Š. mašiną arčiau namų, nes ji negerai stovėjo. Jis pats nevairuoja, neturi vairuotojo teisių. Pavaryti reikėjo gal 100 metrų, kodėl kartu į mašiną sėdo ir jis, negali pasakyti. Atsisėdo šalia vairuotojo, vairavo V. Š.. Jis vairavo ir nesulaikė vairo dėl duobės, todėl įvažiavo į stovinčią mašiną TOYOTA. Nestipriai įvažiavo, nes nepajuto, kad įvažiavo, tik matė, nes sėdėjo priekyje. Sugadino TOYOTA kairįjį priekinį sparną. J. Š. išlipo iš galinės sėdynės ir pradėjo derintis su TOYOTA vairuotoja, kuri stovėjo šalia savo mašinos. Girdėjo, kad J. Š. norėjo sumokėti už mašiną. V. Š. irgi išlipo iš mašinos, po to po poros minučių išlipo ir jis. Policija atvažiavo gal po 15-20 minučių. Kol atvyko policija, jie trise stovėjo prie mašinos, niekur nevaikščiojo.

Liudytojas pareigūnas A. S. parodė, kad J. Š. ir A. P. pažįsta dėl tarnybos. Tą kartą, datos neprisimena, gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Atvykę rado automobilius CHRYSLER ir TOYOTA, kurią ir apgadino įvažiavęs CHRYSLER vairuotojas. Nukentėjusioji jiems nurodė, kad vairavo J. Š., CHRYSLER savininkas, jos kaimynas. Taip pat TOYOTA savininkė paaiškino, kad J. Š. yra neblaivus ir, kad neblaivus vairavo. J. Š. iš karto prisipažino vairavęs CHRYSLER automobilį, po to bandė kažkam skambinti ir po pokalbio jau teigė kitaip, sakė, kad vairavo ne jis. Kartu su juo buvo ar tris, ar keturi žmonės. Atrodo, vienas iš mašinos buvo išlipęs, o du ar vienas sėdėjo mašinoje. Suprato, kad tai J. Š. draugai. CHRYSLER buvo apgadintas priekis, o TOYOTA šonas, sugadinimai buvo akivaizdūs. Kažkas iš vyrų buvo priėjęs jiems pasakyti, kad tai jis pervarė CHRYSLER automobilį. Porininkas jo klausė, ar jis turi vairuotojo teises, ar moka važiuoti, jis atsakė, kad teisių neturi ir vairuoti nemoka, bet automobilį pervarė. Nukentėjusioji nuo pat pradžių teigė, kad CHRYSLER vairavo J. Š.. CHRYSLER savininkas prašė, kad kitam asmeniui būtų surašytas protokolas. Atvykus jiems J. Š. pripažino, kad padarė eismo įvykį, bet po pokalbio telefonu ir, kai jo kolega paaiškino apie galimą automobilio konfiskaciją, pradėjo keisti parodymus.

Po visų liudytojų apklausos teisme nukentėjusioji A. P. kategoriškai tvirtino, jog vairavo ir dėl įvykio kaltas J. Š..

Motyvuojamoji dalis

Nors J. Š. kaltu neprisipažino, jo kaltė padarius jam inkriminuojama pažeidimą yra įrodyta nukentėjusiosios A. P. ir liudytojo A. S. parodymais posėdžio metu, ATP protokolu (b.l. 2-3), tarnybiniais pranešimais (b.l. 7-8), įvykio vietos schema (b.l. 4), alkotesterio kvitu (b.l. 5), rašytiniu A. P. paaiškinimu (b.l. 9) ir kitais byloje esančiais dokumentais. Gynybos prašymu teisme apklaustų liudytojų V. Š. ir A. K. parodymus teismas atmeta, nes šie parodymai prieštarauja objektyviems, turintiems reikšmės veikai nagrinėti duomenims, ir yra paneigti bylos duomenų visuma, be to, šie liudytojai gali būti suinteresuoti padėti išvengti atsakomybės J. Š.. Netikėti nukentėjusiosios A. P. parodymais, kad automobilį vairavo tikrai V. Š., kurie buvo nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios, teismas neturi pagrindo. Nukentėjusioji kategoriškai patvirtino, jog automobilį CHRYSLER vairavo būtent J. Š., vairavimo ir eismo įvykio faktą ji matė ir stebėjo J. Š. nepertraukiamai, kol atvyko policija. Atvykusiems policijos pareigūnams A. P. iš karto nurodė asmenį, kuris vairavo automobilį CHRYSLER, pateikė savo paaiškinimą, teisme taip pat kategoriškai patvirtino, jog ji yra tvirtai įsitikinusi, jog vairavo jos kaimynas J. Š.. Teisme apklaustas policijos pareigūnas A. S. nurodė, jog iš karto atvykus į vietą, J. Š. pripažino vairavimo faktą, po ko savo poziciją pakeitė, teigdamas jog automobilį vairavo jo draugas. ATP protokole esančiame pirminiame paaiškinime atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat prisipažino kaltu. Nukentėjusiosios A. P. ir policijos pareigūno A. S. prodymai, duoti teisme, bei tarnybiniame pranešime ir paaiškinime nurodytos aplinkybės sutampa, paaiškinimai buvo nuoseklūs ir neprieštaravo byloje surinktiems įrodymams, todėl šių asmenų nurodytomis aplinkybėmis teismas abejoti neturi pagrindo, juolab, jog byloje nenustatyta, kad šie asmenys būtų susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu kokiais nors ryšiais ir siektų jam pakenti. J. Š. iškeltą versiją, jog jis automobilio nevairavo, teismas vertina kaip gynybinę poziciją, o jo parodymus melagingai patvirtino V. Š. ir A. K.. Šių liudytojų paaiškinimai paneigti tiesiogiai eismo įvykį stebėjusios ir mačiusios A. P. parodymais. Todėl teismas V. Š. ir A. K. parodymus vertina kaip melagingus, paneigtus bylos duomenų visuma. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog visiškai įrodyta, kad J. Š. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą.

J. Š. veika pagal LR ATPK 127 str. 3 d. kvalifikuota tinkamai, kadangi jis vairavo automobilį, būdamas neblaivus (nustatytas 1,96 promilės girtumas), nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį, apgadindamas abu automobilius. Kaltė veikos padarymu įrodyta ir jis baustinas.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes jam skirtina bauda, atitinkanti straipsnyje numatytą minimumą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui.

Pagal LR ATPK 325 str. 1 d. nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo LR ATPK 225 str. 2 d. 2 p. nurodyti policijos pareigūnai. Kadangi J. Š. administracinį teisės pažeidimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, todėl laikytina, kad jis neteko teisės vairuoti transporto priemonių nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (LR ATPK 330 str. 1 d.).

Kadangi apklausti teisme liudytojai V. Š. ir A. K. davė melagingus parodymus, pastariesiems iškeltinos administracinės teisės pažeidimo bylos pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 24 str., 30 str., 127 str. 3 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teisėja

nutarė:

Pripažinti J. Š., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1963-09-03, gyv. (duomenys neskelbtini)-79, Vilniuje, kaltu įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 3 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 4 000 Lt (keturių tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams, skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos (2014-11-06).

Išaiškinti, kad baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 6030, arba į banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 6030, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos (LR ATPK 313 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 224 str., 259 str., iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. V. Š., gim. 1959 metais, gyv. (duomenys neskelbtini)-47, Vilnius, dėl to, kad jis 2014-10-01, nagrinėjant J. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme, adresu Laisvės pr. 79 A, Vilniuje, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad 2014-08-11 apie 15.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ne J. Š., o jis, t.y. V. Š., vairavo automobilį CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 224 str., 259 str., iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. A. K., gim. 1963 metais, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl to, kad jis 2014-10-01, nagrinėjant J. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme, adresu Laisvės pr. 79 A, Vilniuje, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad 2014-08-11 apie 15.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ne J. Š., o V. Š., vairavo automobilį CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Nutarimui įsiteisėjus, bylas nagrinėjimui perduoti Vilniaus m. apylinkės teismui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.