- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-04
- Bylos Nr.
- e2-515-236/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. e2-6632-653/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Kamesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti Pirkimo sąlygų 9 punktą, pripažinti neteisėtu ir panaikinti Pirkimo sąlygų 8 punkto reikalavimo dalį, nustatančią, kad tiekėjas pats savo jėgomis privalės atlikti šiuos pagrindinius darbus: „projektavimo (išskyrus geodezines, topografines ir kartografines paslaugas, tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus) ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos <...>“, pripažinti neteisėtais ir panaikinti Pirkimo sąlygų 12.11, 12.12, 12.13.1 ir 12.13.2 punktų reikalavimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą sustabdyti vykdomo Pirkimo procedūras ir uždrausti atsakovui sudaryti pirkimo sutartį, o jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
VilniAus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi nutarė ieškovės UAB „Kamesta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, įpareigoti atsakovę Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos sustabdyti vykdomo Pirkimo procedūras ir uždrausti atsakovei sudaryti pirkimo sutartį, o tuo atveju jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Teismas nustatė, jog byloje vyksta ginčas dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų teisėtumo, vykdant viešąjį pirkimą, kurio objektas – valstybinės reikšmės krašto kelio ir rajoninio kelio rekonstravimas.
Teismas nustatė, jog darbų atlikimo pradžia skaičiuotina įsigaliojus sutarčiai dėl darbų atlikimo, pirkimo sąlygos taip pat numato galimybę pratęsti nustatytus darbų vykdymo terminus įvertinus nepalankias gamtines sąlygas darbams atlikti, į darbų atlikimo laikotarpį neįskaitomas darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d., pirkimo sutarties vykdymo metu taip pat numatyta galimybė ne ilgiau kaip 1 (vieną) mėnesį, nukelti darbų pabaigos terminą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo terminai neturi įtakos Pirkimo darbams atlikti numatytų terminų.
Teismas pažymėjo, jog Pirkimas vykdomas siekiant rekonstruoti valstybinės reikšmės krašto kelio ir rajoninio kelio ruožus, todėl darė išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturės įtakos jų kokybei, kadangi eismo sąlygos jame yra užtikrintos, jas siekiama tik pagerinti, šio viešojo pirkimo procedūras sustabdžius, sąlygos eismo dalyviams, besinaudojantiems minėtu keliu, iš esmės nepablogės, o tik tam tikrą ilgesnį laiką bus tokios pat, kokios buvo iki šiol.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas viešojo intereso bei proceso dalyvių lygiateisiškumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei kiti principų nepažeistų, todėl nagrinėjamu atveju prioritetą teikė Pirkimo bei finansinių lėšų panaudojimo teisėtumui ir skaidrumui užtikrinti, ir taikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nemotyvavo, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepagrįstai laikė, kad valstybinės reikšmės krašto kelio ir rajoninio kelio ruožų rekonstrukcijos atveju eismo sąlygos yra užtikrintos, o jas siekiama tik pagerinti, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nepagrįstai siejo ne su būtinybe ar skuba taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o su ieškinio pareiškimu ipso facto, taip pat nepagrįstai nevertino ieškinio nepagrįstumo prima facie;
Atsiliepimas
2) Atsakovės teigimu, tolesnis Pirkimo procedūrų vykdymas neapriboja galimybių įvykdyti teismo sprendimą ir ginti tariamai pažeistas ieškovės teises - ieškinio patenkinimo atveju ieškovė savo subjektines teises galėtų ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles paduodamas ieškinį dėl žalos atlyginimo (VPĮ 96 str.).
Atsiliepimu į atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atskirąjį skundą ieškovė UAB „Kamesta“ prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog ieškinys prima facie yra pagrįstas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra ekonomiškas ir proporcingas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis paliktina nepakeista.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės UAB „Kamesta“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertinimo ieškinio pagrįstumo.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad perkančioji organizacija Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vykdo atvirą konkursą „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 173 Molėtai–Pabradė ruožo nuo 26,43 iki 35,124 km ir rajoninio kelio Nr. 4428 Labanoras–Lakaja–Žaugėdai–Joniškis ruožo nuo 12,10 iki 21,17 km rekonstravimo projektavimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ (pirkimo Nr. 168835) (tekste – Pirkimas). Pirkimo objektas – valstybinės reikšmės krašto kelio ir rajoninio kelio rekonstravimas.
Teismas bylose dėl viešųjų pirkimų, įskaitant ginčus dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo, ieškovo prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tikėtinai pagrindžiami ieškinio reikalavimai ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Viešųjų pirkimų bylose teismas motyvuota nutartimi gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę - viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą (CPK 423⁷ str. 2 d. 1 p.), vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 423⁷ str. 1 d.). Atitinkamai, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylose dėl viešųjų pirkimo procedūros teisėtumo paprastai konkuruoja du viešieji interesai – viešasis interesas, kad pirkimas vyktų teisėtai ir jame lėšos būtų naudojamos ekonomiškai, kad nebūtų pažeisti potencialių tiekėjų teisėti interesai (nagrinėjamu atveju, kad be pagrindo nebūtų suvaržyta tiekėjų konkurencija) bei kitas viešasis interesas – visuomenės neatidėliotinas interesas Pirkimo objektu. Kiekvienu konkrečiu atveju prioritetas teikiamas tam viešajam interesui, kurio nepaisius, būtų sukeliamos didesnės neigiamos pasekmės, žala, nesukuriamas didesnis visuomeninis gėris (CPK 423⁷ str. 1 d.).
Pažymėtina, kad preliminarus ieškovės pareikšto reikalavimo vertinimas nereikalauja bylos nagrinėjimo iš esmės ir joje pateiktų įrodymų įvertinimo pagal CPK nustatytas įrodinėjimo taisykles. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo tikslas – paties teismo, sprendžiančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinį klausimą, įsitikinimas, ar ieškinys yra bent tikėtinai pagrindžiamas. Todėl atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismas nepagrįsto ieškinio pagrįstumo nevertinimo neteikia pagrindo išvadai apie šios nutarties nepagrįstumą ar jos neteisėtumą (CPK 328 str., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką viešųjų pirkimų bylose viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Teismas, priimdamas procesinį sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, kuri teisinė vertybė turėtų būti ginama prioritetiškai.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad valstybinės reikšmės krašto kelio ir rajoninio kelio ruožų rekonstrukcijos atveju eismo sąlygos yra užtikrintos, o jas siekiama tik pagerinti, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nepagrįstai siejo ne su būtinybe ar skuba taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinis teismas pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, jog darbų atlikimo pradžia skaičiuotina įsigaliojus sutarčiai dėl darbų atlikimo, Pirkimo sąlygos taip pat numato galimybę pratęsti nustatytus darbų vykdymo terminus įvertinus nepalankias gamtines sąlygas darbams atlikti, į darbų atlikimo laikotarpį neįskaitomas darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d., Pirkimo sutarties vykdymo metu taip pat numatyta galimybė ne ilgiau kaip 1 (vieną) mėnesį, nukelti darbų pabaigos terminą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo terminai neturi įtakos Pirkimo darbams atlikti numatytų terminų.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, jog ieškinio patenkinimo atveju ieškovė savo subjektines teises galėtų ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles paduodama ieškinį dėl žalos atlyginimo (VPĮ 96 str.), tačiau apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, prioritetu laikydamas siekį užtikrinti vienodas viešojo konkurso dalyvių konkurencines sąlygas vykdant viešųjų pirkimų procedūras, pagrįstai patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vien tai, jog teisės aktai suteikia ieškovei teisę teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo, nereiškia, jog ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog Pirkimas vykdomas siekiant rekonstruoti valstybinės reikšmės krašto kelio ir rajoninio kelio ruožus. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturės įtakos jų kokybei, kadangi eismo sąlygos jame yra užtikrintos, jas siekiama tik pagerinti, šio viešojo pirkimo procedūras sustabdžius, sąlygos eismo dalyviams, besinaudojantiems minėtu keliu, iš esmės nepablogės, o tik tam tikrą ilgesnį laiką bus tokios pat, kokios buvo iki šiol. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai prioritetą taikė tam, kad Pirkimas vyktų teisėtai ir jame lėšos būtų naudojamos ekonomiškai.
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai bei atsiliepimo atsikirtimai į jį neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.