Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. Ž. (I. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas,

2022 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį - paskirta 40 MGL dydžio bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, konfiskuotas automobilis;

2022 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - paskirtas 40 parų areštas, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metams 6 mėnesiams, konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma - 2390 eur;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ž. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent, jis, 2025 m. spalio 5 d., apie 17:38 val., adresu Linksmoji g., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,42 promilių neblaivumą.

Šiais savo veiksmais I. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

I. Ž. tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent, 2025 m. spalio 5 d., esant įsiteisėjusiam 2022 m. spalio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamajam įsakymui, kuriuo pripažintas kaltu ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudžianti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams 6 mėnesiams, būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu ir pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės dėl paskirto draudimo nevykdymo, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2025 m. spalio 5 d., apie 17:38 val., adresu Linksmoji g., Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, 2,42 promilių neblaivumą.

AB „Regitra“ duomenimis, automobilis „Mercedes Benz“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priklauso I. Ž.

Emprekis duomenimis, automobilio „Mercedes Benz“ vertė 6780 eurų (su PVM).

2025 m. spalio 5 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akte nurodyta, kad automobilis „Mercedes Benz“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę.

2025 m. spalio 8 d. surašytas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą (paimtą) transporto priemonę. I. Ž. išduotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę.

Dėl atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo I. Ž. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. I. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2025 m. spalio 5 d., apie 17:38 val., adresu Linksmoji g., Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,42 promilių neblaivumą.

Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: neblaivumo nustatymo aktu, apžiūros protokolu, taip pat paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamasis nurodė, kad įvykio dieną, t. y. 2025 m. spalio 5 d. namuose gėrė alų, išgėrė 1,5-2 litrus. Gėrė tris dienas. Norėjo nuvažiuoti iki autoserviso, sustojo prie parduotuvės, apsipirko, po to Linksmojoje g. jį sustabdė policijos pareigūnai. Įvertinus suvartoto alkoholinio gėrimo kiekį (maždaug 2 litrai alaus), jo vartojimo laiką (nusikalstamos veikos padarymo dieną), intensyvumą (kaip nurodo pats kaltinamasis, vartojo trečią dieną iš eilės), I. Ž. turėjo suvokti, jog vairuoja automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, kad vairuoti jis negali. Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, todėl konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

I. Ž.

veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Dėl atsakomybės pagal BK 243 straipsnį

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo I. Ž. kaltė, padarius BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. I. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2025 m. spalio 5 d., esant įsiteisėjusiam 2022 m. spalio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamajam įsakymui, kuriuo jis pripažintas kaltu ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams 6 mėnesiams, būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu ir pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės dėl paskirto draudimo nevykdymo, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2025 m. spalio 5 d., apie 17:38 val., adresu Linksmoji g., Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,42 promilių neblaivumą.

Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: neblaivumo nustatymo aktu, apžiūros protokolu, taip pat paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamasis nurodė, kad po 2022 m. spalio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, buvo iškviestas į Lietuvos Probacijos tarnybą, kur buvo pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už transporto priemonių vairavimą (tą patvirtina ir Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus pateikta informacija, kurioje nurodyta, kad I. Ž., 2022 m. lapkričio 28 d. pasirašytinai susipažino su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę pasekmėmis). Įvykio dieną, t. y. 2025 m. spalio 5 d. žinojo, kad negali vairuoti transporto priemonės, o tuo labiau apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau vis tiek pasirinko vykti į autoservisą/parduotuvę.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis buvo supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmėmis, žinojo, kad teisės vairuoti transporto priemonę jis neturi, tačiau vis tiek pasirinko tokį elgesio variantą, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

I. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį, nes jis vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent nesilaikė draudimo vairuoti transporto priemones.

Dėl skirtinos bausmės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas I. Ž. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltės formą – I. Ž. padarė vieną baigtą tyčinį (tiesiogine tyčia) nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais teisingumui. Kaltinamojo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. Ž. anksčiau teistas du kartus už analogišką nusikaltimą, administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje baustas šešis kartus (tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės), baudos sumokėtos. Bylos duomenimis kaltinamasis psichiatrinėje ligoninėje ar nuo priklausomybės ligų nesigydė.

Teismas, atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis jau trečią kartą yra teisiamas už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, sprendžia, kad kaltinamasis nededa jokių pastangų koreguoti savo nusikalstamo elgesio, jo padarytos nusikalstamos veikos negali būti laikomos atsitiktinėmis. Kaltinamasis visiškai nepripažįsta turintis problemų su alkoholio vartojimu ir nėra neabejotinai pasiryžęs, motyvuotas gydytis nuo alkoholizmo (posėdžio metu teigė, kad gydytis galėtų, bet gydymas būtų neveiksmingas, nes tam reikia „pajautimo“). Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą paskyrus 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje padarymą paskyrus 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

BK 63 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, viena laisvės atėmimo diena prilyginama vienai arešto parai. Atsižvelgiant į tai, arešto bausmė keičiama laisvės atėmimo bausme ir kaltinamajam skiriama subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vairuodamas automobilį, kuomet jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, kaltinamasis I. Ž. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis I. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, analogišką nusikaltimą padarė jau trečią kartą, administracine tvarka baustas už vairavimą neturint tam teisės, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant I. Ž. naudotis teise vairuoti transporto priemones 7 (septyniems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. spalio 6 d.

BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu yra bent viena iš BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo kaltinamajam I. Ž., nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso pačiam kaltininkui. Automobilis panaudotas kaip nusikalstamos veikos priemonė, dėl ko pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuotas.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ar kaltininko asmenybei. Pažymėtina, kad vien tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė kaltininkui ir (arba) jo šeimos nariams sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018, 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano nesant kliūčių konfiskuoti automobilį.

Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, dėl ko privalomai skiriama pažeidėjui.

Prokurorės prašoma BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose neskirtina, nes kaltinamojo elgesys gali būti koreguojamas laisvės atėmimo vietoje.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus naikintinos.

Prokurorės 2025 m. spalio 7 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas I. Ž. turimam turtui – automobiliui „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nustatant terminą nuo 2025 m. spalio 7 d. iki 2026 m. balandžio 7 d. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, o tada panaikintinas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) prašymas dėl 87,50 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamajam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas nustatė, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, šiuo metu nedirba, be to jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, dėl kurios apribotos jo galimybės dirbti, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl VGTPT prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 3 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

I. Ž. (I. Ž.), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

I. Ž. (I. Ž.), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsniu, prie griežtesnės bausmės visiškai pridedant švelnesnę bausmę ir ją pakeičiant pagal bausmių keitimo taisykles, paskirti subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. Ž. (I. Ž.) paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Paskirti I. Ž. (I. Ž.) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 7 (septynių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 6 d. Apie tai informuoti AB ,,Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuoti I. Ž. (I. Ž.) asmenine nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Prokurorės 2025 m. spalio 7 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą I. Ž. (I. Ž.) turimam turtui – automobiliui „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, o tada panaikinti.

Nepriteisti iš I. Ž. (I. Ž.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

Kaltinamajam I. Ž. (I. Ž.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.