Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovei Agatai Staševskajai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal R. V. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Įmokų išieškojimo skyriaus vyriausioji specialistė 2009 m. lapkričio 4 d. R. V. surašė ATP protokolą už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeidė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 p. reikalavimus, o būtent laiku nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau VSD įmokos): iki 2009 m. liepos 15 d. draudėjas turėjo sumokėti 11 019,84 Lt VSD įmokų, priskaičiuotų už 2009 m. birželio mėnesį - nesumokėjo; iki 2009 m. rugpjūčio 15 d. draudėjas turėjo sumokėti 38 990,94 Lt VSD įmokų, priskaičiuotų už 2009 m. liepos mėnesį - nesumokėjo; iki 2009 m. rugsėjo 15 d. draudėjas turėjo sumokėti 25 184,84 Lt VSD įmokų, priskaičiuotų už 2009 m. rugpjūčio mėnesį - nesumokėjo; iki 2009 m. spalio 15 d. draudėjas turėjo sumokėti 16 616,56 Lt VSD įmokų, priskaičiuotų už 2009 m. rugsėjo mėnesį - nesumokėjo. Protokolo surašymo dienai įsiskolinimas VSD biudžetui sudarė 91 812,18 Lt VSD įmokų, priskaičiuotų už 2009 m. birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius (b. l. 94-95). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktorius 2009 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 2-19-(2009)-461 už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 188-6 str. 1 d., padarymą R. V. skyrė 1 000 Lt baudą (b. l. 96).

Neginčija, kad (duomenys neskelbtini) turėjo pareigą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos sumokėti VSD įmokas, tačiau pažymi, kad tokios pareigos atsiradimo metu (duomenys neskelbtini) neturėjo pakankamų finansinių resursų, kurie buvo būtini atlikti mokėjimus ir taip tinkamai įvykdyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 2 d. nustatytą pareigą. Nuo 2009 m. vasario mėn. (duomenys neskelbtini) nebegalėjo mokėti lizingo įmokų pagal eilę lizingo sutarčių, sudarytų su UAB „SEB lizingas“, todėl 2009 m. birželio 6 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas kreditoriaus UAB „SEB lizingas“ pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, kurio pagrindu 2009 m. liepos 22 d. priimtas teismo įsakymas dėl 1 163 304,32 Lt išieškojimo. Minėtas reikalavimas pareikštas atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) nebeturėjo pakankamai finansinių išteklių mokėti įmokas pagal lizingo sutartis, siejančias kreditorių UAB „SEB lizingas“ ir (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į kreditoriaus AB SEB bankas prašymą, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir apribojo (duomenys neskelbtini) teisę disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu. Tokiu būdu (duomenys neskelbtini) neteko teisės realizuoti nuosavybės teise valdomo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei gautas sumas skirti socialinio draudimo įmokoms. Turto arešto aktų registro duomenų išrašas patvirtina vėliau pateiktus ieškininius reikalavimus bei vykdomuosius dokumentus, patvirtinančius, kad nuo 2009 m. birželio 22 d. (duomenys neskelbtini) neturėjo objektyvių galimybių sumokėti socialinio draudimo įmokų už 2009 m. birželio - 2009 m. rugsėjo mėn. Tai, kad (duomenys neskelbtini) neturėjo pakankamai lėšų valdomose banko sąskaitose, patvirtina ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų išrašai. Tvirtina, kad socialinio draudimo mokėjimų neatliko tik dėl išimtinai prastos (duomenys neskelbtini) finansinės padėties, nesant reikiamų finansinių išteklių mokėjimų vykdymui. Todėl akivaizdu, kad priešingus teisei veiksmus atliko nesąmoningai, neturėdamas objektyvios galimybės tinkamai įvykdyti įstatyme nustatytą pareigą, t. y. nesant kaltės ir neturint kito galimo elgesio varianto.

Tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra iškelta bankroto byla Vilniaus apygardos teisme. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus reikalavimas sumokėti VSD įmokas turės būti patenkintas bankroto bylos nagrinėjimo metu antrąja eile, iš karto po to, kai bus įvykdyti (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai, kylantys iš darbo teisinių santykių, kiti įstatyme nustatyti ir pirmąja eile tenkintini įsipareigojimai (Įmonių bankroto įstatymo 35 str. 2 d.). VSD įmokos bus tinkamai sumokėtos, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomo turto vertę bankroto bylos metu.

Teigia, kad nei jis, nei (duomenys neskelbtini) nebuvo informuoti apie ATP bylos nagrinėjimą. Tokiu būdu pareiškėjas nebuvo išklausytas, jo teisė pateikti paaiškinimus bei kitus bylos nagrinėjimui reikšmės turinčius įrodymus, pagrindžiančius bylos nagrinėjimui reikšmės turinčias aplinkybes, buvo nepagrįstai apribota.

Skundžiamame nutarime yra teisingai konstatuota, kad jis iki šiol nėra baustas administracine tvarka. Tai patvirtina, kad jis gerbia bendro gyvenimo taisykles (ATPK 20 str.), nėra linkęs pažeidinėti teisės aktų nustatytų imperatyvių nuostatų. Tokiu būdu akivaizdu, kad paskirta administracinė nuobauda neskatina pareiškėjo nedaryti naujų administracinių teisės pažeidimų ar papildomai gerbti bendro gyvenimo taisykles, kitas visuomenės vertybes. Skiriant administracinę nuobaudą turi būti tinkamai įvertinti teisės pažeidimo pobūdis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, asmenybė (ATPK 30 str. 2 d.), turi būti atsižvelgta, kad gailisi dėl pažeidimo padarymo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), taip pat į tai, kad pažeidimas buvo padarytas dėl kaltininko sunkios finansinės padėties (ATPK 31 str. 1 d. 3 p.).

Vykdant (duomenys neskelbtini) veiklą socialinio draudimo įmokos mokamos už asmenis, kurie (duomenys neskelbtini) dirba darbo sutarties pagrindu. Todėl susidariusio įsiskolinimo buvo galima išvengti tik inicijavus įmonės darbuotojų skaičiaus mažinimą. Tokių veiksmų nebuvo imtasi, kadangi įmonės debitoriai nuolatos žadėjo sumokėti įsiskolinimus, o šių suma viršijo esamą pradelstą mokėjimą socialinio draudimo fondui. Todėl yra savarankiškas pagrindas konstatuoti, kad jis gailisi dėl mokėjimo pradelsimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Mano, kad jam pritaikyta nuobauda iš esmės prieštarauja administracinės nuobaudos tikslams, todėl turi būti atsisakyta skirti administracinę nuobaudą arba sumažintas jos dydis.

Teismo posėdyje institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovė prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Teigė, kad bendrovė turėjo lėšų tam, kad sumokėti VSD įmokas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 2 d. apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 p. numato, kad draudėjai, skaičiuodami darbo užmokesčio sumas asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu, taip pat mokėdami socialinio draudimo įmokas šių taisyklių 20.8 ir 20.9 p. nustatytais atvejais, apskaičiuoja socialinio draudimo įmokas šių taisyklių 20.1–20.10 p. nustatyta tvarka už kiekvieną mėnesį ir sumoka jas į Valstybinio socialinio draudimo fondą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šių taisyklių 26 p. numatytus atvejus. Mokėjimo nurodymai pateikiami Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms už visą atitinkamo laikotarpio socialinio draudimo įmokų sumą, kad ir kiek lėšų būtų draudėjo sąskaitoje.

ATPK 188-6 str. 1 d. nustatyta, kad VSD įmokų, išmokų, susidariusių delspinigių apskaičiavimo arba (ir) jų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimas, veika, dėl kurios neteisėtai buvo sumažintos valstybinio draudimo įmokos, išmokos, vengimas registruotis draudėju, neįsileidimas valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų tikrinti duomenų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokomis bei išmokomis, nepateikimas jiems dokumentų arba jų nuslėpimas, finansinių ataskaitų ar pranešimo apie asmens priėmimą į darbą pavėluotas pateikimas arba nepateikimas, klaidingos informacijos suteikimas, neteisingų duomenų apie gautas pajamas, reikalingų valstybinio socialinio draudimo pensijai ar pašalpai skirti, įrašymas į išduodamas piliečiams pažymas ar kitus dokumentus, taip pat valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo 500 Lt iki 3 000 Lt.

Pagal ATP protokole suformuluotą kaltinimą ir jame nurodytas fakto aplinkybes tikrintina, ar pagrįstai nubaustas R. V., t. y. ar jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Pažeidimo sudėties elementais yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Subjektyviosios pusės struktūrą, kuri aktualiausia nagrinėjamos bylos kontekste, sudaro administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens kaltė, motyvas ir tikslas.

Nors pareiškėjas skunde nurodė aplinkybes, sutrukdžiusias tinkamai įvykdyti įstatymo nustatytą priedermę, pateikdamas atitinkamus įrodymus (b. l. 12-76, 85-86), tačiau nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nešalina. Byloje esantys įrodymai, o būtent 2009 m. lapkričio 4 d. aktas dėl (duomenys neskelbtini) patikrinimo Nr. Ž-819 bei jo priedai Nr. 1 ir Nr. 2 (b. l. 100-103) patvirtina, kad bendrovė „Auto 1“, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2009 m. spalio mėn. nesumokėjusi VSD įmokų, turėjo lėšų kasoje, vykdė kitus finansinius įsipareigojimus (tiekėjams sumokėjo kur kas didesnes pinigines sumas nei įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (jis sudaro 91 812,18 Lt, o, pvz., iš kasos nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2009 m. lapkričio mėn. tiekėjams sumokėta 900 730,33 Lt), grąžino paskolas ir kt.), todėl spręstina, kad R. V., kaip (duomenys neskelbtini) direktorius (remiantis Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 24 str., už buhalterinės apskaitos organizavimą, atskaitomybės pateikimą laiku, apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako įmonės administracijos vadovas), pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188-6 str. 1 d. nuostatas.

Dėl skunde nurodomų procesinių pažeidimų teismas pažymi, kad institucijoje padaryti tam tikri procesiniai pažeidimai paprastai nėra pagrindas grąžinti bylą institucijai nagrinėti iš naujo. Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, dėl tokių trūkumų pirmosios instancijos teismas gali pasisakyti vertindamas įrodymus (pvz., adm. byla Nr. N12-1651/2004).

Taigi, darytina išvada, kad nėra pagrindo skundžiamo nutarimo naikinti R. V. skunde išdėstytais argumentais.

Spręstinas klausimas dėl paskirtos nuobaudos pagrįstumo.

Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. ATPK 20 str. nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nebaudžiamumas, teisei priešingo elgesio nesmerkimas visuomet skatina naujus teisės pažeidimus, padeda formuotis stipresniems antivisuomeniniams pažeidėjo polinkiams ir įpročiams. Be to, pagal administracinės atsakomybės teisingumo principą neturi būti taikomos pernelyg švelnios administracinės nuobaudos, nedarančios teigiamo poveikio kaltiems, taip pat kitiems asmenims.

Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos pagrįstumo, atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį (nėra duomenų, kad tai piktybinis pažeidimas). Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 str.) byloje nenustatyta. R. V. anksčiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriuje administracine tvarka baustas nebuvo. Pažeidimas nesukėlė itin sunkių pasekmių; jis iš esmės padarytas dėl sudėtingos ir nepalankiai susiklosčiusios įmonės finansinės padėties. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad kriziniu laikotarpiu privačioms įmonėms dėl ribotos apyvartos yra sunkiau vykdyti įvairius mokestinius įsipareigojimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti nutarimu paskirtą baudą. Manytina, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus visiškai pasiekti paskyrus R. V. 500 Lt baudą, t. y. sankcijoje numatytos baudos minimumą.

Skirti dar mažesnę baudą ar kitą - švelnesnę - administracinę nuobaudą nagrinėtinu atveju nėra pagrindo. Vadovaujantis ATPK 30¹ str. nuostatomis, mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tokių aplinkybių teismas byloje nenustatė. Be to, R. V. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo paties finansinė padėtis yra itin bloga ir kad jis neišgalėtų mokėti ir sumažintos baudos. Teismo vertinimu, 500 Lt bauda bus pakankama atsakomybės priemonė. Tikėtina, kad R. V. padarys atitinkamas išvadas ir ateityje užtikrins, kad jo vadovaujamos įmonės laiku sumokės VSD įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi išdėstytu, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p., 128 str.,

nutarė:

R. V. skundą tenkinti iš dalies.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2009 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 2-19-(2009)-461, kuriuo R. V. už pažeidimo, numatyto ATPK 188-6 str. 1 d., padarymą paskirta 1 000 Lt bauda, pakeisti.

Už pažeidimo, numatyto ATPK 188-6 str. 1 d., padarymą paskirti R. V. 500 Lt (penkių šimtų litų) baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.