Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2010-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-38-616/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-03-31
Bylos Nr.
1-38-616/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ernesta Montvidienė
Nukentėjusysis
L. P.
Kaltinamasis
R. P.
Baudžiamoji byla Nr. 1-38-616/2010,
Procesinio sprendimo

kategorija:1.1.10.1.; 1.1.9.1.; 1.1.7.2.7.; 1.2.4.8.3.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.

(S)

ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRE NDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 31 d.

ŠiauliaiŠiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Ernesta Montvidienė,sekretoriaujant Onutei Baronienei,dalyvaujant prokurorei A. J.,

dalyvaujant nukentėjusiajai ir mažamečio nukentėjusiojo L. P. atstovei pagal įstatymą A. P.,

dalyvaujant kaltinamajam R. P.,

dalyvaujant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R.P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo data (duomenys neskelbtini), gimimo vieta - (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindimo išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. , 140 str. 2d.,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

R. P. 2008 m. lapkričio mėnesio pradžioje, tiksli data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini) buto virtuvėje, pagriebdamas mažametį sūnų L. P., gim. (duomenys neskelbtini), už megztuko ir pakėlęs jį, trenkdamas jo galvą į radiatorių, padarė poodinę kraujosruvą kairės speninės ataugos srityje, tuo padarydamas mažamečiui L. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2008 m. lapkričio mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini) buto salone, suduodamas mažamečiui L. P. šlepete ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, sukėlė mažamečiui L. P. fizinį skausmai, be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2008-11-23 tiksliai laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), buto salone, suduodamas mažamečiui L. P. diržu ne mažiau penkių kartų į kairę koją, sukėlė mažamečiui L. P. fizinį skausmą.

Be to, R. P. 2009-08-23 apie 15 val., (duomenys neskelbtini), buto salone, pagriebdamas už nugaros mažametį sūnų L. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir trenkdamas jį grindis, po ko L. P. krisdamas galva trenkėsi į grindis ir susitrenkė galvą ir pilvą, tokiu būdu smurtaudamas prieš mažametį L. P. sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą iš esmės kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog kaltinime nurodytu laiku , t.y. 2008 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, mušė savo sūnų L. šlepete ir diržu už tai, kad jis jau trečią kartą pametė savo mobilaus ryšio telefoną. Kitą kartą L. gavo diržu už tai, kad trečią kartą pametė akinius. L. mušė diržu per užpakalį, bet galėjo kliūti ir kitur. Sudavė diržu kelis kartus. Supranta, kad vaiko mušti negalima, tačiau L. jį išvedė iš kantrybės. 2008 m. lapkričio mėn., mušdamas savo sūnų, buvo neblaivus, todėl galėjo trenkti sūnų į radiatorių, bet kaip tai nutiko, neprisimena. 2009-08-23 laiko nepamena, jis L. pastūmė ir šis pargriuvo, gal ir susitrenkė galvą į grindis. Dėl ko pastūmė, neprisimena, kažko buvo nepadaręs ar neklausė. Taip „auklėdamas“ sūnų buvo neblaivus, alkoholis turėjo įtakos, kad pavartojo smurtą prieš vaiką. Savo veiką vertina labai blogai, nuoširdžiai gailisi dėl to. Dabar alkoholio nebevartoja, gydėsi nuo alkoholizmo, gydymas baigtas, pasikeitė santykiai su šeima. Ateityje pasižada taip daugiau nesielgti.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

Nukentėjusysis L. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2008 m. lapkričio mėnesį jis buvo virtuvėje ir valgė. Atėjusi mažoje sesė jam neleido ramiai pavalgyti, todėl jis liepė jai eiti lauk. Ji dėl to pasiskundė tėčiui. Tėtis atėjo į virtuvę, paėmę jį už megztuko iš už nugaros, pakėlė nuo kėdės ir trenkė jį į radiatorių, kuris jam buvo už nugaros. Jis nukrito nuo kėdės ir užsigavo pakaušį. Jam skaudėjo ir jis verkė. Tėtis tuo metu buvo išgėręs. Taip pat jis prisimena, kad kai chuliganai iš jo atėmė mobilaus ryšio telefoną, tėtis jam su tapke išvanojo šonus, sudavė apie 5-10 kartų. Po dar kartą jis ieškojo savo akinių, tačiau jų nerado, tada tėtis jam sudavė iš diržo. Tada jam kliuvo skaudžiai. Buvo dar vienas kartas, kai jis namuose kažką blogai padarė, tada prie jo priėjo tėtis ir paėmęs jį už nugaros sviedė jį į priekį. Jis krito prie kompiuterinio stalo kniūbsčias ir trenkėsi kakta į grindis, truputį užsigavo ir pilvą. Jam tada skaudėjo ir jis verkė. Tėtis dar tą pačią dieną, po to įvykio metė į jį žiebtuvėlį ir pataikė į smakrą, bet nebuvo skaudžiai. Tėtis tada buvo išgėręs. Jam geriau kai tėčio namuose nėra, nes kai jis grįžta ima mušti jį arba mažąją sesę. Geriausiai jis sutaria su sese V., ji yra suaugusi ir jį užstoja, kovoja su tėčiu dėl jų, kad šis jų neskriaustų ir nemuštų. Mama juos irgi užstoja, tačiau kartais ir jai kliūna nuo tėčio (b.l. 17-18, 93-94, b.l.101-102)..

Nukentėjusioji A. P. tyrimo metu parodė, kad jos vyras R. P. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus ir būdamas neblaivus smurtauja prieš sūnų L. P.. 2008-11-17 apie 22 vai., kai sūnus L. prausėsi, jai parodė ant šlaunies mėlynę ir pasakė, kad jį sumušė tėvas, kada sumušė, sūnus nesakė. Ji tik žino, kad sūnus buvo pametės savo mobilaus ryšio telefoną ir dėl to R. P. jį sumušė diržu. Ji bandė apginti sūnų, bet sūnus jau buvo gavęs diržo ir verkė. Po sumušimo vaikui ant kojų buvo mėlynės (b.l.12-13). Papildomai apklausiama parodė, kad ji matė tik 2008-11-23 įvykį, kai sūnus buvo sumuštas. Ekspertizės atlikimo metu sūnus pasisakė, kad jam skauda palei ausį ir pasakė, kad tėtis jį į radiatorių trenkė. Vaikas jai apie šį įvykį nesipasakojo. Pas ekspertą sūnus L. sakė, kad virtuvėje tėtis R. P. pastūmė į radiatorių, jis krito ir trenkėsi galva į radiatorių. 2008-11-23 vaikas L. grįžo pametęs mobilų telefoną, tėvas, t.y. R. P. buvo išgėręs ir puolė vaiką auklėti diržu, mušė kur kliuvo. Aš puoliau ginti. Nuėjus pas ekspertus ir rado sužalojimą, būtent tą, kai vaikas trenkėsi į radiatorių. 2009-08-23 ji buvo virtuvėje, L. su vyru buvo salone, po to L. pradėjo klykti, kad tėvas kažką pila žuvytėms. Ji atėjo į saloną, pakvietė dukrą V. , kad pakeistų akvariume vandenį, o vyras tada griebė sūnų L. už rūbų ir metė į grindis. Vyras patąsė sūnų už rūbų, pakėlęs nuo žemės nebuvo ir trenkė į žemę, iš jėgos, stipriai. L. pradėjo verkti. Vyras buvo girtas. Vyras gėrė trejus metus praktiškai kasdien, tačiau jis pats sugalvojo gydytis nuo alkoholizmo. Dabar vyras negeria, gydėsi nuo alkoholizmo priklausomybių centre. Civilinio ieškinio byloje ji nereikš, nes priteista suma būtų išieškota iš bendro turto. L. didžiausia trauma buvo, kad tėvas geria, o dėl mušimo, tai jis kaip vaikas, greitai pamiršta nuoskaudas, tėvo jam reikia (b.l.80-81, 81-82).

Liudytoja V. G. tyrimo metu parodė, kad R. P. yra jos mamos vyras, jų santuokoje gimė L. ir Emilija. R. P., kiek pamena, visą laiką vartoja alkoholį. 2008 metų lapkričio pradžioje, dienos metu, ji buvo kambaryje ir virtuvėje išgirdo triukšmą. Klykė L. . Ji nuėjo į virtuvę sužinoti kas nutiko ir L. jai pasakė, kad jį tėvas trenkė į radiatorių. Taip pat pamena, kad 2008 m. lapkričio mėnesį L. gavo nuo tėvo už tai, kad pametė savo mobilaus ryšio telefoną (b.1.25-26). R. P. pradėjo smarkiai gerti prieš 4 metus. Girtas siautėdavo namuose, vaikai buvo jo mušami ir gąsdinami. 2009-08-23 R. P. sumušė L. trenkdamas jį į žemę, o šis galva trenkėsi į grindis. L. pamatė, kad R. P. kažką beria į žuvų akvariumą, puolė skųstis mamai, tada Ramūnas griebė vaiką už rankos, L. susigūžė, pakėlė vaiką nuo grindų ir pakėlęs trenkė į grindis. Ji iškvietė policiją. Vaikas sukliko iš skausmo. Pas teismo medicinos ekspertus L. dėl šio įvykio nebuvo nuvestas, jam buvo sukeltas tik skausmas, žymių ant kūno neliko. Žino, kad R. P. gydėsi ligoninėje nuo alkoholizmo (b.l. 88-87).

Iš specialisto išvados Nr. G1863/08(04) matyti, kad L. P. padarytas sužalojimas: poodinė kraujosruva kairės speninės ataugos srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus kairę galvos pusę. L. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.1.21).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra bute, adresu (duomenys neskelbtini) (b.1.72-74).

Įrodymų analizė, vertinimas ir veikos juridinė kvalifikacija dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 140 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2d. sudėtyje nurodoma, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargino ir šią veiką padarė mažamečiui. Nustatyta, jog nusikalstamų veikų padarymo metu L. P. buvo 9 m. amžiaus, t.y. mažametis. Visuma teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų patvirtina R. P. kaltę įvykdžius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 140 str. 2d. Tai patvirtina paties kaltinamojo parodymai pripažįstant panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, kadangi kaltinamasis nurodė, jog mušė savo sūnų šlepete ir diržu, pakėlęs trenkė L. į grindis. L. P., apklausiant jį pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad tėvelis ne vieną kartą jį mušė šlepete ir diržu, vieną kartą pakėlė nuo kėdės galvą į radiatorių, kitą kartą, tėtis sviedė jį į priekį, krisdamas jis trenkėsi kakta į grindis, jam skaudėjo ir jis verkė. Nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, jais netikėti teismui nėra pagrindo. Tai patvirtina nukentėjusioji A. P. ir liudytoja V. G.. Duomenys dėl padarytų R. P. nusikalstamų veikų atitinka tarpusavyje, jie byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti, todėl teismas kaltinamąjį R. P. pagal LR BK 140 str. 2d. ( 2 epizodai) pripažįsta kaltu.

Bausmių skyrimo motyvai

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, paskirdamas R. P. bausmę, atsižvelgia į jam inkriminuotos ir teisiamojo posėdžio metu įrodytos veikos sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, pažeisto teisinio gėrio svarbą, jo asmenybę, elgesį iki veikos padarymo ir po jų.

R. P. įvykdė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Nusikalstamos veikos baigtos. Kaltinamasis šias nusikalstamas veikas įvykdė būdamas neteistas ( b.l. 141), 2009-02-23 Šiaulių m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LRBK 140 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 38 str. 1 d., baudžiamoji byla Nr. 42-1-771-08 nutraukta (b.1.67-68). 2009-10-16 Šiaulių m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 42-1-771-08 atnaujintas remiantis LR BK 38 str. 4 d. (b.l.1-2), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 142-143), bedarbis, registruotas darbo biržoje (b.l. 133), charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 145), todėl atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes bei į visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jam skirtina vienintelė sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, mažesnei nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo gailisi, žada keisti savo gyvenimo būdą, pasižada ateityje nenusikalsti, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas. Pagrindų taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str.- nėra.

Daiktiniai įrodymai: CD plokštelė su L. P. apklausa, paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 297 -299 str. str., 301 str., 302 str., 303 str. 1d. 2 d., 304 - 305 str., 307 str.1d. 6d. 7d., 308 str., 310 str.,

nuspr endžia:

R. P. pripažinti kaltu pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (dėl 2008 m. lapkričio mėn. padaryto nusikaltimo) ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (dėl 2009-08-23d. padaryto nusikaltimo) ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę R. P. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams įpareigojant R. P. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau, kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d., 7 p. , 72² str. R. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Daiktinį įrodymą: CD plokštelę su L. P. apklausa palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ernesta Montvidienė