- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-10-15
- Bylos Nr.
- e1-1326-1199/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25655-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Vidos Bracevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo; užsiimantis individualia veikla, anksčiau, teistas 2024 m. liepos 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. M. paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7, 8, 10 ir 11 punktais, A. M. paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, neišvykti iš savo gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį, vartoti psichiką veikiančias medžiagas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M. smurtaudamas, sukėlė savo artimajam giminaičiui fizinį skausmą, t. y . jis 2024 m. liepos 5 d., apie 17 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,12 promilių girtumas) virtuvėje žodinio konflikto metu nukentėjusiajai motinai D. V. papurškė pipirinių dujų į akis, taip nukentėjusiajai D. V. sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis A. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad narkotinių medžiagų jis nevartoja, psichinėmis ligomis neserga. Kartais vartoja alkoholį. Jis nuo 2024 metų sausio mėnesio po to kai išsiskyrė su savo žmona, gyvena motinos D. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Motina yra (duomenys neskelbtini) metų gimimo, jai yra (duomenys neskelbtini) metai. Butas yra dviejų kambarių. Butas yra registruotas motinos vardu. Jis po skyrybų dažnokai vartojo alkoholį, šiuo metu jau mažiau, dirba pagal individualią veiklą įvairius darbus. Datos jau neprisimena, bet galėjo būti taip kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. 2024 metų liepos mėnesį, jis buvo neblaivus. Bute su motina dėl to įvyko žodinis konfliktas, nes motinai nepatinka, kai jis yra girtas. Konfliktas buvo žodžiu. Jis atsimena , kad kumščiu trankė per stalą, stumdė kėdę, buvo susinervinęs. Motina jam vis kartojo, kad jis negertų. Jis tiksliai dabar neprisimena kaip viskas įvyko, tačiau jis būdamas virtuvėje paėmė virtuvėje ant spintelės stovėjusį dujų balionėlį (pipirinį) ir juo pradėjo purkšti mamai į akis. Papurškė vieną kartą. Kodėl taip pasielgė, negali paaiškinti, atsimena, kad pareigūnams sakė kad motina jam grasino peiliu, bet abejoja, kad taip buvo, motina yra senyvo amžiaus, ji jam tikrai nieko padaryti negalėjo. Gal pamatė virtuvėje gulintį peilį ir jam kažkas pasivaideno. Motina po to kai papurškė, pradėjo rėkti, kad jai graužia akis. Jis motinai pasakė, kad ji neplautų akių vandeniu, geriau kad plautų pienu. Jis motinai padėjo plauti akis. Jis nežino kas iškvietė policiją, greičiausiai kaimynai. Motina pati policijos nekvietė. Atvykus policijos pareigūnams, jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į apklausą, bet jis sulaikytas nebuvo. Jis labai apgailestauja, kad taip pasielgė, kad motinai sukėlė fizinį skausmą. Jam dėl to yra gėda, jis gailisi. Jis labai pergyveno, kad taip pasielgė. Vėliau su motina jis pakalbėjo, jos atsiprašė, ji jam atleido. Jis ir toliau gyvena pas motiną. Daugiau nekonfliktuoja. Jis supranta, kad motinai sukėlė fizinį skausmą ir dėl to gailisi. Sutinka su bausme, kuri jam bus paskirta. Papildomos apklausos metu A. M. nurodė, kad jis sutinka, jog jam būtų paskirta arešto bausmė, nesvarbu kiek bus paskirta parų. Nori greičiau atlikti bausmę ir išvažiuoti dirbti į užsienį. Tačiau prieš tai nori viską susitvarkyti Lietuvoje (el. b. t. 1, b. l. 138–143, 167–171).
Kaltinamojo A. M. kaltę padariusiam jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. V. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Čia ji gyvena apie 30 metų ir ji gyvena viena. Prieš maždaug tris, keturis mėnesius pas ją į butą atvyko gyventi jos sūnus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), nes jis išsiskyrė su savo žmona ir jį išvarė iš namų. Kai jis blaivus, jis būna labai geras ir ramus, tačiau kai būna išgėręs alkoholio, jis tampa konfliktiškas. A. M. kiekvieną dieną negeria, tačiau kai pradeda vartoti alkoholį, tai jo geria labai daug ir jį vartoja vieną, dvi dienas. Darbo dienomis jis dirba, todėl darbo dienomis alkoholio vartoja nedaug. Policija jų adresu yra buvusi prieš maždaug dvi savaites, kadangi A. M. ją iškvietė teigdamas, kad ji jam grasina peiliu, tačiau to nebuvo. 2024 m. liepos 5 d. jos sūnus A. M. grįžo pas ją namo iš darbo apie 14 val. Jis atėjo jau neblaivus. Jam atėjus, jis dar nekonfliktavo su ja. Tada po kurio laiko prasidėjo jo erzinantis elgesys. Ji pradėjo eiti į balkoną, jis pradėjo eiti iš paskos ir pradėjo šnekėti nesąmones, tokias kaip „visi (necenzūrinis žodis), visi jį skriaudžia, jis niekam nereikalingas“. Ji jam liepė nustoti vartoti alkoholį, tačiau jis sakė, kad dar kažkiek išgers ir nustos. Tada po kažkurio laiko apie 17 val., jiems abejiems būnant virtuvėje, jis pradėjo kumščiu trankyti per stalą, per cukrinę. Tada jis pasiėmė virtuvėje stovėjusią kėdę ir ją trenkė į sieną bei joje padarė skylę. Jai stovint virtuvėje prie kriauklės jis, priėjęs prie jos, pradėjo jai purkšti pipirines dujas į akis. Dėl kokios priežasties, ji nežino. Kai jis papurškė dujas, ji pradėjo garsiai rėkti, jai trūko oro, ji galvojo, kad uždus. Tada ji išbėgo į balkoną, kad gautų gryno oro ir toliau šaukė. Po kurio laiko prie jos priėjo sūnus A. M. su pienu ir juo pradėjo jai plauti akis, tačiau ji pagalbos atsisakė. Kai rėkė balkone jos kaimynė išgirdo ir su sūnumi atbėgo pas ją. Kai atbėgo pas ją, jie ją nusivedė į savo butą. Skausmą jaučia iki šiol, tačiau su greitosios medicinos pagalbos darbuotojais vykti į ligoninę ji atsisakė. Dešimt balų skalėje patirtą skausmą ji įvertino apie penkis balus. Šiuo metu civilinį ieškinį reikšti atsisakė. Daugiau apie įvykį neturi ką papasakoti (el. b. t. 1, b. l. 5–18).
Asmens apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad buvo apžiūrėtas D. V. veidas bei kaklas gavus jos sutikimą bei neapnuoginant kūno. Ant veido ties akimis ir skruostu bei kaklo stebimi paraudimai, akys apsiašarojusios. Daugiau sužalojimų ar pakitimų nenustatyta (el. b. t. 1, b. l. 23–23, 67–69).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad D. V. į jų įstaigą nesikreipė (el. b. t. 1, b. l. 105).
2024 m. liepos 5 d. peržiūrėjus vaizdo įrašus, nufilmuotus policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo („body“) kameromis, nustatyta, kad atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnus laiptinėje pasitinka nukentėjusios moters kaimynas. Moteris (atpažįstama kaip D. V.) dėl konflikto su savo sūnumi (atpažįstamas kaip A. M.) yra pas kaimynus bute. Moteris (senyvo amžiaus, trumpais, šviesiais plaukais, vilkinti ilgą, tamsiai mėlyną su baltais raštais suknelę) sėdi miegamajame ant lovos. Moteris pasakoja, kad šiuo metu jos bute girtas sūnus, kuris jos atžvilgiu panaudojo pipirines dujas. Moteris aiškina, kad konfliktas kilo dėl to, kad sūnus vis klausė, kur jo piniginė. Pasak moters, A. M. pradėjo jai daryti psichologinį spaudimą. Tuomet trenkė durimis ir spyrė virtuvėje į sieną taip pramušdamas skylę sienoje. Pareigūnams atėjus į moters butą, esantį (duomenys neskelbtini) bute pareigūnus pasitinka A. M. (itin trumpais, tamsiais plaukais, trumpa tamsia barzda, vilkintis juodą švarkelį, tamsiai mėlynus marškinius, džinsus ir juodus batelius. A. M. sako, kad moteris jam grasino peiliu, todėl vyras jos atžvilgiu panaudojo pipirines dujas. Vyras atsiveda pareigūnus į virtuvę ir parodo peilį, esantį ant virtuvinio stalo, kuriuo, vyro teigimu jam grasino moteris. Pasak A. M., kai jis pavartoja alkoholio moteris jam nuolat grasina peiliu ir sako, kad pastarasis išeitų iš jos buto. A. M. neregistruotas šiame bute. Jame gyvena apie tris, keturis mėnesius , nes šiuo metu jis ir jo žmona yra skyrybų procese. Vyras aiškina, kad prieš panaudojant pipirines dujas tarp jo ir jo mamos įvyko žodinis konfliktas. Vyras turi ginklų, kurie registruoti jo dukters bute, (duomenys neskelbtini). Toliau pareigūnas apžiūri A. M. juodą, vyrišką rankinę, o vėliau pareigūnai A. M. išsiveda į tarnybinį automobilį ir pasodina į laikinojo sulaikymo kamerą. Pareigūnas grįžo į nukentėjusios moters kaimynų butą pas nukentėjusiąją D. V. Moteris toliau pasakoja kas įvyko. Pasak moters A. M. visą savaitę dirbo pas ūkininką. Į jos butą atvažiavo jau būdamas neblaivus. Jis į butą atsinešė alkoholio ir jį vartojo bute. Sūnus pradėjo žodinį konfliktą, erzino moterį. Viskas įvyko virtuvėje, moters bute. Tuomet sūnus spyrė virtuvėje į sieną, metė kėdę, bet į moterį nepataikė. Po to priėjęs pripurškė pipirinių dujų tiesiai moteriai į veidą. Moteris teigia, kad ji patyrė fizinį skausmą ir jai iki šiol skauda, degina veidą, peršti akis. Juntamą skausmą dešimtbalėje skausmo skalėje moteris įvardijo penkiais balais. Moteris pasakoja, kad gyvena viena. Sūnus pas ją gyvena tris, keturis mėnesius, nes sūnaus žmona jį išvarė iš namų, vyksta skyrybų procesas. Moteris teigia, kad sūnus į tris savaites alkoholį vartoja vieną kartą, vieną, dvi dienas, bet geria dideliais kiekiais. Darbo dienomis vyras alkoholio nevartoja, dirba. Moteris pasakoja, kad įvykio dieną sūnus namo grįžo apie 14 val. ir jau buvo neblaivus. Taip pat alkoholį vartojo jos bute. Konfliktas prasidėjo apie 17 val., kai A. M. pradėjo erzinti moterį, vaikščiojo jai iš paskos ir sukėlė žodinį konfliktą. Moteris prašė, kad sūnus nebevartotų alkoholio. Sūnus atėjo į virtuvę pas moterį, trenkė kumščiu į stalą, koja spyrė į virtuvės sieną, metė kėdę. Tuo metu moteris stovėjo prie kriauklės. A. M. atėjo prie jos ir tiesiai jai į akis pripurškė pipirinių dujų. Moteris pradėjo šaukti, pradėjo dusti, plovė akis vandeniu ir nubėgo į balkoną. Moters šauksmą išgirdo moters kaimynai, kurie tuo metu sėdėjo kieme. Kaimynai atėjo į jos butą ir išsivedė moterį į savo butą. Kaimynai iškvietė greitąją pagalbą, tačiau atvykus medikams moteris atsisakė vykti į Lazdynų ligoninę. Toliau pareigūnas fotografuoja moters veidą. Pareigūno teigimu veide ir krūtinės srityje matomi paraudimai. Daugiau jokių sužalojimų nėra. Moteris skundžiasi, kad graužia krūtinę. Vaizdo įraše matyti kaip pareigūnas tikrina A. M. blaivumą. Vyrui nustatytas 2,12 promilių girtumas. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota (el. b. t. 1, b. l. 108–111).
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1984752-24 užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad tirti pateiktas dujų balionėlis (žr. nuotrauką Nr. 1) yra pramoninės gamybos dujų balionėlis, kuris yra D kategorijos nešaunamiesiems ginklams priskiriamas dujų įrenginys (el. b. t. 84–87).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Už šią padarytą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be paties A. M. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jai fizinį skausmą sukėlė A. M.; asmens apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kuriais nustatyta, kad nukentėjusiosios akys, kaklas buvo paraudę, akys ašarojo; vaizdo įrašuose, nufilmuotose pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo („body“) kameromis, užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad A. M., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, sukėlė D. V. fizinį skausmą.
Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji D. V. yra kaltinamojo motina, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK 248 straipsnio 1 dalies nuostatomis, konstatuotina, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, veikdamas tyčia, sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui – motinai D. V..
Pranešus A. M. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (el. b. t. 1, b. l. 156–159). BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. M. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tą, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis teistas vieną kartą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (už vairavimą neblaiviam) (el. b. t. 1, b. l. 112–116, 185–189), administracine tvarka baustas tris kartus, turi galiojančių nuobaudų (el. b. t. 1, b. l. 192–195), užsiimantis individualia veikla. Byloje nėra duomenų apie A. M. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Prašydama baigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, prokurorė prašė paskirti A. M. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą galutinę 30 parų arešto bausmę, daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrinti ją su 2024 m. liepos 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam paskirta 40 parų arešto bausme, kurios vykdymas yra atidėtas 9 mėnesių laikotarpiui, ir paskirti A. M. galutinę subendrintą 50 parų arešto bausmę.
Pažymėtina, kad skirdamas bausmę, teismas nėra saistomas prokurorės kaltinamajam prašomos paskirti bausmės rūšimi ir dydžiu. Bausmė byloje skiriama įvertinus visas šiam klausimui spręsti reikšmės turinčias aplinkybes. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad nusikalstama veika, dėl kurios padarymo šiuo baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu A. M., buvo padaryta dar iki 2024 m. liepos 23 d. baudžiamojo įsakymo jam priėmimo. Pastaruoju baudžiamuoju įsakymu, A. M. paskirtos bausmės – 40 parų arešto, vykdymas atidėtas 9 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 5 val. jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, neišvykti iš savo gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį, nevartoti psichiką veikiančias medžiagas. Teismas neturi jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad A. M. būtų pažeidęs pirmiau nurodytu teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtus įpareigojimus ir (ar)probacijos sąlygas, būtų po jam 2024 m. liepos 23 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo padaręs naujas nusikalstamas veikas ir (ar) pan. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, jokių teikimų A. M. atžvilgiu teisme nėra gauta.
Įvertinus šias sprendžiamam klausimui reikšmės turinčias aplinkybes, bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. M. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą 30 (trisdešimties) parų areštą. A. M. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, pagal šio straipsnio taisykles bausmė skiriama tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.
Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.
Minėta, kad bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad nusikalstama veika, dėl kurios padarymo A. M. pripažintas kaltu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, buvo padaryta iki 2024 m. liepos 23 d. teismo baudžiamojo įsakymo jam priėmimo, t. y. 2024 m. liepos 5 d. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. liepos 23 d. baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatomis, jas iš dalies sudedant prie griežtesnės bausmės (40 parų arešto, paskirto Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. liepos 23 d. baudžiamuoju įsakymu) pridedant jam šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos švelnesnės 20 parų arešto bausmės dalį (15 parų arešto), paskiriant galutinę subendrintą bausmę 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausmę. Nustatydamas pridėtinės bausmės dalį, teismas atsižvelgia į nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, sukeltas pasekmes (jų pobūdį, sunkumą).
Byloje nustačius, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo veiksmų, motinos atsiprašė, davė nuoseklius parodymus, teismo turimais duomenimis, jam Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. liepos 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtų įpareigojimų nepažeidė, Lietuvos probacijos tarnybos teikimų teisme jo atžvilgiu nėra gauta, darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės, tad jam skirtinos subendrintos 55 parų arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, neskiriant jam intensyviosios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 7, 8, 10, 11 punktais, A. M. įpareigotinas arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, uždraudžiant: 1) turėti, naudoti, įsigyti alkoholį; 2) vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Šie įpareigojimai, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.
BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
BK 72² straipsnis nustato, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo motiną, A. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas), įpareigojant ją atlikti per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, baudžiamojo poveikio priemonės nebendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai, todėl prokurorės prašymas dėl kaltinamajam Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. liepos 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių subendrinimo su šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme ir baudžiamojo poveikio priemone atmestinas.
A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinas.
Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pramoninės gamybos dujų balionėlis, perduotas saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ginkluotės skyriui adresu Birželio 23 g. 16, Vilnius, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šeši policijos pareigūnų mobiliosiomis („body“) kameromis užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos Integruoto baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. M., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M., paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu A. M. paskirtą 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrinti su jam Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. liepos 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme ir paskirti galutinę subendrintą 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7, 8, 10, 11 punktais, A. M. atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, uždraudžiant: 1) turėti, naudoti, įsigyti alkoholį; 2) vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72² straipsniu, A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją atlikti per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pramoninės gamybos dujų balionėlį perduotą saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ginkluotės skyriui adresu Birželio 23 g. 16, Vilnius, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šešis policijos pareigūnų mobiliosiomis („body“) kameromis užfiksuotus vaizdo ir garso įrašus, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos Integruoto baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje.
1) jis turi atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;
4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.
6) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.