- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-21
- Bylos Nr.
- I-94-283/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00224-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- R. L.
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Pasvalio skyriaus
- Advokatai
- Inga Radinienė
- Kategorijos
- 2.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,
atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio atstovui A. U.,
trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujančio Pasvalio skyriaus atstovei L. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. L. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritoriniam padaliniui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Pasvalio skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
pareiškėja R. L. skundu 2014 m. gegužės 29 d. kreipėsi į administracinį teismą ir prašė pripažinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau - Kultūros paveldo departamentas) Panevėžio teritorinį padalinį (toliau – Panevėžio teritorinis padalinys) neteisėtai vilkinant atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir įpareigoti atsakovą tikslinti 2013 m. lapkričio 25 d. parengtą Reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant R. L. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,15 ha dalies, patenkančios į senkapio, vadinamo Velniakalniu, teritoriją, ribas. Pareiškėja skunde nurodė, kad Panevėžio teritorinis padalinys parengė 2013 m. lapkričio 25 d. reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Reikalavimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo pareikalavo senkapio, vadinamo Velniakalniu, teritorijoje, patenkančioje į pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, nustoti dirbti žemę ir šioje teritorijoje užsėti daugiametę žolę. Pareiškėja kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, nurodė, kad Reikalavimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra netikslus, todėl objektyviai negali būti įvykdytas. Pareiškėja nurodė, kad 2014 m. balandžio 30 d. gavo Panevėžio teritorinio padalinio pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) su pridėtomis senkapio, vadinamo Velniakalniu, teritorijos, pareiškėjai priklausančio žemės sklypo schemomis ir šių teritorijų koordinatėmis. Mano, kad Panevėžio teritorinis padalinys neįvykdė Kultūros paveldo departamento nurodymo patikslinti Reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant sklypo dalies, kuriame negalimi žemės judinimo darbai, koordinates. Pareiškėja nurodė, kad ji turi galiojantį dokumentą, nustatantį ženkliai mažesnį nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos apsaugos zonos plotą. Pareiškėja pažymėjo, kad Panevėžio apskrities valdytojo 1996 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. L. ekvivalentine natūra buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Formuojant Grūžių kadastro vietovėje esantį 0,97 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parengti duomenys apie žemės naudojimo apribojimus, nustatant 0,15 ha ploto kultūros paminklų apsaugos juostą, kurios plotis - 10 m. Valstybės įmonėje Registrų centre (toliau – VĮ Registrų centras) atlikus patikslinimą, buvo įregistruoti duomenys apie minėtam žemės sklypui nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Pareiškėjos nuomone, Reikalavimas Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti patikslintas, nurodant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,15 ha dalies, patenkančios į senkapio, vadinamo Velniakalniu, teritoriją, ribas (2-3 b. l.). Pareiškėja R. L. ir jos atstovė advokatė I. Radinienė, iš esmės pakartodamos skunde išdėstytas aplinkybes ir nurodytus argumentus bei motyvus, prašė tenkinti skundą. R. L. atstovė advokatė I. Radinienė akcentavo, kad byloje yra keliamas klausimas dėl Reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini) netikslumo ir negalėjimo jo įvykdyti. Tokia situacija susidarė dėl Panevėžio teritorinio padalinio neveikimo, kadangi atsakovas, rengdamas Reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigodamas pareiškėją jį vykdyti, nenurodė tikslių senkapio, vadinamo Velniakalniu, teritorijos, patenkančios į pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį sklypą, ribų. Pareiškėjos atstovė pažymėjo, kad atsakovas pareiškėjai pateikė koordinates, kurios yra parengtos pagal vietinės koordinačių sistemos duomenis. Šie duomenys yra netikslūs, juos atsakovas turi tikslinti, atlikdamas kadastrinius matavimus. Atsakovas Panevėžio teritorinis padalinys atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, jog R. L. skundo reikalavimą grindžia klaidingais duomenimis, įregistruotais Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog duomenys apie paveldosaugos apribojimus yra suformuoti pagal preliminarius matavimus, atliktus 1996-07-05 Panevėžio apskrities valdytojo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsakovas akcentavo, kad nei pats sprendimas, nei žemėtvarkos projektai su Kultūros paveldo departamentu derinti nebuvo, todėl, pagal įstatyminį imperatyvą, nesuderinti aktai ir dokumentai yra negaliojantys kultūros vertybių, jų teritorijų bei apsaugos zonų atžvilgiu, o reikalavimas vadovautis nesuderintų dokumentų pagrindu įregistruotais duomenimis yra absoliučiai nepagrįstas. Atsakovas teigė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo teisės aktai, kuriuose buvo aiškiai nustatyta, jog žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys institutai turi patikslinti kaimo vietovėje esančios žemės preliminarius reformos žemės reformos žemėtvarkos projektus, kuriuose turi būti pažymėta istorijos ir kultūros paminklų teritorijos ir jų apsauginės zonos, o preliminarūs žemės reformos žemėtvarkos projektai turėjo būti derinami su tuometiniu Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentu, tačiau tokie veiksmai atlikti nebuvo. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau - Kultūros paveldo apsaugos įstatymas) 14 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 10 dalies nuostatomis, tvirtino, kad kultūros paveldo objekto valdytojo pareiga yra išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę. Kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija, kuri nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama. Kultūros paveldo departamentas kiekvienai registruotai nekilnojamai kultūros vertybei nustato kodą, jį įrašo į Kultūros vertybių registrą ir tikslina jau įrašytus kultūros paveldo objekto ar vietovės žemės sklypams ir kitiems objekto ar vietovės teritorijoje esantiems nekilnojamiesiems daiktams viešo Nekilnojamojo turto registro suteiktą kodą ar kodus, taip pat kitus teisės aktų nustatytus Kultūros vertybių registro duomenis. Nurodė, kad senkapio, vadinamo Velniakalniu, teritorijos duomenys yra nustatyti ir perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Kultūros paveldo departamentas nėra Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, todėl negali pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenų ir nėra atsakingas už jų teisingumą (40-42 b. l.).Teismo posėdyje Panevėžio teritorinio padalinio atstovas A. U., remdamasis atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais, prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. A. U. pažymėjo, kad pareiškėjai sunkumų įvykdyti Reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) kyla dėl to, kad nėra atlikti jai nuosavybės teise priklausiančio žemės sklypo kadastriniai matavimai. Atsakovo atstovas tvirtino, kad teisės aktai Kultūros paveldo departamento ir jo teritorinių padalinių neįpareigoja atlikti kultūros paveldo objektų teritorijų kadastrinių matavimų. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Pasvalio skyriaus, atsiliepimu prašė pareiškėjos R. L. skundą tenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad Panevėžio apskrities valdytojo 1996-07-05 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą ekvivalentine natūra. Suformuoto 0,97 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,15 ha daliai taikoma Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XIX skyriaus apribojimai. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Panevėžio teritorinio padalinio teismui pateikti senkapio, vadinamo Velniakalniu, teritorijos bei pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo schemos nelaikytinos išsamiais įrodymais, pagrindžiančiais Panevėžio teritorinio padalinio argumentus, kad pareiškėjos žemės sklypo 0,60 ha ploto dalis patenka į senkapio, vadinamo Velniakalniu, teritoriją. Tikslios žemės sklypo ribos gali būti nustatytos tik nustačius sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Pažymėjo, kad, rengiant žemės sklypo planą ir žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates pažymint valstybinėje koordinačių sistemoje (kai pirminiai matavimai atlikti vietinėje koordinačių sistemoje), vietovėje atstatomos tos pačios Nekilnojamojo turto registre įregistruotos ir Kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypo ribos. Nurodė, kad anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotų žemės sklypų riboženklių atstatymui nėra naudotinos VĮ Registrų centro transformuotos koordinatės iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę sistemą, kadangi atstatant ribas vietovėje, gali atsirasti žemės sklypo ribų nesutapimų ar persidengimų. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtino, kad atsižvelgus į tai, jog senkapio, vadinamo Velniakalniu, žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės buvo nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir dėl ko gali atsirasti žemės sklypo ribų nesutapimų arba persidengimų, tikslinga patikslinti senkapio, vadinamo Velniakalniu, teritorijos ribas valstybinėje koordinačių sistemoje, atstatant sunaikintus ankščiau geodeziniais prietaisais išmatuoto žemės sklypo riboženklius (64-65 b. l.). Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė L. L., pakartodama atsiliepime nurodytus motyvus, prašė pareiškėjos skundą tenkinti. Skundas atmetamas.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai R. L. nuosavybės teisėmis priklauso 0,97 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kalneliškių kaime, Vaškų seniūnijoje, Pasvalio rajono savivaldybėje (4-5 b. l.). Panevėžio teritorinio padalinio vyresnioji valstybinė inspektorė L. S.-S. patikrino kultūros paveldo objektą senkapį, vadinamą Velniakalniu (Kultūros vertybių registro unikalus kodas 6601), esantį Kriaušiškių kaime, Vaškų seniūnijoje, Pasvalio rajone, ir nustatė, jog apie 60 proc. kultūros paveldo objekto teritorijos yra ariama, t. y. joje plėtojama žemdirbystė, ir kad ši teritorija patenka į R. L. nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Panevėžio teritorinis padalinys, vadovaudamasis Kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-31 nutarimu Nr. 152 patvirtinto Nekilnojamosios kultūros vertybės – Archeologinės vietos tipinio apsaugos reglamento 25.1 punktu, parengė Reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareikalavo, jog R. L. senkapio, vadinamo Velniakalniu, teritorijoje, patenkančioje į jai priklausantį žemės sklypą, nustotų dirbti žemę ir užsėtų daugiametę žolę (10-11 b. l.). Pareiškėja, nesutikdama su Reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. kovo 13 d. pareiškimu kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą. R. L., nurodžiusi, kad Reikalavimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra netikslus ir objektyviai neįvykdomas, prašė jį patikslinti (22-23 b. l.). Kultūros paveldo departamentas 2014 m. balandžio 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio teritoriniam padaliniui perdavė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plano koordinates, senkapio, vadinamo Velniakalniu, teritorijos koordinates, kertančias nurodytą žemės sklypą, planą bei nurodė patikslinti Reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), jame nurodant sklypo dalies, kurioje negalimi žemės judinimo darbai, koordinates (28 b. l.). Panevėžio teritorinio padalinys, vykdydamas Kultūros paveldo departamento 2014 m. balandžio 23 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) suformuluotą nurodymą, 2014 m. balandžio 29 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškėjai iš Kultūros paveldo departamento gautus dokumentus, kuriuose nurodytos pareiškėjai priklausančio žemės sklypo dalies, kurioje negalimi žemės judinimo darbai, kraštinių ilgiai metrais ir koordinatės (24-26 b. l.). Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teisinių santykių srityje. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad senkapis, vadinamas Velniakalniu, esantis Pasvalio r. sav., Vaškų sen. Kriaušiškių k., yra senos kapinės, jis pripažintas kultūros paveldo objektu ir įrašytas į Kultūros paveldo registrą, suteikiant unikalų Nr. 6601 (iki 2005-04-19 šiam objektui Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše buvo suteiktas kodas Nr. AV879) (13-15 b. l.). Pagal 1992 m. rugsėjo 10 d. patvirtintą senkapio, vadinamo Velniakalniu, planą, parengtą tuometinio Valstybinio žemėtvarkos instituto ir suderintą su Pasvalio rajono žemėtvarkos tarnyba bei Pasvalio rajono Vaškų apylinkės viršaičiu, šio kultūros paveldo objekto teritorijos plotas yra 2,7 ha (12 b. l.). Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 16 straipsnio 3 dalis nustato, kad kultūros paveldo objekto valdytojo pareiga yra išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę. Vykdydamas šią pareigą, kultūros paveldo objekto valdytojas privalo prižiūrėti šį objektą, teritorijoje šienauti žolę, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius, šalinti savaime užaugančius augalus (16 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 152 patvirtintas Nekilnojamosios kultūros vertybės – archeologinės vietos tipinis reglamentas, nustatantis bendrąsias nekilnojamosios kultūros vertybės priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas, 15-19 punktuose reglamentuoja archeologinės vietos priežiūros sąlygas, 20-25 punktuose – naudojimo sąlygas. Nurodyto reglamento 25 punkte yra įtvirtinti draudimai, kurių valdytojas privalo laikytis kultūros paveldo teritorijoje, tarp jų – ir dirbti žemę. Išanalizavus pareiškėjos R. Lapinskienės ir jos atstovės pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, kad pareiškėja iš esmės neginčija ir neneigia savo, kaip žemės sklypo, į kurį patenka kultūros paveldo objekto senkapio, vadinamo Velniakalniu, teritorijos dalis, savininkės, pareigos laikytis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Nekilnojamosios kultūros vertybės – archeologinės vietos tipinis reglamento, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų draudimų. Atsižvelgus į tai, kad R. Lapinskienė įstatymo nustatyta tvarka neapskundė Reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini), bei įvertinus Kultūros paveldo departamentui pateikto 2014-03-13 pareiškimo „Dėl 2013-11-25 Reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini) tikslinimo“ turinį, daroma išvada, kad pareiškėja siekė įvykdyti Panevėžio teritorinio padalinio Reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodymus ir ėmėsi veiksmų, kurių tikslas buvo nustatyti senkapio, vadinamo Velniakalniu, teritorijos dalies, patenkančios į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, plotą bei patikslinti kitus reikšmingus duomenis. Tuo reikalu pareiškėjos prašymu ir remiantis Panevėžio apskrities valdytojo 1996-07-05 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. L., Nekilnojamojo turto registre buvo įrašyti duomenys apie žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas specialiąsias žemės ir miško sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XIX skirsnyje „ Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos“. Kadangi į Nekilnojamojo turto registrą buvo įrašyta, jog Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona yra 0,15 ha ploto, pareiškėjai kilo neaiškumų dėl konkrečios senkapio, vadinamo Velniakalniu, teritorijos vietos jai priklausančiame žemės sklype ir šios teritorijos ploto. Dėl šios priežasties pareiškėja kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prašymu patikslinti šiuos duomenis (22-23 b. l.).Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į R. L., Panevėžio teritorinio padalinio procesiniuose dokumentuose išdėstytus bei teismo posėdyje pareiškėjos ir atsakovo atstovo žodžiu pateiktus paaiškinimus, sprendžia, kad R. L. kelia ginčą dėl Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio veiklos Reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo procese. R. L. siekė, kad atsakovas, kaip įgaliotas viešojo administravimo subjektas, patikslintų senkapio, vadinamo Velniakalniu, teritorijos dalies, patenkančios į R. L. nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas ir nustatytų, kad į jai priklausantį žemės sklypą patenkanti nurodyto kultūros paveldo objekto teritorijos dalis sudaro 0,15 ha. Teismo posėdyje pareiškėja, remdamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat laikėsi pozicijos, kad ši dalis sudaro 0,15 ha ploto ir kad Panevėžio teritorinis padalinio funkcija yra vietovėje nustatyti šios dalies ribas. Panevėžio teritorinis padalinio atstovas A. U., remdamasis Nekilnojamojo turto registro Kadastro žemėlapio duomenimis apie kultūros paveldo objekto senkapio, vadinamo Velniakalniu, unikalus Nr. 6601, teritorijos ribas, teigė, kad senkapio teritorijos dalies, patenkančios į R. L. valdomą žemės sklypą, preliminarus plotas yra apie 0,45 ha, ir tvirtino, jog nustatyti šios teritorijos tikslias ribas yra pareiškėjos, kaip kultūros paveldo objekto valdytojos, pareiga. Teismas, atsižvelgęs į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 10 d. įsakymu nr. Į-236 patvirtintų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinių padalinių nuostatų 6.10, 6.19 ir 7.2 punktus, sprendžia, kad Panevėžio teritorinio padalinio 2013 m. lapkričio 25 d. Reikalavimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra individualus administracinis aktas, kurį Kultūros paveldo departamento teritorinis padalinys priėmė, vykdydamas jam priskirtą funkciją kontroliuoti, kaip valstybės saugomų kultūros paveldo objektų ir šių objektų teritorijose bei apsaugos zonose esančių sklypų ar nekilnojamųjų daiktų valdytojai laikosi teisės aktų nustatytų nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių apsaugos reikalavimų, ir įgyvendindamas suteiktą teisę pareikalauti, kad būtų pašalinti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimai. Pareiškėja, kreipdamasi į administracinį teismą, 2014-05-29 pateiktame skunde reikalavimo panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą Panevėžio teritorinio padalinio 2013 m. lapkričio 25 d. Reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini) nekėlė. Pažymėtina, kad tokio turinio reikalavimas galėjo būti keliamas skunde, kurį pateikti pareiškėja privalėjo per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Dėl šių priežasčių nagrinėjamoje byloje klausimas dėl Panevėžio teritorinio padalinio 2013 m. lapkričio 25 d. Reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstumo ir neteisėtumo nesprendžiamas.Byloje nustatyta, kad Kultūros paveldo departamentas, išnagrinėjęs R. L. 2014-03-13 pareiškimą „Dėl 2013-11-25 Reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini) tikslinimo“, 2014-05-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), parengė pareiškėjos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planą su koordinatėmis bei senkapio, vadinamo Velniakalniu, teritorijos koordinates, kertančias pareiškėjos žemės sklypą, ir pateikė šiuos dokumentus Panevėžio teritoriniam padaliniui. Kultūros paveldo departamentas nurodė, kad Panevėžio teritorinis padalinys patikslintų Reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas žemės sklypo dalies, kurioje negalimi žemės judinimo darbai, koordinates. Kultūros paveldo departamentas 2014-05-23 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją pateikė ir pareiškėjai (28, 29-30 b. l.). Panevėžio teritorinis padalinys Kultūros paveldo departamento parengtame senkapio, vadinamo Velniakalniu, plane nurodė ribų tarp posūkio taškų ilgius ir kita spalva pažymėjo šio senkapio teritorijos dalį, patenkančią į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Parengtą planą ir Kultūros paveldo departamento parengtą dokumentą su nurodytomis pareiškėjos žemės sklypo, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), ir senkapio, vadinamo Velniakalniu, teritorijos koordinatėmis R. L. išsiuntė 2014-04-29 raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja šiuos dokumentus gavo 2014-04-30 (24-27 b. l.). Teismo posėdyje Panevėžio teritorinio padalinio atstovas A. U. nurodė, kad pareiškėjai pateikti duomenys parengti, remiantis Nekilnojamojo turto registre įrašytais duomenimis. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, kad Panevėžio teritorinis padalinys, gavęs Kultūros paveldo departamento parengtus duomenis ir pavedimą, vilkino atlikti jam priskirtus veiksmus. Aplinkybė, jog atsakovas R. L. dokumentus parengė ir išsiuntė per 6 kalendorines dienas, leidžia teigti, kad Panevėžio teritorinis padalinys siekė užtikrinti Reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymą iki nustatyto termino ( 2014-05-01) ir veikė operatyviai, atlikti jam priskirtų veiksmų nedelsė. Taigi, byloje nustatyti duomenys nepatvirtina pareiškėjos nurodyto motyvo, jog Panevėžio teritorinis padalinio neveikimas buvo neteisėtas, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas konstatuoja, kad R. L. nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra absoliuti, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalį, asmuo nuosavybės teisės objektus valdo, naudoja ir jais disponuoja savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Tarp bylos proceso dalyvių nėra ginčo, kad į pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka tam tikra kultūros pavaldo objekto - senkapio, vadinamo Velniakalniu, teritorija. Dėl šios priežasties pareiškėja savo teisę naudotis savo valdomu turtu pagal paskirtį privalo įgyvendinti, nepažeisdama Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, o į jai priklausantį žemės sklypą patenkančią kultūros paveldo objekto teritoriją ir jos apsaugos zoną tvarkyti ir šiose teritorijose veiklą plėtoti, laikydamasi paveldosaugos reikalavimų, nustatomų kultūros paveldo tipiniuose ir individualiuose apsaugos reglamentuose, parengtuose ir patvirtintuose Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, tarp jų – ir žemės tvarkymo bylos dokumentai, patvirtina, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Byloje nustatyta, kad R. . žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo pagal su J. L. sudaryta 2007-03-26 pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Pardavėjui J. L. nurodytas žemės sklypas buvo suteiktas Panevėžio apskrities valdytojo 1996-07-05 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), atkuriant nuosavybės teises pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“. Perleisdamas nuosavybės teises pareiškėjai, J. L. žemės sklypo kadastrinių matavimų neatliko. Pareiškėja, įgijusi nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jo kadastrinių matavimų irgi neatliko. Nekilnojamojo turto registro bei Kadastro žemėlapio duomenys patvirtina, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus (4-5, 76-78 b. l.). Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-12-15 parengė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planą, kuris 2006-12-15 buvo suderintas su tuometinio Pasvalio žemėtvarkos skyriaus specialistais. Šio plano duomenimis, pareiškėjos žemės sklype duomenų apie nustatytas nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijas ir apsaugos zonas nėra (8 b. l.). Nekilnojamojo turto registras 2014-11-19 rašte Nr. (duomenys neskelbtini)nurodė, kad į Nekilnojamojo turto registrą 1997-12-18 buvo įrašyta tik pati žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta speciali žemės ir miško naudojimo sąlyga, nustatyta Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XIX skirsnyje „Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos“, tačiau jos plotas nebuvo nurodytas. Minėto rašto ir R. L. paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjos 2014-02-07 prašymu buvo papildyti Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys, nurodyta, kad aukščiau paminėtos specialiosios naudojimo sąlygos plotas yra 0,15 ha (70 b. l.). Kultūros paveldo apsaugos įstatyme apsaugos zona suprantama kaip greta saugomo kultūros paveldo objekto ar vietovės esančios teritorijos, kurioms nustatomos žemės sklypų ir kitų nekilnojamųjų daiktų tvarkymo ir naudojimo specialiosios sąlygos, kad kultūros paveldo objekto ar vietovės vertingosios savybės būtų apsaugotos nuo galimo neigiamo veiklos tose gretimose teritorijose poveikio (2 straipsnio 2 punktas), o kultūros paveldo objekto teritorija – kaip kultūros paveldo objekto užimamas ir jam naudoti reikalingas žemės sklypas ar kitas plotas, kuriam nustatomi paveldosaugos reikalavimai (2 straipsnio 15 punktas). Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad gavus Reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai kilo pareiga imtis aktyvių veiksmų, kuriuos atlikus, ji, kaip nekilnojamojo daikto savininkė, gautų tikslius ir išsamius jos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą apibūdinančius duomenis, tarp jų – ir duomenis apie kultūros paveldo objekto senkapio, vadinamo Velniakalniu, teritorijos dalį, patenkančią į žemės sklypą bei šiai teritorijai nustatytą apsaugos zoną. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymą (toliau - Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, 2003 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. IX-1582 redakcija), nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai suprantami kaip veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys (2 straipsnio 3 dalis). Sąrašas duomenų, kurie privalo būti įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą, nustatytas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1-15 punktuose. Pagal šiame straipsnyje įtvirtintas nuostatas, į Nekilnojamojo turto kadastrą, be kitų duomenų, privalo būti įrašyti ir žemės naudojimo specialiosios sąlygos ir saugomų teritorijų apsaugos reglamentai (9 punktas); saugomos teritorijos, kurioje yra kultūros paminklų ir kultūros vertybių, duomenys (10 punktas). Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės, nuo 2005-04-01 iki 2015-01-01 galiojusi redakcija). Taisyklės nustato, kad kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės, išskyrus tuos atvejus, kai žemės reformos metu Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka formuojami žemės sklypai (šių sklypų ribų posūkio taškų koordinatės nustatomos digitalizuojant analoginius planus), taip pat apskaičiuojami tų žemės sklypų plotai ir (arba) statinių geometriniai parametrai, kurių reikia nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į kadastro duomenų bazę, ir parengiami nekilnojamojo turto objektų planai (2 punktas). Taisyklių 14 punkte, nustatančiame kadastriniams matavimams naudojamą medžiagą, buvo nurodyta, kad be kitų dokumentų yra naudojami išrašas iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio fragmentai, žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems rengti naudojamų papildomų planų fragmentų kopijos; žemėtvarkos projektų ar kitų specialiųjų planų, kuriuose suformuoti žemės sklypai, žemės sklypų planų kopijos; ortofotografiniai žemėlapiai ar jų pagrindu parengti topografiniai žemėlapiai; valstybinio ar vietinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, krokiai; gretimų sklypų ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių sklypų planų kopijos. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, yra nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos (15.1 punktas); geodeziniais prietaisais nustatomos riboženklių koordinatės, išmatuojamos žemės sklypo ribos, nustatomi kiti žemės sklypo ribų posūkio taškai ir ne mažiau kaip trys kiekviename sklype esančio pastato, išskyrus laikino pastato, kertės. Kadastriniai matavimai atliekami, susiejant matavimus su valstybiniu geodeziniu tinklu arba su vietiniu geodeziniu tinklu, kuris susietas su valstybine koordinačių sistema (15.2 punktas); jų metu pažymimi plane objektai ir teritorijos, kuriems nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kiti žemės naudojimo apribojimai, apskaičiuojami tų teritorijų plotai (15.4 punktas); parengiamas žemės sklypo planas (15.6 punktas). Taisyklių 16 punktas nustatė, kad parengtas žemės sklypo planas privalo būti suderintas ne tik su užsakovu, bet ir su įgaliotomis institucijomis, tarp jų – ir su institucija, atsakinga už saugomas teritorijas, jei žemės sklypas ar jo dalis patenka į saugomas teritorijas (16.3 punktas), apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritoriniu žemėtvarkos skyriumi (šiuo metu - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniu padaliniu). Be to, teismas sprendžia, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti suformuotų žemės sklypų duomenų pakeitimai valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu atliekami tik nustatytais atvejais. Šie atvejai išvardinti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje: įgyvendinant Vyriausybės sprendimus dėl nekilnojamųjų daiktų vertės perskaičiavimo (1 punktas); vykdant teismų sprendimus dėl nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų patikslinimo (2 punktas); patikslinant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, kai šie nekilnojamieji daiktai ar jų dalys paimami visuomenės poreikiams (3 punktas) ir kitais teisės aktų nustatytais atvejais (4 punktas). Vadovaujantis Kultūros paveldo departamento Kultūros ministerijos teritorinių padalinių nuostatais (2007 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. Į-236 redakcija), Kultūros paveldo departamento teritoriniai padaliniai nustato sąlygas žemės darbams, o dalyvaudami teritorijų planavimo procese, rengia ir išduoda sąlygas teritorijų planavimo dokumentams rengti bei rengia motyvuotas išvadas ir priima sprendimus dėl parengtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių derinimo pagal Kultūros paveldo departamento išduotas planavimo sąlygas, tikrina, ar rengiami teritorijų planavimo dokumentai atitinka paveldosaugos reikalavimus, ar šių dokumentų planavimo tikslai neprieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms (9.8, 6.9, 6.11, 6.12 punktai). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir remiantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuostatais bei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinių padalinių nuostatais, teismas kaip pagrįstus vertina Panevėžio teritorinio padalinio atsiliepime ir jo atstovo teismo posėdyje pateiktus argumentus, kad teisės aktai pareigos atsakovui atlikti kultūros paveldo objekto teritorijos dalies, patenkančios į asmens nuosavybės teise valdomo žemės sklypą, kadastrinius matavimus nėra nustatę. Taisyklių 7 punkte numatyta, kad licenciją turintys asmenys, nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus gali atlikti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal Taisyklių 8 punktą, už nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus, planų ir kadastrinių matavimų bylos parengimą vykdytojui apmoka matavimus užsakęs fizinis ar juridinis asmuo pagal užsakovo ir vykdytojo tarpusavio susitarimą. Aptartų nuostatų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų paslaugos teikimas yra ūkinio komercinio pobūdžio veikla, nepatenkanti į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu apibrėžtą viešojo administravimo sferą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2205/2011, 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1294/2012). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad tikslius ir išsamius duomenis, apibūdinančius žemės sklypą, kaip nekilnojamojo turto objektą, pareiškėja R. Lapinskienė galėjo gauti nustatyta tvarka užsakiusi žemės sklypo, unikalus Nr. 6707-002-0110, kadastrinius matavimus. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Panevėžio teritorinis padalinio parengtas planas su nurodytais ribų tarp koordinačių posūkio taškų ilgiais ir pažymėta senkapio, vadinamo Velniakalniu, teritorijos dalimi, patenkančia į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei Kultūros paveldo departamento parengtos pareiškėjos žemės sklypo ir senkapio, vadinamo Velniakalniu, teritorijos koordinatės, kertančios pareiškėjos žemės sklypą, buvo pateikti R. L. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo patvirtinta nauja valstybinė geodezinių koordinačių sistema – 1994 metų Lietuvos koordinačių sistema, vadinama valstybine koordinačių sistema. Šio nutarimo 4.1 punktu Valstybinei geodezijos tarnybai prie Statybos ir urbanistikos ministerijos buvo pavesta nustatyti perėjimo prie valstybinės koordinačių sistemos tvarką ir terminus. Pagal Perėjimo prie 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemos tvarkos, patvirtintos Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1996 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1 1-ojo punkto nuostatas, nuo 1996 m. vasario 1 d. Lietuvos teritorijoje turėjo būti naudojama tik valstybinė koordinačių sistema. Be to, šiuo punktu nustatyta, kad 1942 m. koordinačių sistema ir jos variantas 1963 m. koordinačių sistema nuo 1996 m. vasario 1 d. nebenaudojama geodeziniuose matavimuose ir naujų žemėlapių sudarymui. Pagal Taisyklių 30 punktą, atliekant žemės sklypų ribų kadastrinius matavimus, bent du gretimo žemės sklypo riboženkliai privalo būti susieti su valstybiniu geodeziniu tinklu arba (miestuose, miesteliuose, užstatytoje kaimo vietovėje) su vietiniu geodeziniu tinklu, turinčiu ryšį su valstybiniu tinklu (LKS-94). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2 punkte detaliai išvardinti veiksmai, kurie atliekami nustatant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis. Taigi, šiuose nuostatuose įtvirtintos taisyklės leidžia specialių žinių geodezijos srityje turinčiam specialistui tiksliai nustatyti taško padėtį bei žemės sklypo ribas, nustatytas kadastrinių matavimų metu valstybinėje koordinačių sistemoje, nustatyta tvarka suderinti su jau pažymėtomis Kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribomis, nustatytomis ne valstybinėje koordinačių sistemoje. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad Panevėžio teritorinio padalinio 2014-04-29 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai ir juose esantys duomenys atliekant kadastrinius matavimus leido nustatyti duomenis, apibūdinančius pareiškėjai R. L./ priklausantį žemės sklypą, tarp jų – ir duomenis apie nekilnojamosios kultūros vertybės – senkapio, vadinamo Velniakalniu, teritorijos dalies, patenkančios į jai priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, plotą bei nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zoną.
Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, daro išvadą, kad R. L. skundo reikalavimas įpareigoti Panevėžio teritorinio padalinį patikslinti Reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant pareiškėjos 0,97 ha žemės sklype 0,15 ha ploto dalies, patenkančios į Senkapio, vadinamo Velniakalniu, teritoriją, ribas yra nepagrįstas. Atmetus pareiškėjos skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, netenkinamas jos prašymas atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos R. L. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritoriniam padaliniui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Pasvalio skyriaus, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.