Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-06-10 · Byla Nr. Iv-2567-331/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-06-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-06-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-06-10
Bylos Nr.
Iv-2567-331/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00793-2011-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
R. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Trečiasis asmuo
Vilniaus pataisos namams
Advokatai
Eimantas Šriupša
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2567-331/2011Proceso Nr. 3-61-3-00793-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 74. (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjui R. G., jo atstovui advokatui Eimantui Šriupšai, atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens atstovei Miglei Einorytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus ? kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus pataisos namams dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

R. G. skundu (b. l. 1?3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus ? kalėjimo 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos, padarytos dėl neteisėtų šios institucijos pareigūnų veiksmų.

Paaiškino, kad 2010-02-23 Kauno tardymo izoliatoriaus administracijai pateikė prašymą, kuriuo prašė paskirti jį laisvės atėmimo bausmę atlikti ne į Marijampolės pataisos namus (nes ten iš kitų nuteistųjų asmenų grėsė realus pavojus gyvybei), o į Vilniaus 2-uosius pataisos namus. Kauno tardymo izoliatoriuje į šį prašymą iš esmės buvo atsižvelgta ? laisvės atėmimo bausmę pareiškėjas buvo nukreiptas atlikti ne į Marijampolės pataisos namus, o į Vilniaus 2 pataisos namus.

Pareiškėjui būnant Kauno tardymo izoliatoriuje, Kauno miesto apylinkės teismas 2010-02-19 nuosprendžiu jam paskyrė bausmę, bei kardomąją priemonę ? suėmimą. Taigi iki įsiteisės Kauno miesto apylinkės teismo naujai priimtas 2010-02-19 nuosprendis, iš Kauno tardymo izoliatoriaus buvo etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą. Vėliau iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus ? kalėjimo, buvo etapuotas ne į Vilniaus 2 pataisos namus, o dėl jam nežinomų priežasčių, į Marijampolės pataisos namus. Su tokiu Lukiškių tardymo izoliatoriaus ? kalėjimo pareigūnų sprendimu perkelti į Marijampolės pataisos namus kategoriškai nesutiko ir tai nurodė Lukiškių tardymo izoliatoriaus ? kalėjimo administracijai, kurios taip pat prašė susisiekti su Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnais ir išsiaiškinti dėl aukščiau nurodytų aplinkybių kas liečia jo etapavimą ne į Marijampolės pataisos namus, o į Vilniaus pataisos namus. Lukiškių tardymo izoliatoriaus ? kalėjimo administracija šio prašymo netyrė, su Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnais nesusisiekė ir pareiškėją neteisėtai, t. y. dar neįsiteisėjus teismo nuosprendžiui, neatsižvelgdami į reiškiamus prašymus etapavo į Marijampolės pataisos namus.

Pareiškėjas skunde reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, o žalą kildina visų pirma iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus ? kalėjimo administracijos neteisėtų veiksmų, tiksliau iš to, kad neteisėtai, neįsiteisėjus teismo nuosprendžiui, buvo etapuotas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus ? kalėjimo į Marijampolės pataisos namus. Lukiškių tardymo izoliatoriaus ? kalėjimo pareigūnų veiksmų neteisėtumą konvojuojant į Marijampolės pataisos namus, pagrindžia Marijampolės pataisos namų 2010-04-29 raštas Nr. 20/07-91, iš kurio turinio akivaizdu, kad į Marijampolės pataisos namus jis buvo pristatytas 2010-03-25. Įskaitos skyriaus viršininkė I. S. nustatė, kad nuosprendis neįsiteisėjęs, o pareiškėjas nesutinka atlikti bausmės iki nuosprendžio įsiteisėjimo, todėl, vadovaujantis BPK 315 straipsnio 2 dalimi, artimiausiu konvojumi buvo išvežtas atgal į Lukiškių tardymo izoliatorių ? kalėjimą.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus ? kalėjimo pareigūnų neteisėti veiksmai pasireiškė dar ir tuo, kad pastarieji nesiėmė aktyvių veiksmų ir nemėgino pagal reiškiamus prašymus, susisiekti su Kauno tardymo izoliatoriaus administracija. Visiškai nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo išsakytus argumentus, kad į Marijampolės pataisos namus negali būti etapuojamas, nes ten gresia pavojus gyvybei, bei, kad Kauno tardymo izoliatoriaus administracija iš esmės jau yra ištyrusi šias aplinkybes bei nusprendusi neetapuoti į Marijampolę, o laisvės atėmimo bausmę atlikti Vilniaus 2 pataisos namuose.

Dėl tokių pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, baime ir nepatogumais, kuriuos patyrė po to, kai buvo neteisėtai konvojuotas į Marijampolės pataisos namus, o vėliau ? paskyrus nuobaudą (patalpinimą į baudos izoliatorių-karcerį, kurią gavo siekdamas išvengti bausmės atlikimo Marijampolės pataisos namuose paskirtame būryje). Pažymėjo tai, kad baudos izoliatoriuje Marijampolės pataisos namuose išbuvo 7 dienas. Ten negalėjo rašyti laiškų, teko būti su žmonėmis, kurie jį ignoravo, o tuo tarpu Lukiškių tardymo izoliatoriuje ? kalėjime buvo ženkliai geresnės sąlygos, ten negrėsė pavojus gyvybei ir sveikatai, galėjo rūkyti, buvo skiriami pasimatymai, galėjo skambinti ir kt. Dėl visa to buvo pažeistos pareiškėjo teisės, jis patyrė fizinę žalą, buvo sukeltas dvasinis skausmas, stresas, emocinė depresija, didžiulis diskomfortas, patirtas pažeminimas ir visa tai pakenkė jo sveikatai.

Per teismo posėdį pareiškėjas R. G. ir jo advokatas Eimantas Šriupša prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus ? kalėjimo su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 39?40) paaiškino, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas kaip suimtasis, kol įsiteisės 2010 m. vasario 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis. 2010 m. kovo 22 d. R. G. pasirašė sutikimą, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsniu, sutinka atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje iki jo byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka (iki nuosprendžio įsiteisėjimo).

Atsižvelgiant į šį pareiškėjo sutikimą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsniu bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. 4/07-97 1.5 punkto ir 9 punkto nuostatomis, R. G. paskirtas atlikti laisvės atėmimo bausmę į Marijampolės pataisos namus.

Rekomendacijoje dėl R. G. skyrimo į pataisos namus Lukiškių TI-K Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas Genadijus Lepiochinas pažymėjo, kad pareiškėjas gali vykti į Kybartų pataisos namus, tačiau atsižvelgiant į Kalėjimų departamento nurodymą (žodinį), rekomenduojama R. G. išvežti į Marijampolės pataisos namus.

Lukiškių TI-K neturėjo jokių duomenų apie tai, kad iki R. G. etapavimo į Marijampolės pataisos namus 2010-03-25 jis būtų pareiškęs prašymą jį nukreipti atlikti bausmę kituose pataisos namuose.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teiginiai, kad jo etapavimas į Marijampolės pataisos namus buvo neteisėtas dėl to, kad jis buvo etapuotas dar neįsiteisėjus teismo nuosprendžiui, yra nepagrįsti. Pareiškėjas pasirašė sutikimą atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o esant tokiam sutikimui, nuosprendis gali būti pradėtas vykdyti. Taigi Lukiškių TI-K pareiškėją etapavo teisėtai ir galiojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė.

Lukiškių TI-K pareigūnai veikė tinkamai, vadovaudamiesi galiojančių teisės aktų nuostatomis, ir nėra jokio pagrindo nustatyti jų neteisėto veikimo ar neveikimo pareiškėjo R. G. atžvilgiu. Taigi nesant būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, nėra pagrindo ir atlyginti pareiškėjui tariamai padarytos žalos.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens atstovė Miglė Einorytė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šioje byloje analizuojama situacija dėl pareiškėjo R. G. patirtos neturtinės žalos, susijusios su tariamai neteisėtais Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo veiksmais, atlyginimo. Bylos dalykas – neturtinės žalos, padarytos minėtos valdžios institucijos neteisėtais veiksmais, buvimas, ir, nustačius jos buvimą, priteistinos neturtinės žalos dydis.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios tarp savęs susijusios sąlygos. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadinasi, pagal CK 6.246-6.249 straipsnių, CK 6.271 straipsnio nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Atitinkamo viešojo administravimo subjekto veiksmai galėtų būti pripažinti neteisėtais tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atitinkamos valdžios institucijos darbuotojai neįvykdė atitinkamais (konkrečiais) teisės aktais jiems priskirtų funkcijų, arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo srityje pagal tuos teisės aktus ir tai tiesiogiai darė įtaką asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Neturtine žala pripažintinas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę.

Konstitucinis Teismas 2006 -08-19 nutarime pabrėžė, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Vadinasi, sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo pareigūnai neatsižvelgdami į jo išsakytus argumentus, jog Marijampolės pataisos namuose negali būti etapuojamas, nes ten gresia pavojus jo gyvybei ir sveikatai, etapavo jį būtent į Marijampolės pataisos namus. Tokiu būdu dėl tokių pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, baime ir nepatogumais, kuriuos patyrė po to, kai buvo neteisėtai etapuotas į Marijampolės pataisos namus, o vėliau ? paskyrus nuobaudą (patalpinimą į baudos izoliatorių-karcerį, kurią gavo siekdamas išvengti bausmės atlikimo Marijampolės pataisos namuose paskirtame būryje). Šiuose pataisos namuose negalėjo rašyti laiškų, teko būti su žmonėmis, kurie jį ignoravo, o tuo tarpu Lukiškių tardymo izoliatoriuje ? kalėjime buvo ženkliai geresnės sąlygos, ten negrėsė pavojus gyvybei ir sveikatai, galėjo rūkyti, buvo skiriami pasimatymai, galėjo skambinti ir kt. Dėl visa to buvo pažeistos pareiškėjo teisės, jis patyrė fizinę žalą, buvo sukeltas dvasinis skausmas, stresas, emocinė depresija, didžiulis diskomfortas, patirtas pažeminimas ir visa tai pakenkė jo sveikatai.

Teismas negali sutikti su šiais pareiškėjo argumentais, nes jis nepateikė įrodymų ir byloje nenustatyta, jog Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimas pareiškėjo atžvilgiu elgėsi neteisėtai, t. y. atliko kokius nors tyčinius neteisėtus veiksmus, kuriais siekė prieš jo valią etapuoti į Marijampolės pataisos namus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2010-02-23 Kauno tardymo izoliatoriaus administracijai pateikė prašymą, kuriuo prašė paskirti jį laisvės atėmimo bausmę atlikti ne į Marijampolės pataisos namus (nes ten iš kitų nuteistųjų asmenų grėsė realus pavojus gyvybei), o į Vilniaus 2-uosius pataisos namus (b. l. 35?36). Ant šio prašymo yra pareiškėjo parašas su tokiu užrašu: „man viskas yra išaiškinta žodžiu. Raštiško atsakymo nereikalauju“ (b. l. 36). Būdamas Lukiškių tardymo-izoliatoriuje kalėjime 2010-03-22 parašė sutikimą (b. l. 41), kad vadovaujantis BPK 315 straipsnio nuostatomis sutinka atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka (iki nuosprendžio įsiteisėjimo). Vadovaujantis šiuo sutikimu buvo parengta Psichologinės ir Sveikatos priežiūros tarnybų rašytinė rekomendacija (b. l. 42).

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 315 straipsnio nuostatas, jei yra paduotas apeliacinis skundas, nuosprendis nepradedamas vykdyti. Nuosprendis gali būti pradėtas vykdyti tik tuo atveju, jeigu nuteistasis raštu pareiškia norą pradėti atlikti bausmę, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka. BVK 65 straipsnis numato konkrečios pataisos įstaigos nustatymo pagrindus, t. y. į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius įsakymu Nr. 4/07-97 patvirtinto nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 1.5 punktas numato, kad į Alytaus pataisos namus, Vilniaus 2-uosius pataisos namus, Pravieniškių 3-iuosius pataisos namus ir Marijampolės pataisos namus – pilnamečiai vyrai, anksčiau atlikę laisvės atėmimo bausmę, ir pavojingi recidyvistai, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose. Taisyklių 9 punktas numato, kad skiriant nuteistuosius į konkrečias pataisos įstaigas pagal šių taisyklių 1.5 punktą, atsižvelgiama į tardymo izoliatorių Vidaus tyrimų, Psichologinės ir Sveikatos priežiūros tarnybų rašytines rekomendacijas.

Taigi šios teisės aktų normos aiškiai parodo, kad atsakovas priimdamas sprendimą etapuoti R. G. į Marijampolės pataisos namus teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Teisės aktai numato, kad prieš pradedant vykdyti nuosprendį, jei yra paduotas apeliacinis skundas, būtinas raštiškas nuteistojo noras pradėti atlikti bausmę, kol bus išnagrinėtas jo apeliacinis skundas. Šiuo atveju toks pareiškėjo raštiškas sutikimas buvo, teisme jis patvirtino, kad rašė šį sutikimą. Vadinasi, esant šiam raštiškam pareiškėjo sutikimui atsakovas turėjo teisę parengti rekomendaciją dėl jo skyrimo į pataisos namus (b. l. 42). Konkrečius pataisos namus nuteistajam parenka kardomojo kalinimo vietos administracija (Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimas), atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Teismas pažymi, kad nuteistųjų siuntimas į konkrečius pataisos namus yra administracijos diskrecijos teisė, todėl pareiškėjo teiginiai dėl neteisėto etapavimo į Marijampolės pataisos namus dar neįsiteisėjus teismo nuosprendžiui, yra nepagrįsti. Pareiškėjas pasirašė sutikimą atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose iki nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 41), o esant tokiam sutikimui, nuosprendis gali būti pradėtas vykdyti (LR Baudžiamojo proceso kodekso 315 str. 2 d.).

Pareiškėjo teiginiai, kad Marijampolės pataisos namų administracija sužinojusi, jog nėra įsiteisėjęs nuosprendis artimiausiu konvojumi jis buvo grąžintas į Lukiškių TI-K, neatitinka tikrovės. Byloje pateiktas Marijampolės pataisos namų 2010-04-29 raštas Nr. 20/07-91, iš kurio turinio akivaizdu, jog Įskaitos skyriaus viršininkė I. S. išsiaiškinusi, kad nuosprendis neįsiteisėjęs, o pareiškėjas nesutinka atlikti bausmės iki nuosprendžio įsiteisėjimo, todėl vadovaujantis BPK 315 straipsnio 2 dalimi, artimiausiu konvojumi grąžino atgal į Lukiškių tardymo izoliatorių ? kalėjimą. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad pareigūnai, pasikeitus pareiškėjo nuomonei, atsižvelgė į jo norą, gerbė jo teises ir išreikštą valią.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytų Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nagrinėjamos bylos kontekste nenustatyta, o nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Lukiškių TI-K pareigūnai veikė tinkamai, vadovaudamiesi galiojančių teisės aktų nuostatomis, ir nėra jokio pagrindo nustatyti jų neteisėto veikimo ar neveikimo pareiškėjo R. G. atžvilgiu. Taigi nesant būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, nėra pagrindo ir atlyginti pareiškėjui tariamai padarytos žalos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas

nusprendė:

atmesti pareiškėjo R. G. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas