Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. B. ir trečiųjų asmenų K. M., E. J., J. M., J. N., L. Š., K. B., Z. K., A. A., J. D., J. L., Č. M., R. D., G. S., A. G., V. Ž., I. Z., P. V., R. N., N. T., A. P., A. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 73 DNBS valdybos pirmininko J. K. B. ieškinį atsakovui 73-ajai Daugiabučių namų savininkų bendrijai „Viršuliškės“ dėl 73-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškės“ įgaliotinių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys K. M., E. J., R. D., I. Š., J. M., V. Ž., I. M. O., G. S., O. K., A. P., J. G., G. S., A. A., J. D., A. M., Stanislavas R. K., A. V., I. Z., J. L., Č. M., J. V. P., A. G., O. V., R. S., T. J., Z. K., J. K., N. K., D. Ž., A. P., J. L., E. Š., K. B., A. S., J. V. D., P. G., P. V., G. V., A. K., N. T., A. T., L. Š., J. N., G. I., V. Š., J. R., VĮ „Registrų centras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: pripažinti 73 – DNSB „Viršuliškės“ (toliau- Bendrija) revizijos komisijos inicijuotą ir organizuotą 2010 m. kovo 15 d. įgaliotinių susirinkimą (toliau- Susirinkimas) neteisėtu ab initio ir Susirinkimo nutarimą Nr. 2 dėl valdybos atstatydinimo ir naujos valdybos, susidedančios iš A. K., A. S., I. Š., P. G., A. M., T. J. ir D. M., išrinkimo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais ab initio (t. 4 b.l. 86-89). Nurodė, kad Susirinkimą neteisėtai sušaukė Bendrijos revizijos komisija, prieš tai nepareikalavus, kad Susirinkimą sušauktų Bendrijos valdyba. Revizijos komisija tiesiogiai visiems įgaliotiniams 2010 m. vasario 11 d. išsiuntė pranešimą, kad nutaria 2010 m. kovo 15 d. sušaukti įgaliotinių susirinkimą. Bendrijos valdyba 2010 m. kovo 15 d. įgaliotiniams išsiuntė laišką, kuriame nurodė, kad 2010 m. kovo 15 d. šaukiamas ataskaitinis įgaliotinių susirinkimas. Bendrijos valdyba atsižvelgė į revizijos komisijos klausimus ir į darbotvarkę įtraukė ir valdybos, ir revizijos komisijos siūlomus klausimus, įskaitant ir revizijos komisijos pasiūlytą klausimą „Blogai dirbančios valdybos atstatydinimas ir naujos valdybos rinkimai“. Prasidėjus Susirinkimui į jo darbotvarkę buvo įtraukti tik revizijos komisijos siūlomi klausimai, o valdybos siūlomi klausimai Susirinkimo pirmininko atmesti. Valdyba rengia metinę ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą ir teikia ją įgaliotinių susirinkimui. Neleidus valdybai paskelbti 2009 metų bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitos, buvo pažeistas civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principai. Susirinkimas įvyko tik pagal revizijos komisijos pasiūlytą darbotvarkę, o valdyba ir jos pasiūlyti klausimai buvo neteisėtai pašalinti. Revizijos komisijos pirmininkė perskaitė ne revizijos aktą, bet revizijos komisijos pranešimą. Nepatikrinus Susirinkimo dalyvių kvorumo prieš balsavimus, buvo neteisingai suskaičiuoti ir suklastoti balsavimo rezultatai. Susirinkimo dalyvių sąraše nurodytas ne tikrasis bendrijos narių skaičius, kurį atstovauja įgaliotiniai, o butų skaičius, t.y. kvorumas dirbtinai padidintas. Į įgaliotinių sąrašą nepagrįstai įtraukta D. N. (15 balsų), kuri nėra bendrijos narė. Dalyvių sąraše dviejų įgaliotinių (R. K. ir R. K.) parašai suklastoti. Į įgaliotinių sąraše nurodytą balsų skaičių įtraukti ne tik bendrijos nariai, bet ir visi butų savininkai. Nebuvo perskaičiuoti pasitraukę iš Susirinkimo dalyviai ir ši aplinkybė neatsispindi protokole. Susirinkime nebuvo kvorumo, todėl Susirinkimo sprendimai neteisėti. Vadovaujantis CK 2.93 straipsnio 6 dalies nuostatomis, Susirinkimo dalyviams išreiškus abejones dėl balsavimo teisėtumo, pirmininkaujantis nevykdė pakartotino balsavimo. Susirinkimo protokolas CK 2.92 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka nebuvo surašytas ir pateiktas užregistruoti bendrijos administracijai. Revizijos komisijos nariai ir kai kurie tretieji asmenys tyčia platino melagingą informaciją apie valdybos veiklą dėl savanaudiškų tikslų siekdami nušalinti administraciją. Buvo siekiama, kad dėl galimo Bendrijos lėšų iššvaistymo ar išgrobstymo kalti asmenys įgytų galimybę išvengti atsakomybės.

Atsakovas, atstovaujamas valdybos pirmininko J. K. B. paskirtos atstovės vyr. buhalterės M. N., atsiliepime prašė ieškinį tenkinti.

Tretysis asmuo Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Tretysis asmuo J. M. prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad buvo pažeista Susirinkimo sušaukimo tvarka, neaišku, kas sušaukė Susirinkimą, taip pat buvo pažeista Susirinkimo vedimo tvarka.

Tretieji asmenys K. M., N. T., Z. K., J. D., A. A., Č. M., R. D., L. Š., V. Ž., I. Z., A. P., atsiliepimuose į ieškinį prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad Susirinkimas vyko chaotiškai, pirmininkaujantis neleido pasisakyti nei ieškovui, nei kitiems atstatydinamiems valdybos nariams.

Tretysis asmuo G. S. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad Susirinkimo nutarimai yra teisėti, buvo naudojami tie patys sąrašai, kuriuos pateikė ieškovas. Užsiregistravo ir dalyvavo 33 įgaliotiniai, kurie turi 1053 balsus. Susirinkimo sušaukimą inicijavo Revizijos komisija, nes ieškovas kaip valdybos pirmininkas trukdė komisijai dirbti, neduodavo dokumentų. Revizijos komisija pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau- DNSBĮ) 24 straipsnio 1 dalį ir Bendrijos įstatų 32 punktą privalėjo informuoti įgaliotinių susirinkimą apie bendrijos valdybos daromus pažeidimus. Į valdybos rengto susirinkimo darbotvarkę buvo įrašyti ir Revizijos komisijos pasiūlyti klausimai. Pats ieškovas nesiregistravo Susirinkimo dalyvių sąraše, nors Susirinkimo metu buvo susirinkimo salėje, todėl nebuvo kam skaityti valdybos pranešimo. Revizijos komisija Susirinkimui nepateikė ataskaitos, nes ieškovas trukdė susipažinti su Bendrijos veiklos dokumentais ir negalėjo surašyti ataskaitos. Susirinkimo protokolą saugojo naujoji valdyba ir pateikė jį Juridinių asmenų registrui. Ieškovas neprašė susipažinti su protokolu.

Tretysis asmuo įgaliotinė A. S. prašė ieškinį atmesti ir parodė, kad ji rašė susirinkimo protokolą. Susirinkimas vyko teisėtai. Ieškovas buvo salėje, tačiau atsisakė pasirašyti dalyvių sąraše. Iš atleidžiamos valdybos narių pasisakė Š. ir M. Susirinkimo protokolas buvo surašytas 2010 m. kovo 15 d.

Tretysis asmuo įgaliotinis A. M. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis pirmininkavo susirinkimui. Susirinkimą sušaukė valdyba Revizijos komisijos reikalavimu. Ieškovas nesiregistravo susirinkime, todėl valdybos pasiūlyti darbotvarkės klausimai nebuvo svarstomi. Kvorumas buvo nustatytas pagal tą patį sąrašą, kuris buvo naudojamas ir ankstesniuose susirinkimuose, tačiau anksčiau klausimų dėl sąrašo teisingumo nekilo. Nors keli žmonės galėjo išeiti iš susirinkimo, tačiau pirmininkaujantis matė, kad kvorumas buvo, todėl taupant laiką nuspręsta dalyvaujančių įgaliotinių iš naujo neperskaičiuoti.

Tretysis asmuo įgaliotinė I. O. nurodė, kad yra revizijos komisijos narė. Ieškovas trukdė atlikti veiklos patikrinimą, nebendradarbiavo su revizijos komisija. Dėl ieškovo sprendimų buvo padaryta žala bendrijai. Ieškovas atsisakė pateikti įgaliotinių sąrašą, todėl buvo vadovaujamasi anksčiau iš ieškovo gautu sąrašu.

Tretieji asmenys J. G., T. J., I. Š., A. P., R. K., O. V., A. K., V. P., O. K., N. K., J. K., A. S. M., P. G., V. Š., D. N. atsiliepimuose prašė ieškinį atmesti ir/arba teismo posėdyje parodė, kad susirinkimas vyko tinkamai ir sprendimai priimti teisėtai.

Tretieji asmenys įgaliotiniai J. N. ir G. S. prašė klausimą nagrinėti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas.

Teismas nurodė, kad pagal Bendrijos įstatus Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas turi kompetenciją rinkti ir atšaukti Bendrijos valdybą (įstatų 13 punktas). Įstatų 32 ir 34 punktuose numatyta galimybė, kad revizijos komisija gali tiesiogiai sušaukti Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimą. Tačiau galiojančio DNSBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad susirinkimas gali būti šaukiamas revizijos komisijos iniciatyva bendrijos valdybai pateikiant reikalavimą dėl susirinkimo sušaukimo. Teismas nustatė, kad Susirinkimo sušaukimą inicijavo revizijos komisija ir su šiuo reikalavimu iš pradžių kreipėsi į Bendrijos valdybą, tačiau Bendrijos valdyba nusprendė tuo pačiu laiku surengti ir ataskaitinį Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimą ir į Bendrijos valdybos susirinkimo darbotvarkę buvo įtraukti tiek Bendrijos valdybos, tiek revizijos komisijos pasiūlyti klausimai. Pranešimai apie susirinkimą bei darbotvarkė buvo įteikta išdalinant raštiškus pranešimus Bendrijos narių įgaliotiniams. Teismas, ištyręs Susirinkimo protokolą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus nustatė, kad į Susirinkimą atvyko ieškovas (Bendrijos valdybos pirmininkas) ir valdybos nariai, tačiau ieškovas atsisakė registruotis Susirinkimo dalyvių sąraše, nors faktiškai buvo Susirinkimo salėje. Susirinkimo iniciatoriaus revizijos komisijos pirmininkė I. O. pradėjo vesti susirinkimą tik pagal revizijos komisijos pasiūlytą darbotvarkę, kurioje buvo du konkretūs darbotvarkės klausimai: revizijos komisijos pranešimas ir blogai dirbančios valdybos atstatydinimas bei naujos valdybos rinkimai. Bendrijos valdybos pasiūlyti darbotvarkės klausimai nebuvo svarstomi. Teismas sprendė, kad Susirinkimas svarstydamas tik dalį į darbotvarkę įtrauktų klausimų nepažeidė imperatyvaus įstatymo reikalavimo, kad Bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkime gali būti svarstomi tik iš anksto į darbotvarkę įtraukti klausimai. Teismas nustatė, kad, svarstant pirmą darbotvarkės klausimą, revizijos komisijos pirmininkė I. O. perskaitė pranešimą apie Bendrijos valdybos ir jos pirmininko J. K. B. netinkamą darbą ir trukdymą revizijos komisijai atlikti Bendrijos veiklos patikrinimą. Buvo suteikta galimybė susirinkimo dalyviams, įskaitant valdybos narę J. M., pasisakyti. Už Bendrijos valdybos atstatydinimą balsavo įgaliotiniai, turintys 708 balsus, prieš – 198 balsus ir susilaikė įgaliotiniai, turintys 111 balsą, t.y. už nutarimą nubalsavo 69,62 proc. balsų iš 1017 balsavime dalyvavusių įgaliotinių atstovaujamų balsų. Už naujos valdybos išrinkimą balsuota 642 balsų, prieš – 96 balsai, susilaikė – 111 balsų. t.y. už nutarimą nubalsavo 75,62 proc. balsų iš 849 balsavime dalyvavusių įgaliotinių atstovaujamų balsų. Teismas konstatavo, kad balsuojant abiem atvejais kvorumas ½ balsų iš 1515 bendro balsų skaičiaus (758 balsai) buvo, t.y. kvorumas atitiko DNSBĮ 21 straipsnio 3 dalyje nustatytą minimalaus ½ narių atstovavimo reikalavimą. Nurodyti skaičiai patvirtina, kad susirinkime dalyvavusių įgaliotinių skaičius sumažėjo iš susirinkimo išėjus daliai įgaliotinių. Ieškovo argumentai dėl Bendrijos narių R. K. ir R. K. parašų suklastojimo nepagrįsti, nes juos pagal rašytinį įgaliojimą atstovavo kiti įgaliotiniai. D. N. yra Bendrijos narė nuo 1977 metų, todėl ieškovo argumentas, kad ji negalėjo atstovauti Bendrijos narius surinkime, yra nepagrįstas. Ieškovas nurodė, kad susirinkime dalyvavusių įgaliotinių turimų balsų skaičius buvo netikslus, nes į balsų skaičių įtraukti visi butų savininkai, nors pagal DNSBĮ 27 straipsnį Bendrijos nariu gali būti namo, kuriame įsteigta Bendrija, patalpų savininkas, kuris yra įstojęs į Bendriją. Ieškovas nurodė, kad į balsų skaičių neteisėtai buvo įtraukti ir butų savininkų, kurie nėra įstoję į Bendriją, balsai. Teismas konstatavo, kad Susirinkimo sąraše nurodyta, kad iš viso yra 1515 balsai, o protokolo pradžioje nurodyta, kad dalyvių sąraše pasirašė ir Susirinkime dalyvavo 1053 balsus (69,50 proc.) turintys įgaliotiniai. Ieškovas, būdamas Bendrijos pirmininku, turėtų žinoti tikslų Bendrijos narių skaičių ir valdybos rengiamam įgaliotinių susirinkimui pateikti teisingą įgaliotinių atstovaujamų narių (balsų) sąrašą (DNSBĮ 23 str. 3 d.), tačiau ieškovas šios pareigos nevykdė. Ieškovas ir teismui nepateikė tikslaus balsų skaičiaus bei skaičiavimų, kokią įtaką tai turėtų kvorumui ir balsavimo rezultatams. Be to, Bendrijoje buvo susiklosčiusi praktika, kuri buvo įtvirtinta Susirinkimo metu galiojusių Bendrijos įstatų 21-24 punktuose, kad įgaliotiniai atstovauja visus butų savininkus, o ne tik tuos savininkus, kurie formaliai parašė prašymą įstoti į Bendriją. Vadovaujantis tokia balsų skaičiavimo praktika 2009 m. gegužės 21 d. vykusiame įgaliotinių susirinkime pats ieškovas ir atstatydinta valdyba buvo išrinkti dviejų metų kadencijai. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas, kaip neįrodytą, atmetė ieškovo argumentą dėl esminio susirinkimo tvarkos pažeidimo – kvorumo nebuvimo. Nors ieškovas nurodo, kad Susirinkimo metu nebuvo išklausytas jo paaiškinimas dėl revizijos komisijos kaltinimų, tačiau teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo, kad atleidžiamo juridinio asmens valdymo organo dalyviui privalomai turi būti suteikta teisė pasiaiškinti prieš juridinio asmens dalyvių susirinkimą. Susirinkimas pagrįstai išreiškė daugumos Bendrijos narių valią atleisti valdybą. Kasacinės ir apeliacinės instancijų teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad formalus juridinio asmens dalyvių visuotinio susirinkimo sušaukimo ar vedimo tvarkos pažeidimas pats savaime nėra pagrindas pripažinti susirinkimo priimtą nutarimą negaliojančiu ir taip paneigti daugumos balsavusių dalyvių valią.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Ieškovas J. K. B. apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

1. Teismas neapklausė didžiosios dalies trečiųjų asmenų, neįvertino visų įrodymų ir nenurodė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus ignoruoja ir taip pažeidė CPK 179 straipsnį. Teismas nereikalavo papildomų dokumentų, išnagrinėjo bylą pilnai išsiaiškinęs visų esminių bylos aplinkybių. Todėl skundžiamo sprendimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu. Teismui to neatlikus, šį trūkumą gali pašalinti tik apeliacinės instancijos teismas.

2. Teismas klaidingai nustatė, kad „J. M. parodė, jog tarp revizijos komisijos ir ieškovo įvyko asmeninio pobūdžio ginčas, nes ieškovas nedavė revizorėms dokumentų, kurie nesusiję su Bendrijos ūkine veikla.” Realiai J. M. pasisakė tik dėl to, jog revizijos komisijos narės tiesiog nemėgo Bendrijos pirmininko dėl jo asmeninių savybių ir tai buvo pretekstas sukelti inscenizuotą konfliktą, kurį jos panaudojo pretekstu revizijos komisijai nepagrįstai nutraukti darbą. J. M. pažymėjo, jog dokumentai susiję (taip pat ir nesusiję) su Bendrijos ūkine finansine veikla revizijos komisijai buvo teikiami, tačiau buvo gadinti papildomais revizijos komisijos įrašais, kas yra neleistina. Taip pat pažymėjo, jog revizijos komisija pareiškė, jog darbą nutraukė tik dėl to, jog Bendrijos pirmininkas jos narėms nepriimtinas, kaip asmuo, taip parodant antipatiją jam, ir kol jis vadovaus Bendrijai, jos nevykdys revizorėms priskirtino darbo.

3. Teismas klaidingai nustatė, jog A. P. ir P. V. prašė ieškinį atmesti ir kad susirinkimas vyko tinkamai ir sprendimai priimti teisėtai. Realiai A. P. ir P. V. prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, jog susirinkimo sprendimai buvo neteisėti.

4. Teismas klaidingai nustatė, jog revizijos komisija kreipėsi į valdybą su reikalavimu sušaukti įgaliotinių susirinkimą. Iš tikrųjų revizijos komisija reikalavo sušaukti ne įgaliotinių susirinkimą, o bendrą valdybos ir revizijos komisijos posėdį, nenurodydama reikalingų aptarti konkrečių klausimų. Dėl revizijos komisijos destruktyvaus elgesio valdyba posėdžiauti kartu su revizijos komisija atsisakė.

5. Teismas klaidingai pritaikė įstatymo reikalavimą dėl iš anksto svarstymui teiktinų klausimų. Toks įstatymo traktavimas/aiškinimas yra teisingas tik tuo atveju, jeigu nėra pažeista susirinkimų sušaukimo ir organizavimo tvarka. Šiuo atveju buvo pažeista DNSBĮ 21 straipsnio 1 dalis, be to, pirmininkaujantis atsisakė teikti balsavimui klausimą dėl to, kurią darbotvarkę tvirtinti - pasiūlytą valdybos ar revizijos komisijos, atmesdamas siūlymą teikti tai svarstyti susirinkimui. Tuo būdu teismas neužkirto kelio, kad nebūtų pažeisti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos ir teisėtų lūkesčių principai (CK 1.2 str. 1 d.).

6. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus dėl Susirinkimo kvorumo nebuvimo. Nors teismui buvo pateikti asmenų esančių ir nesančių Bendrijos nariais sąrašai, tačiau teismas į juos neatsižvelgė. Teismui taip pat buvo nurodytos aplinkybės dėl R. K. ir A. M. nebuvimo Bendrijos nariais, R. K. ir S. K. įgaliojimų (perįgaliojimų) netinkamumo, tačiau teismas ir į jas neatsižvelgė. Taigi, teismas neištyrė visų bylos aplinkybių ir pažeidė CK 2.137 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2.145 straipsnio 1 ir 2 dalis, CPK 185 straipsnio 1 dalį.

7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas, būdamas Bendrijos pirmininku, turėtų žinoti tikslų Bendrijos narių skaičių ir susirinkimui pateikti teisingą įgaliotinių atstovaujamų narių sąrašą, tačiau ieškovas šios pareigos nevykdė. Teismas neatsižvelgė į ieškovo parodymus, jog iš Juridinių asmenų registro 2009 m. gruodžio 17 d. gauti duomenys buvo panaudoti ir jais buvo remiamasi vykstant balsavimui raštu dėl naujų Bendrijos įstatų. Balsavimo duomenis patikrino notaras ir jam nurodžius buvo pašalinti keli neatitikimai. Nauji Bendrijos įstatai buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre, jie nebuvo apskųsti. Ieškovas teismui taip pat yra nurodęs, jog Susirinkimą pradėjusiai I. O. pateikė įgaliotinių sąrašą su tiksliais jų atstovaujamais Bendrijos narių (balsų) duomenimis, tačiau I. O. sąrašą atsisakė priimti. Taigi, teismas neatsižvelgęs į šiuos ieškovo parodymus, atėmė iš ieškovo galimybę realizuoti rungimosi principą (CPK 12 str.).

8. Teismas be pagrindo pripažino teisėtu D. N. dalyvavimą Susirinkime, nes D. N. iki šiol nėra pateikusi prašymo dėl narystės Bendrijos valdybai ir nėra pasirašiusi Bendrijos narių registravimo knygoje.

9. Teismas, pripažindamas patalpų savininkus, nepareiškusius valios tapti Bendrijos nariais, juos tarsi esančius Bendrijos nariais, nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimo ir pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalis.

10. Teismas, pripažindamas formaliais pažeidimais daugybinius materialinės teisės normų pažeidimus, padarytus Susirinkimo ir teismo proceso metu, pažeidė kooperacijos principą (CPK 8 str.). Teismas, neleisdamas ieškovui laisvai disponuoti procesine teise tikėtis pateiktų įrodymų ištyrimo ir įvertinimo pažeidė dispozityvumo principą (CPK 13 str.).

11. Teismas paliko nenagrinėtą ieškovo prašymą pripažinti visų Susirinkimo dalyvių dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu ir tokiu būdu atsisakė de facto patikrinti kvorumą, nors turėjo visas galimybes tai padaryti. Tokiu būdu teismas pažeidė betarpiškumo principą (CPK 14 str. 1 d.).

12. Teismas neatsižvelgė į ieškovo nurodomas aplinkybes, kad jog Bendrijoje yra kilęs didelis (įskaitant ir trečiajį asmenį I. O.) interesų konfliktas, kad dėl 2008 finansinių metų veiklos revizijos akto yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kt. Teismas, neįvertinęs I. O. interesų konflikto, netinkamai įvertino jos parodymų objektyvumą bei sąžiningumą ir taip pažeidė CPK 185 straipsnio 2 dalį. Revizijos komisijos veiksmai, atlikti pažeidžiant susirinkimų sušaukimo ir organizavimo tvarką bei nušalinant gerai Bendrijos ir visų jos narių interesais dirbančią valdybą, turėjo būti vertinami kaip neteisėtas bandymas užgrobti Bendrijos valdymą, o tai pažeidžia CK 2.87 straipsnio 1 ir 3 dalį.

13. Teismas, palikdamas nenagrinėtu ieškovo prašymą atsižvelgti į prisaikdintų trečiųjų asmenų melagingo liudijimo atvejus ir prašymus patraukti melavusius asmenis baudžiamojon atsakomybėn, pažeidė CPK 184 straipsnio 1 ir 2 dalis, 185 straipsnio 2 dalį.

14. Teismas, palikdamas nenagrinėtus ieškovo prašymus objektyviai atlikti teisminį bylos nagrinėjimą, neužtikrino ieškovo teisėtų interesų gynimo, nes nagrinėdamas bylą ribota apimtimi, pažeidė CPK 6 straipsnį.

15. Teismas nevertino ieškovo pateikto įrodymo, jog Bendrijos revizijos komisija, Susirinkimui ydingai pateikdama jos suformuluotą „blogą“ valdybos darbo įvertinimą ir įtraukdama į susirinkimo darbotvarkę klausimą: „Blogai dirbančios valdybos atstatydinimas ir naujos valdybos rinkimai“ viršijo savo įgaliojimus. Tokiu būdu revizijos komisija priskyrė sau tik įgaliotinių susirinkimo kompetancijai priklausančią teisę vertinti valdybos darbą ir tuo pažeidė DNSBĮ 20 straipsnio 5 punkto reikalavimą. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ginčas kilo ne tik dėl to, ar revizijos komisija tinkamai, ar netinkamai sušaukė susirinkimą, pažeisdama nustatytą tvarką. Ginčas dėl susirinkimo sušaukimo ir organizavimo teisėtumo gali būti visapusiškai išnagrinėtas tik ištyrus, kodėl ir kaip revizijos komisija peržengė jos kompetencijos ribas. Susirinkimo teisėtumo nagrinėjimas taip pat turi remtis ir CK 2.87 straipsnio 1 ir 3 dalimis, tačiau teismas to nepadarė.

16. Taigi, Susirinkimo sprendimai priimti pažeidžiant susirinkimo sušaukimo tvarką, balsų skaičiavimo tvarką, yra neteisėti ir todėl turi būti pripažinti negaliojančiais ab initio.

Tretieji asmenys K. M., E. J., J. M., J. N., L. Š., K. B., Z. K., A. A., J. D., J. L., Č. M., R. D., G. S., A. G., V. Ž., I. Z., P. V., R. N., N. T., A. P., A. V. apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti.

1. Teismas nepagrįstai ir neįvertinęs visų bylos aplinkybių konstatavo kvorumo buvimą ir nepagrįstai nurodė, jog dėl formalių pažeidimų organizuojant Susirinkimą sušauktas Susirinkimas ir priimti sprendimai negali būti pripažinti negaliojančiais.

2 Teismas, neturėdamas įrodymų, padarė nepagrįstą išvadą, jog dauguma įgaliotinių norėjo perrinkti valdybą.

3. Susirinkimas buvo neteisėtas, kadangi buvo pažeista DNSBĮ 21 straipsnio 1 dalis, tuo metu galiojusių Bendrijos įstatų 31 p., t.y. nebuvo laikomasi įgaliotinių susirinkimo sušaukimo ir organizavimo tvarkos. Susirinkimą sušaukė revizijos komisija, jis vyko pagal jos sudarytą darbotvarkę, tačiau revizijos komisija, nė karto nebuvo reikalavusi, kad valdyba sušauktų įgaliotinių susirinkimą įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, revizijos komisija neteisėtai, nepareikalavusi, kad valdyba sukviestų įgaliotinių susirinkimą, ir ją apeidama, peržengė savo kompetencijos ribas bei savo iniciatyva sušaukė susirinkimą. Tokiu būdu, valdybai buvo užkirstas kelias įgaliotinių susirinkime pateikti svarstymui valdybos pasiūlytą darbotvarkę.

4. Revizijos komisija į susirinkimo darbotvarkę įtraukusi klausimą „Blogai dirbančios valdybos atstatydinimas“, suklaidino įgaliotinius, jie buvo priversti svarstyti revizijos primestą nuomonę, suformuluotas klausimas neleido įgaliotiniams pirmiau išklausyti valdybos ataskaitos, ir tik po to ją įvertinti, o įgaliotinių susirinkimas buvo pastūmėtas svarstyti tik valdybos atstatydinimo klausimą. Tuo būdu revizijos komisija pažeidė CK 2.82 straipsnio 3 dalį, DNSBĮ 23 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir tuo metu galiojusių Bendrijos įstatų 51 punktą, taip pat CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintus principus.

5. Nepatikrinus kvorumo prieš balsavimus, po to, kai dalis įgaliotinių paliko salę, buvo neteisingai suskaičiuoti (ar sufalsifikuoti) balsavimo rezultatai. Susirinkimo metu buvo pažeista CK 2.90 straipsnio 2 dalis, kadangi protokole neminimi visi susirinkime įvykę pakeitimai, papildymai, nebuvo perskaičiuoti dalyviai, kuomet didelė dalis įgaliotinių pasitraukė iš susirinkimo, nebuvo patikrintas kvorumas. Taip pat pažeista CK 2.93 straipsnio 6 dalis, kadangi kai posėdžio pirmininkas paskelbė balsavimo rezultatus, daug įgaliotinių reiškė abejonę dėl balsavimo teisėtumo, todėl turėjo įvykti pakartotinis balsavimas. Kadangi balsavimas vyko neskaičiuojant konkrečių balsų, todėl už 2 darbotvarkės klausimą turėjo būti perbalsuota.

6. Neįvertinęs visų įrodymų ir nenurodęs, kodėl vienais įrodymais remiasi, o dėl kitų nepasisako, teismas pažeidė CPK 217 straipsnį.

7. Teismas neatsižvelgė į tai, jog susirinkimo organizavimo tvarka buvo pažeista iš esmės. Teismas nevertino, kad Bendrijos įgaliotinių susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 Bendrijos narių. Teismas nenustatinėjo, kiek iš viso įgaliotinių dalyvavo susirinkime, kiek jų paliko salę prieš prasidedant balsavimui. Pagal DNSBĮ 16 straipsnio 3 dalį Bendrijos nariai registruojami narių registravimo knygoje, tačiau šioje byloje teismui buvo pateikiami tik Bendrijos narių sąrašai, kurie prieštaravo vieni kitiems. Teismas nagrinėdamas bylą, nepašalino prieštaravimų. Bendrijos įgaliotinių, dalyvavusių susirinkime, sąrašas turi būti vertinamas atsižvelgus į kitus faktus, patikrinant ginčijamą asmenų narystę juos apklausiant ir pateikiant kitus įrodymus (CPK 65 str.). Be to, teismas neatsižvelgė į tai, jog Bendrijos valdyba yra renkama 2 metams. Valdybos pirmininko darbo sutartis yra sudaryta šiam laikui ir gali būti nutraukta tik įstatymų nustatyta tvarka. Valdybos atstatydinimas pateikus susirinkimui melagingą informaciją, negali būti pagrindas teismui priimti sprendimą vadovaujantis neribotos diskrecijos taisykle.

8. Taigi, Bendrijos įgaliotinių sprendimai priimti pažeidžiant susirinkimo sušaukimo tvarką, balsų skaičiavimo tvarką, todėl yra neteisėti ir turi būti pripažinti negaliojančiais ab initio.

Tretieji asmenys I. M. O., O. K., O. V., G. S., atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą; pripažinti apeliacinį skundą pasirašiusių E. J., J. M., J. N., K. B., J. L., Č. M., G. S., A. G., V. Ž., P. V., R. N., N. T., A. P. parašus neteisėtais.

Nurodo, kad Bendrijos pirmosios instancijos teisme niekas neatstovavo, taigi teismas vyko be atsakovo. J. K. B. neteisėtai teisme įgaliojo Bendriją atstovauti vyr. buhalterę M. N., kuri yra samdoma darbuotoja, t.y. teisiškai negalėjo atstovauti Bendrijos interesų. Taigi, Bendrijos interesų niekas negynė. Susirinkimas buvo sukviestas ir vyko teisėtai, nepažeidžiant nei įstatymų, nei tuo metu galiojusių Bendrijos įstatų, todėl ir Bendrijos valdyba bei pirmininkas buvo atstatydinti teisėtai. Dėl J. K. B. kaltės revizijos komisija neatliko ūkinės-finansinės veiklos patikrinimo už 2009 m., todėl Bendrijos Susirinkimui negalėjo pateikti 2009 metų Bendrijos ūkinės-finansinės ataskaitos. Šis klausimas nebuvo nagrinėjamas. Susirinkime dalyvavusiems valdybos nariams nebuvo ribojama teisė pasisakyti. Iki Susirinkimo pradžios patikslinti įgaliotinių sąrašai nebuvo pateikti. Bendrijos narių skaičius dirbtinai pakeltas nebuvo, įgaliotinių sąrašai buvo sudaryti remiantis tuo metu galiojančių įstatų 80 ir 81 straipsniais. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Susirinkime reikiamas dalyvių kvorumas buvo (dalyvavo 33 įgaliotiniai, atstovaujantys 1053 butus iš 1515). Susirinkime dalyvavo ir ne Bendrijos nariai, būtent šie žmonės ir paliko susirinkimą. Jie neturėjo balsavimo teisės ir neįtakojo balsavimo rezultatų. Susirinkimo protokolas buvo nustatyta tvarka detaliai ir tiksliai surašytas bei pateiktas Juridinių asmenų registrui. Nepagrįstas ieškovo teiginys apie interesų konfliktą. Revizijos komisija tinkamai atliko Bendrijos finansinės veiklos patikrinimą už 2008 m. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad I. O. buvo ir valdybos, ir revizijos nare tuo pat metu, nes ji visuomet buvo tik revizijos nare. Iš pasirašiusių apeliacinį skundą 21 įgaliotinių 13 įgaliotinių parašai yra neteisėti, nes arba jie nedalyvavo Susirinkime ir negali objektyviai vertinti priimtų sprendimų arba apskritai nėra Bendrijos nariais.

Tretieji asmenys N. K., S. R. K., A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad apeliaciniame skunde ieškovas pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją, netinkamai interpretuoja ginčo santykiams taikomus teisės aktus. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad nauji Bendrijos įstatai( 2010 m. liepos 13 d. įregistruoti Juridinių asmenų registre) nėra apskųsti įstatymo nustatyta tvarka. Tokiu teiginiu ieškovas klaidina teismą, nes Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui yra pateiktas ieškinys dėl minėtų įstatų ir kt. pripažinimo negaliojančiais. Kadangi atsakovas teikė atsiliepimą į minėtą ieškinį, jis yra informuotas apie minėtų apskundimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl Bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo sušaukimo, jo metu priimtų sprendimų teisėtumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta.

Kaip matyti iš bylos aplinkybių, pagrindinė susirinkimo sušaukimo priežastis buvo Bendrijos revizijos komisijos ir valdybos pirmininko (ieškovo) nesutarimai atliekant reviziją. Šių nesutarimų pasekmėje revizijos komisija nutarė 2010 m. kovo 15 d. sušaukti Bendrijos įgaliotinių susirinkimą (t. 1 b.l. 27). Apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimais, Bendrijos narių(įgaliotinių) turimų balsų netinkamu skaičiavimu, susirinkimo vedimo, balsavimo tvarkos pažeidimais.

Tiek pagal Bendrijos įstatus, tiek pagal DNSBĮ 19 straipsnio 1 dalį revizijos komisija nėra Bendrijos valdymo organas, tačiau ji tiek pagal Bendrijos įstatų 32 punktą, tiek pagal DNSBĮ 21 straipsnio 1 dalį turi teisę sušaukti Bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimą. Vienok DNSBĮ 21 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato sąlygą, tik kuriai esant revizijos komisija tokią teisę turi, o būtent – jeigu bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) per mėnesį nuo revizijos komisijos reikalavimo sušaukti bendrijos narių susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia. Pastebėtina, kad tokia sąlyga Bendrijos įstatuose nenumatyta, tačiau tai nesuteikia revizijos komisijai nesilaikyti minėto imperatyvaus įstatyminio reikalavimo.

Tiek iš DNSBĮ 23 straipsnio, tiek iš CK 2.81 – 2.87 straipsnių nuostatų matyti, kad būtent juridinių asmenų valdymo organams yra suteiktos plačios teisės sprendžiant visus juridinių asmenų veiklos klausimus. Kita vertus, valdymo organams taip pat nustatytos ne tik teisės, bet ir atitinkamos pareigos, kurių esmė - veikti tik juridinių asmenų interesais, taip pat yra nustatyta ir valdymo organų narių personalinė materialinė atsakomybė už šių pareigų netinkamą nevykdymą. Taigi, šių nuostatų kontekste logiškai paaiškinama DNSBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtent bendrijos valdybos organų prioritetinė teisė bei pareiga spręsti klausimus dėl susirinkimo sušaukimo, darbotvarkės nustatymo, informacijos susirinkimui pateikimo. Tuo tarpu, kaip minėta, revizijos komisija arba ne mažiau kaip ¼ bendrijos narių (įgaliotinių) teisę sušaukti susirinkimą realizuoti gali tik tuo atveju, kai jiems pateikus tokio pobūdžio reikalavimą bendrijos valdyba(bendrijos pirmininkas) per mėnesį nuo tokio reikalavimo gavimo dienos susirinkimo nesušaukia.

Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės ir nėra ginčo dėl to, kad reikalavimo sušaukti Bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimą revizijos komisija Bendrijos valdybai nebuvo pateikusi. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad susirinkimo sušaukimą inicijavo revizijos komisija ir su šiuo reikalavimu kreipėsi į Bendrijos valdybą. Vienok į bylą yra pateikta, kad 2010 m. vasario 10 d. revizijos komisija reikalavo sušaukti tik valdybos posėdį (t. 1 b.l. 20), o ne susirinkimą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo, jog susirinkimas revizijos komisijos iniciatyva buvo sušauktas pažeidžiant DNSBĮ 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šiame kontekste pastebėtina, kad VĮ Registrų centras Vilniaus filialas atsisakė registruoti susirinkime priimtus sprendimus nurodydamas inter alia neaiškumus, susijusius su minėtos įstatyminės normos tinkamu realizavimu, nurodė, kad toks atsisakymas gali būti apskųstas teismine tvarka (t. 4 b.l. 31-33). Atsisakymas registruoti susirinkime priimtus sprendimus apskųstas teismui nebuvo.

Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, svarstytina, ar toks įstatymo pažeidimas iš tikrųjų būtų pakankamas pagrindas naikinti susirinkime priimtus sprendimus, kai iš bylos duomenų matyti, jog susirinkime dalyvavo dauguma bendrijos narių įgaliotinių (nors pastebėtina, kad šalys teikia prieštaringus duomenis apie jų balsų skaičių, dėl ko ginčijamasi ne tik šioje byloje, bet ir kitose, pavyzdžiui, žr. 2011 m. gegužės 24 d. sprendimą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civ. b. Nr. 2-786-872/2011 - t. 7 b.l. 155-162, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas šių prieštaravimų taip pat nepašalino). Juo labiau, kad teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog juridinio asmens dalyviai turi diskrecijos teisę balsuoti dėl valdybos atleidimo, formalus juridinio asmens dalyvių visuotinio susirinkimo sušaukimo ar vedimo tvarkos pažeidimas pats savaime neturėtų būti vertinamas kaip pagrindas paneigti daugumos valią.

Teisėjų kolegijos nuomone, vienokie ar kitokie pažeidimai galėtų būtų pripažinti formaliais ir nepakankamais priimtų sprendimų naikinimui tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad jie iš tikrųjų yra tik formalūs, taigi, tokie, kurie neturėjo įtakos (arba turėjo itin menką) vienokiai ar kitokiai dalyvių valiai susiformuoti, t.y. ji nebūtų primesta kurio nors iš subjektų, turinčių teisę sušaukti susirinkimą, o būtų susiformavusi pagal galimybes maksimaliai išsiaiškinus visus apsisprendimui turinčius reikšmės oponuojančių pusių argumentus. Nagrinėjamu atveju faktinių susirinkimo sušaukimo ir jo vedimo tvarkos aplinkybių kontekstas pagrindo tokiai išvadai neteikia.

Susirinkime buvo svarstyti tik revizijos komisijos pasiūlyti klausimai. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad susirinkime galėjo būti svarstomi tik iš anksto į darbotvarkę įtraukti klausimai, todėl svarstydamas tik dalį į darbotvarkę įtrauktų klausimų susirinkimas įstatymų nepažeidė. Taigi, viena vertus, teismas iš esmės sutiko, kad svarstytini turėjo būti (ir buvo) revizijos komisijos pateikti klausimai. Kita vertus, teismas teigia, jog susirinkime buvo svarstyta tik dalis į darbotvarkę įtrauktų klausimų, tačiau nepasisakė kokie klausimai dar buvo įtraukti į darbotvarkę (o jiems esant darbotvarkėje, jie turėtų būti svarstomi), bet liko nesvarstyti. Teisėjų kolegijos nuomone, faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad susirinkime galėjo ir turėjo būti svarstomi ne tik revizijos komisijos iškelti klausimai.

Kaip minėta, revizijos komisija reikalavimo sušaukti susirinkimą nepateikė. V. B. valdyba, reaguodama į revizijos komisijos iniciatyvą, 2010 m. kovo 1 d., t.y. prieš dvi savaites iki susirinkimo, nusprendė tą pačią dieną ir tą pačią valandą ten pat sušaukti įgaliotinių susirinkimą. Į valdybos pasiūlytą darbotvarkę buvo įtraukti visi revizijos komisijos pasiūlyti klausimai, taip pat įtraukti valdybos pasiūlyti klausimai, susiję su valdybos darbu ir jo įvertinimu (t. 1 b.l. 29), apie tai buvo informuoti Bendrijos nariai. Pažymėtina, kad tiek pagal įstatymą (DNSBĮ 23 str. 3 d.), tiek pagal Bendrijos įstatų 58 punktą šaukti susirinkimus, parengti susirinkimo darbotvarkę apskritai yra būtent valdybos pareiga. Taigi, galima daryti išvadą, jog faktiškai valdyba pareiškė šaukianti susirinkimą, parengė jo darbotvarkę, į kurią įtraukti ir revizijos komisijos kelti klausimai. Vienok revizijos komisija atsakė, kad įgaliotinių susirinkimas vyks būtent jos kvietimu (t. 1 b.l. 30). Iš susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkimo pirmininką pasiūlė revizijos komisijos pirmininkė, į darbotvarkę buvo įtraukti vien tik revizijos komisijos suformuluoti klausimai, neįtraukiant nė vieno valdybos pasiūlytų klausimų inter alia dėl valdybos ataskaitos (ką valdyba privalo daryti pagal Bendrijos įstatus) ir darbo įvertinimo (t. 3 b.l. 121-133). Pažymėtina, kad šiuo atveju buvo sprendžiamas klausimas ne tik dėl ieškovo, tarp kurio ir revizijos komisijos kilo konfliktas, atstatydinimo, bet dėl visos valdybos atstatydinimo. Tuo tarpu revizijos komisijos iniciatyva į darbotvarkę iš karto įtrauktas klausimas „Dėl blogai dirbančios valdybos atstatydinimo bei naujos valdybos rinkimai“. Ieškovas, nors ir nesiregistravęs, buvo susirinkime, tačiau iš protokolo nematyti, jog susirinkimo metu jam būtų bent pasiūlyta pasisakyti. Taigi, revizijos komisija ne tik pažeisdama DNSBĮ 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus sušaukė susirinkimą, bet ir jo metu, neįtraukdama į darbotvarkę valdybos siūlytų klausimų, apie kuriuos susirinkimo dalyviai buvo informuoti iš anksto, nepagrįstai apribojo valdybos teisę (ir pareigą) teikti susirinkimui savo veiklos ataskaitas, dar daugiau - susirinkimo metu valdybai nebuvo pasiūlyta pateikti informaciją net ir tais darbotvarkės klausimais (DNSBĮ 23 str. 3 d.), kuriuos į darbotvarkę įtraukė revizijos komisija. Nesuteikimas galimybės pasiaiškinti asmenims, kurių darbas svarstomas, teisėjų kolegijos nuomone, visų pirma prieštarautų bendriesiems sąžiningumo ir teisingumo principams, antra, pažeistų įstatymu nustatytą Bendrijos valdybos teisę ir pareigą pateikti visuotiniam susirinkimui ataskaitą bei informaciją susirinkimo darbotvarkės (kokia ji nagrinėjamu atveju bebūtų) klausimais. Dėl to nesutiktina su skundžiamame sprendime nurodytu motyvu, jog nesuteikimas teisės būti išklausytam gali būti pateisinamas tuo, kad teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo suteikti juridinio asmens valdymo organo nariui pasiaiškinti susirinkimo dalyviams.

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad padaryti pažeidimai galėjo turėti ženklią įtaką susirinkime dalyvavusių įgaliotinių valios turiniui balsavimo metu. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad padaryti pažeidimai galėtų būti vertinami tik formaliais, nes ji padaryta iš esmės nesusiejus jų su galima įtaka Bendrijos narių(įgaliotinių) apsisprendimui, kuris gali būti tinkamai priimtas tik susipažinus su abiejų oponuojančių pusių argumentais.

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino DNSBĮ 21 straipsnio 1 dalies pažeidimo, neatsižvelgė į visas susirinkimo eigos faktines aplinkybes, galėjusias turėti įtakos susirinkimo sprendimų priėmimui, virš minėtos aplinkybės neduoda pagrindo pripažinti, kad susirinkimo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Todėl skundžiamas sprendimas naikinamas, priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Dėl minėtų aplinkybių padarius tokią išvadą, kiti apeliacinių skundo argumentai nebėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Pripažinus susirinkimo sušaukimą ir pravedimą neteisėtu, konstatuotinas jo neteisėtumas. Todėl jo metu priimti nutarimai negali būti laikomi teisėtais ir konstatuoti šių nutarimų neteisėtumą atskirai (kaip to prašoma ieškiniu) nėra reikalinga, toks reikalavimas bei jo konstatavimas yra perteklinis.

Ieškinį tenkinant ieškovui ir apeliacinius skundus padavusiems asmenims priteistinos bylinėjimosi išlaidos (260 Lt žyminis mokestis už ieškinį, taip pat žyminiai mokesčiai 260 Lt už ieškovo, 260 Lt už trečiųjų asmenų apeliacinius skundus) (CPK 93 str. 1 d.). Susirinkimas buvo inicijuotas revizijos komisijos narių, todėl šias išlaidas priteisti dar ir iš kitų trečiųjų asmenų nebūtų pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti.

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti 73 – DNSB „Viršuliškės“ 2010 m. kovo 15 d. įgaliotinių susirinkimą neteisėtu ab initio.

Priteisti iš I. M. O., G. S., O. K. žyminį mokestį po 173,33 Lt J. K. B, po 86,67 Lt J. M..