- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-04-08
- Bylos Nr.
- 1-1421-988/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-61128-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Kaltinamasis
- M. R.
teismo posėdyje supaprastinta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje M. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. R. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. jis, 2018 m. gruodžio 27 d., apie 19.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,94 promilės etilo alkoholio), smurtavo artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, kad žodinio konflikto metu sugyventinei E. M. vieną kartą ranka sudavė per veidą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, vieną kartą koja spyrė į galvą, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai E. M. fizinį skausmą.
Tokiais savo veiksmais M. R. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis M. R., ikiteisminio tyrimo apklaustas įtariamuoju, parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. 2018 m. gruodžio 27 d., vakare, apie 19.20 val., tarp jų su A. kilo žodinis konfliktas dėl pavydo, kurio metu jis jai delnu trenkė per veidą, kadangi ji ir toliau ant jo rėkė, jis jai vieną kartą koja spyrė į veidą. Ji sėdėjo ant sofos, todėl kojos aukštai kelti nereikėjo. Labai gailisi dėl to, kas nutiko, sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Pirmos apklausos metu neprisiminė visų įvykio aplinkybių, todėl nepasakė dėl spyrio koja, tačiau dabar atsimena viską ir prisipažįsta dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. (b. l. 45-46)
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos S. M. 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu E. M. pripažinta nukentėjusiąja. (b. l. 18)
Šalies argumentai
Nukentėjusioji E. M. 2018 m. gruodžio 27 d. pareiškime nurodė, kad 2018 m. gruodžio 27 d. jos sugyventinis M. R. sudavė jai per veidą. (b. l. 9-11)
Nukentėjusioji E. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gruodžio 27 d., apie 19.20 val., jos sugyventinis M. R. prieš ją smurtavo. M. R. ranka, tačiau negali pasakyti kuria, trenkė jai per veidą, ji sėdėjo ant lovos. Maždaug po minutės M. R. koja, taip pat negali pasakyti kuria, spyrė jai į galvą, sukeldamas fizinį skausmą. Įvykį matė draugė R., kurios pavardės nežino, gyvenanti Šilo g. Ši buvo kartu su vaiku (b. l. 9-11)
Liudytoja R. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gruodžio 27 d. ji atėjo apie 17-17.30 val. pas A. M., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Atėjo su savo vaiku. Jos su A. bendravo, susitinka gana dažnai. Ji pabuvo pas juos apie 30 min. ar 1 val. ir išėjo namo, kadangi jie vartojo alkoholinius gėrimus, o ji buvo su vaiku. Visi gražiai sėdėjo, bendravo, jokių konfliktų nebuvo. Ji išėjo namo. Kitą dieną, tai yra 2018 m. gruodžio 28 d., jai paskambino A. ir papasakojo, kad vakar jie susipyko, susimušė ir atvažiavo policija. Pasakė, kad M. yra uždarytas, kad pas šią yra mėlynė ir kaip ji dabar eis į darbą. Kaip mušė, nekonkretizavo, apie suduotus smūgius jai nieko nesakė. Po įvykio šią matė maždaug po 2 mėnesių, todėl ant jos sužalojimų jokių nematė. (b. l. 26-27)
Bendrojo pagalbos centro įvykių registracijos kortelėje nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 27 d. 19.25 val. buvo gautas E. M. pranešimas, kad ją sumušė neblaivus vyras. Šiuo metu pranešėja laukia, vaikų nėra. (b. l. 3)
2018 m. gruodžio 27 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nepaimta. (b. l. 10)
2019 m. kovo 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, darytas įvykio vietoje tarnybiniu telefonu. Vaizdo įraše užfiksuota nukentėjusioji E. M. bei jai padaryti sužalojimai. Vaizdo įraše moteris paaiškino, kad patyrė fizinį smurtą. (b. l. 22-23)
Iš alkotesterio kvito Nr. 6810 matyti, kad 2018 m. gruodžio 27 d. 20.06 val. M. R. nustatytas 2,94 promilės neblaivumas. (b. l. 31)
BK 140 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad neginčijamai įrodyta, jog M. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. jis 2018 m. gruodžio 27 d., apie 19.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,94 promilės etilo alkoholio), smurtavo artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, kad žodinio konflikto metu sugyventinei E. M. vieną kartą ranka sudavė per veidą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, vieną kartą koja spyrė į galvą, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai E. M. fizinį skausmą. Tai patvirtina nukentėjusiosios, liudytojos ir kaltinamojo parodymai, kurie atitinka ir papildo vieni kitus, taip pat apžiūros protokole bei Bendrojo pagalbos centro įvykių registracijos kortelėje užfiksuotos aplinkybės, alkotesterio kvitas. Taigi kaltinamojo M. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui.
Kadangi nagrinėjamu atveju yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, šis procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
M. R. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausme (b. l. 79-80). Nukentėjusiajai E. M. pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas 2019 m. kovo 26 d. (b. l. 82). Ji civilinio ieškinio nereiškė.
Prokurorė siūlo kaltinamajam skirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį nuo 22.00 iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, šią bausmę mažinant trečdaliu.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. R., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas, kuriuo buvo sukeltas fizinis skausmas šeimos nariui), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstamą veiką padarė sukėlęs konfliktą, kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus), į M. R. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį: dirbantis (b. l. 77), neteistas (b. l. 52), baustas administracine tvarka (b. l. 53-75). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus prokurorės siūlomą, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę, mažesnę nei jos vidurkis – vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį nuo 22.00 iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 1, 2 dalys, 6 dalies 1 punktas), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72(2) straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, įpareigojant jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, M. R. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
M. R. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio pagrindu nuo 2018 m. gruodžio 27 d. 20.05 val. iki 2018 m. gruodžio 28 d. 11.43 val. (b. l. 29, 32). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 66 straipsniu, į jam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas (viena para), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 47). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
Pripažinti M. R. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 22.00 iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 22.00 iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. gruodžio 27 d. 20.05 val. iki 2018 m. gruodžio 28 d. 11.43 val. (vieną parą, kuri prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, M. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti M. R. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti M. R., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę) nei buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.