Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės ieškinį atsakovui V. P. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas nuosavybės teise įgijo negyvenamąją patalpą – garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini) bendrą plotą sudaro 20,74 kv. m. Atsakovui priklausantis garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Garažas, įskaitant ir jame esantį atsakovui priklausantį garažo boksą, stovi ant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 0,7795 ha. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartį, nėra.

Ieškovė atsakovui paskaičiavo nuomos mokestį už valstybinę žemę, tenkančią proporcingai įsigyto garažo bokso daliai. Pagal teismui pateiktas deklaracijas nustatyta, kad už 2017 metus ieškovė atsakovui apskaičiavo 11,95 Eur sumą už valstybinės žemės nuomą, 2018 metais - 12,24 Eur, 2019 metais – 11,78 Eur. Nuomos pradžią ieškovė laiko 2016 m. gruodžio 31 d. Bendras plotas, nuo kurio ieškovė skaičiavo atsakovui mokėtiną sumą – 0,0032 ha. Žemės nuomos mokesčio tarifais 2017 – 2019 metais nesikeitė ir išliko toks pats – 1,4 proc. Iš deklaracijoje pateiktų duomenų matyti, kad mokestis už valstybinės žemės nuomą laikotarpiu 2017 – 2019 metais skyrėsi dėl to, jog kiekvienais metais kito mokėtojo sklypo (dalies) ir apmokestinamo sklypo (dalies) vertės. Atsakovas buvo kelis kartus informuotas raštu apie prievolę sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Atsakovui buvo siųstos 2017 – 2019 metų deklaracijos, (duomenys neskelbtini) raštas „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio“, (duomenys neskelbtini) Skolos priminimas dėl žemės nuomos mokesčio sumokėjimo atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, tačiau atsakovas žemės nuomos mokesčio nėra sumokėjęs iki šiol.

Dėl reikalavimo priteisti valstybinės žemės nuomos mokestį

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo V. P. 35,97 Eur už valstybinės žemės nuomą. Atsakovas sutinka, kad mokestis už valstybinės žemės nuomą turėtų būti priteistinas, tačiau ginčijo apskaičiuotą žemės nuomos mokesčio dydį. Atsakovo teigimu, apskaičiuojant atsakovui tenkančią apmokestinamo sklypo dalį 0,7795 ha ploto valstybiniame žemės sklype, ieškovė turėjo įtraukti ne tik administracinio pastato ir garažo plotą, bet ir transformatorinės plotą. Taip pat ieškovė netinkamai apskaičiavo jam tenkančią bendro žemės sklypo plotą, nurodydama, kad tai sudaro 0,4 proc. vietoj 0,36 proc., bei žemės sklypo vertę skaičiavo ne pagal VĮ Registrų centras pateiktą vidutinę rinkos vertę.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, tačiau byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovas 2017 – 2019 metais naudojo valstybinę žemę, jis pripažįstą pareigą mokėti mokestį už valstybinės žemės nuomą, nesant sudarytos žemės nuomos sutarties, todėl teismas šiuo klausimu daugiau nepasisako. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl mokesčio dydžio ir jo apskaičiavimo.

Valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.551 straipsnio 2 dalis). CK 6.552 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė nustato valstybinės žemės, išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Taigi, valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ nuostatomis. Konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ 1.4 punktas). Nagrinėjamu atveju garažas, įskaitant ir jame esantį atsakovui priklausantį garažo boksą, stovi ant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), todėl žemės nuomos mokestį administruoja Panevėžio miesto savivaldybės administracija.

Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 1-163 patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 36.1 punktu nustatyta, kad iš asmens, kuris žeme naudojosi nesudaręs valstybinės žemės nuomos sutarties, valstybinės žemės nuomos mokestį turi pradėti mokėti nuo kito mėnesio po nekilnojamojo turto įsigijimo sutarties sudarymo; tokiam naudotojui žemės nuomos mokestis skaičiuojamas už užstatytą žemės sklypą arba už žemės sklypą pagal patvirtintą naudojamo žemės sklypo planą; jeigu asmuo įsigijo ne visą pastatą, o jo dalį, žemės nuomos mokestis skaičiuojamas už žemės sklypą, tenkantį proporcingai įsigytų ar išnuomotų patalpų daliai (pagal inventorizavimo duomenis). Kadangi valstybinė žemės sklypo nuomos sutartis dėl žemės sklypo nuomos su atsakovu sudaryta nebuvo, atsakovas yra įgijęs ne visą garažą, o tik jo dalį (garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės nuomos mokestis atsakovui skaičiuojamas už žemės sklypą, tenkantį proporcingai įsigytų patalpų daliai.

Ieškovė žemės nuomos mokestį atsakovui skaičiavo už statinių užstatytą žemės plotą ir apmokestino 0,0032 ha ploto žemės sklypo dalį. Apmokestinamą žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), plotą ieškovė apskaičiavo nuo bendro pastatų ploto proporcingai atsakovo įsigytoms patalpos tokiu būdu: pastatų bendras plotas – 5716,28 kv. m. (administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 4996,77 kv. m. + garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 719,51 kv. m = 5716,28 kv. m.). Ieškovė į bendrą skaičiuotiną pastatų plotą neįtraukė registro išraše (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodomo pastato – transformatorinės ploto, kurį sudaro 46,25 kv. m. Remiantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Pastatas – transformatorinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal savo paskirtį yra laikoma kilnojamuoju daiktu (Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 2 dalis). Transformatorinė tarnauja pagrindiniams statiniams kaip elektros energijos priėmimo, keitimo ir paskirstymo vieta vartotojams, įskaitant ir atsakovą, todėl nebuvo įtraukta į pastatų bendro ploto skaičiavimą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog pastatas – transformatorinė nors ir yra nurodyta tame pačiame registro išraše (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau jai suteiktas kitas negu žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), adresas, t.y. (duomenys neskelbtini). Atsakovui priklausančio garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrą plotą sudaro 20,74 kv. m. Atsakovo statinio dalis bendrame statinių plote apskaičiuojama tokiu būdu: 20,74 kv. m. x 100 / 5716,28 kv. m. = 0,36 proc. bendro statinio ploto. Nustačius, kiek atsakovo garažas užima bendro statinių ploto, galima apskaičiuoti atsakovui tenkančią valstybinio žemės sklypo apmokestinamą dalį: 77,95 aras (bendras valstybinės žemės plotas) x 0,36 proc. = 0,28 aro arba 0,0028 ha.

Atsakovui priklausančio garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtis – garažų. Garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant ir jame esantį atsakovui priklausantį garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), stovi ant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 1-145 „Dėl Savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. 1-37-2 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo ir Savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. 1-16-46 1, 2 punktų pripažinimo netekusiais galios“ 1.2.4 papunkčiu už individualių garažų už garažų bendrijų žemę nustatė 1,4 proc. žemės vertės valstybinės žemės nuomos mokesčio metinį tarifą. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 17 punktu, informacija apie nustatytus žemės nuomos mokesčio tarifus, sumokėjimo terminus, mokesčio lengvatas viešai skelbiama Savivaldybės interneto puslapyje ir vietinėje spaudoje. Atsakovas apie valstybinės žemės mokesčio tarifą už individualių garažų už garažų bendrijų žemę buvo informuotas ieškovės (duomenys neskelbtini) raštu „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio“ bei pateiktomis deklaracijomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 5.8 papunktyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Minėta teisės akto nuostata paneigia atsakovo teismo posėdžio metu išsakytus pasvarstymus, kad apskaičiuojant valstybinės žemės mokestį turėtų būti remiamasi žemės sklypo vidutine rinkos verte. Teismui pateiktas išrašas iš VĮ Registrų centras apie žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), vidutines rinkos vertes pagal galiojančius žemės verčių žemėlapius. Iš išrašo nustatyta, kad aptariamo 0,7795 ha žemės sklypo vidutinė rinkos vertė pagal 2017 m. sausio 1 d. galiojusius žemės verčių žemėlapius yra 208 000 Eur; 2018 m. vertė pagal 2018 m. sausio 1 d. galiojusius žemės verčių žemėlapius – 213 000 Eur; 2019 m. vertė pagal 2019 m. sausio 1 d. galiojusius žemės verčių žemėlapius – 205 000 Eur. Kadangi atsakovui tenkanti valstybinio žemės sklypo apmokestinama dalis sudaro 0,0028 ha bendro viso žemės sklypo (0,7795 ha) ploto, todėl 2017 metais vidutinė žemės sklypo dalies, tenkančios atsakovui, rinkos vertė – 747,15 Eur (208 000 Eur / 0,7795 ha x 0,0028 ha = 747,15 Eur), 2018 metais – 765,11 Eur, 2019 metais - 736,37 Eur.

Tvarkos aprašo 10 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos mokestis už išnuomotą (naudojamą) ne aukciono būdu žemę skaičiuojamas metams žemės sklypo vertę padauginus iš mokesčio tarifo. Valstybinės žemės nuomos mokestis už 2017 metus apskaičiuojamas tokiu būdu: 747,15 Eur (žemės sklypo dalies vertė) x 1,4 proc. = 10,46 Eur; už 2018 metus – 765,11 Eur (žemės sklypo dalies vertė) x 1,4 proc. = 10,71 Eur; už 2019 metus – 736,37 Eur (žemės sklypo dalies vertė) x 1,4 proc. = 10,31 Eur. Iš viso už 2017 – 2019 metų laikotarpį atsakovas ieškovei už valstybinės žemės nuomą yra skolingas 31,48 Eur. Ieškiniu prašoma priteisti didesnę skolos sumą už valstybinės žemės nuomą, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies.

Dėl reikalavimo priteisti delspinigius

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1,93 Eur delspinigių, apskaičiuotų pagal 0,04 proc. dydį už 180 dienų. Pagal teismui pateiktą mokesčių mokėtojo kortelę ieškovė už 2017 metus atsakovui paskaičiavo 0,74 Eur delspinigių, už 2018 metus – 0,76 Eur, už 2019 metus – 0,43 Eur.

Delspinigiai yra netesybų rūšis. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Taigi, netesybas turi nustatyti įstatymas, šalių susitarimas arba teismas. Teismo įsitikinimu, šios normos pagrindu teismas netesybas gali nustatyti tuomet, kai tokia teismo kompetencija įtvirtinta įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo sudaryta žemės nuomos sutartis, o pareiga mokėti žemės nuomos mokestį kyla iš įstatymo, byloje spręstinas klausimas, ar šioje situacijoje įstatymas nustato pareigą mokėti delspinigius ir atitinkamai nustato jų dydį.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė nustato valstybinės žemės, išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Šią įstatymo nuostatą įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“, kurio 1.1 punkte nurodyta, kad šis nutarimas taikomas nustatant nuomos mokestį už nuomojamą pagal teisės aktus, nustatančius valstybinės žemės nuomos tvarką, valstybinę žemę (išskyrus tarptautinių oro uostų ir valstybinių jūrų uostų žemę); 1.4 punktas įtvirtina, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas.

Nei Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, nei nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“, nenustato pareigos mokėti delspinigius už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį tuo atveju, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis. Taip pat nei minėta įstatymo norma, nei minėtas Vyriausybės nutarimas nenustato tokių delspinigių dydžio ir nepaveda Vyriausybei ar atitinkamai savivaldybių taryboms nustatyti tokį delspinigių dydį. Tokių nuostatų nėra numatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 10 d. nutarime Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“. Be to, nurodytas teisinis reguliavimas taip pat nesuteikia teismui kompetencijos spręsti delspinigių klausimą. Atsižvelgiant į nurodytas teisinio reguliavimo nuostatas, teismo įsitikinimu, nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pareiga mokėti delspinigius už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, kyla iš įstatymo (žr. teisėjos D. B. atskirąją nuomonę dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-313/2018).

Ieškovė, reikalaudama priteisti delspinigius, remiasi Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 1-163 patvirtinto valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos aprašu. Šio aprašo 43 punkte nustatyta, kad už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami 0,04 proc. delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po savivaldybės Tarybos nustatyto žemės nuomos mokesčio sumokėjimo termino. Delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną kalendorinę dieną ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo dieną įskaitytinai. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 1-163 patvirtintas Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos aprašas yra poįstatyminis teisės aktas, kuriuo negali būti nustatoma prievolė mokėti netesybas asmenims. Šis Tvarkos aprašas nustato delspinigių skaičiavimo tvarką, bet ne prievolę juos mokėti. Nagrinėjamu atveju prievolė mokėti netesybas ir teismo kompetencija nustatyti netesybas už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, nenustatyta įstatyme, todėl ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo valstybinės žemės nuomos mokestį, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Už ieškinį mokėtinas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies ir tai sudaro 83 procentus visų ieškovės reikalavimų (visa ieškovės reikalavimų suma - 37,90 Eur; ieškovei priteista – 31,48 Eur; 31,48 Eur x 100 proc. / 37,90 Eur = 83 proc.), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 12,45 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje teismas patyrė 7,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina šių išlaidų dalis proporcinga ieškovės patenkintai reikalavimų daliai, t. y. 5,94 Eur (7,16 Eur x 83 % = 5,94 Eur) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Likusi šių išlaidų dalis, t.y. 1,22 Eur, proporcinga ieškovės atmestiems reikalavimams, nėra priteistina iš ieškovės, kadangi priteistina pašto išlaidų suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės ieškinį atsakovui V. P. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), 31,48 Eur (trisdešimt vieno euro 48 ct) valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2017, 2018 ir 2019 metus ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės, kodas 111104115, esančios adresu: Panevėžys, Laisvės a. 20, naudai.

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), 12,45 Eur (dvylikos eurų 45 ct) žyminį mokestį ir 5,94 Eur (penkis eurus 94 ct) procesinių išlaidų, viso: 18,39 Eur (aštuoniolika eurų 39 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą - 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.