Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2020 m. lapkričio 3 d. gautu pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bresta“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bresta“ nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Finresta“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Bresta“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“ prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Bresta“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė įstatymo normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes konstatavo, kad mažėjant ieškovės turtui, mažėjo ir jos įsipareigojimai, iš debitorių gauti atsiskaitymai buvo panaudoti įmonės naudai, o ieškovės buvusio vadovo perduoti dokumentai yra pakankami iš esmės nustatyti įmonės veiklą, jos turtą ir kita. Ieškovės manymu, atsakovas iš įmonės skolininkų gautus atsiskaitymus pasisavino, o ne panaudojo įmonės veiklai. Teismas, vertindamas, kad debitorių atsiskaitymus gavo įmonė, o ne atsakovas, pažeidė CPK 12, 178 straipsnius, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalį. Taip pat pažymėtina, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir netinkamai. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad bankroto administratoriui perduota pakankamai įmonės dokumentų, nepasisakė apie netinkamai tvarkytą buhalterinę įmonės apskaitą bei tai, kad finansinėje atskaitomybėje nurodyto turto faktiškai nėra, taip pažeidė CPK 12, 178 straipsnius, ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismas nepagrįstai nustatė, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą nebuvo apribotos, nes įsipareigojimai kitiems kreditoriams irgi buvo mažinami. Taip teismas pažeidė CPK 12, 178 straipsnius bei ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.