- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-08
- Bylos Nr.
- 1S-388-487/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00482-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Jolanta Čepukėnienė, Linas Žukauskas
- Kaltinamasis
- D. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aloyzo Kruopio ir Lino Žukausko,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. B. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą, nustatant suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kaltinamojo D. B. sulaikymo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje D. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 183 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2012 m. liepos 23 d. turėdamas tikslą vykdyti prekybą tauriaisiais metalais, o gautas pajamas pasisavinti, taip pat siekdamas nuslėpti savo paties dalyvavimą nusikalstamos veikos – turto pasisavinimo padaryme, organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, steigimą nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančios, vienintele akcininke tapusios S. T. vardu, taip pat ją 2012 m. sausio 10 d. įformino minėtos įmonės statytine (formalia) direktore, įgijusia teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą. Po to, realiai būdamas faktiniu minėtos įmonės direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriame nurodoma, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, disponuodamas bendrovės pažymėjimu, antspaudu, apskaitos ir kitais dokumentais vykdė prekybą tauriaisiais metalais, o gautas pajamas pasisavino, t.y. nurodė statytinei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei S. T. atidaryti banke AB Swedbank atsiskaitomąją sąskaitą, gauti mokėjimo kortelę bei slaptažodžius. Pastarajai įvykdžius D. B. nurodymus ir 2012 m. vasario 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu banke AB Swedbank atidarius atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei gavus mokėjimo kortelę ir slaptažodžius, D. B. juos paėmė savo žinion. Po to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 9 d. iki 2012 m. liepos 23 d. už parduotą taurųjį metalą gavus pinigines lėšas, ne mažiau, kaip 1529758 Lt (443048 EUR), D. B., pasinaudojęs iš S. T. gauta mokėjimo kortele bei slaptažodžiais, laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 22 d. iki 2012 m. liepos 23 d. iš bankomatų paėmė grynais pinigais iš viso 1 243 380 Lt (36108 Eur) minėtai bendrovei priklausančių lėšų, šių pinigų įmonės reikmėms nepanaudojo ir panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Tuo būdu D. B., nesusijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo santykiais, tačiau realiai vadovavęs bendrovei ir ėjęs direktoriaus pareigas, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigines lėšas, iš viso 1243380 LT (360108 Eur), tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 243 380 Lt (360 108 Eur) turtinę žalą.
Taip pat, D. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 4 d. iki 2012 m. gruodžio 28 d. turėdamas tikslą vykdyti prekybą tauriaisiais metalais, o gautas pajamas pasisavinti, taip pat siekdamas nuslėpti savo paties dalyvavimą nusikalstamos veikos – turto pasisavinimo padaryme, organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, steigimą nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančio, vieninteliu akcininku tapusio V. D. vardu, taip pat jį 2012 m. liepos 16 d. įformino minėtos įmonės statytiniu (formaliu) direktoriumi, įgijusiu teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą. Po to, realiai būdamas faktiniu minėtos įmonės direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriame nurodoma, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, disponuodamas bendrovės pažymėjimu, antspaudu, apskaitos ir kitais dokumentais vykdė prekybą tauriaisiais metalais, o gautas pajamas pasisavino, t.y. nurodė statytiniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. D. atidaryti banke AB DNB ir Swedbank banke atsiskaitomąsias sąskaitas, gauti mokėjimo korteles bei slaptažodžius. Pastarajam įvykdžius D. B. nurodymus ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu banke AB Swedbank atidarius atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2012 m. rugpjūčio 1 d. DnB banke atidarius atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) bei gavus mokėjimo korteles ir slaptažodžius, D. B. juos paėmė savo žinion. Po to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 23 d. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d. už parduotą taurųjį metalą į DNB banke atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) gavus piniginių lėšų, ne mažiau, kaip 23220 Lt (6725 Eur), o laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d. į Swedbank atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavus piniginių lėšų ne mažiau, kaip 191501 Lt (55462 Eur), D. B., pasinaudojęs iš V. D. gautomis mokėjimo kortele bei slaptažodžiais, laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki 2012 m. gruodžio 22 d. iš Swedbank atsiskaitomosios sąskaitos per bankomatus paėmė grynais pinigais iš viso 170836 Lt (49477 Eur), o laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 26 d. iki 2012 m. rugsėjo 4 d. iš DNB banko atsiskaitomosios sąskaitos per bankomatus paėmė grynais pinigais iš viso 23130 Lt (6698 Eur) minėtai bendrovei priklausančių lėšų, šių pinigų įmonių reikmėms nepanaudojo ir panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Tuo būdu D. B., nesusijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo santykiais, tačiau realiai vadovavęs bendrovei ir ėjęs direktoriaus pareigas, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigines lėšas, iš viso 193 961 Lt (56175 Eur), tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 193 961 Lt (56 175 Eur) turtinę žalą.
Taip pat, D. B. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad neteisėtai versliškai bei stambiu mastu ėmėsi neteisėtos ūkinės, komercinės veiklos, o būtent: laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 4 d. iki 2012 m. gruodžio 28 d. turėdamas tikslą neteisėtai versliškai vykdyti prekybą tauriaisiais metalais, siekdamas nuslėpti savo paties dalyvavimą minėtos nusikalstamos veikos padaryme, organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, steigimą nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančio, vieninteliu akcininku tapusio V. D. vardu, taip pat jį 2012 m. liepos 16 d. įformino minėtos įmonės statytiniu (formaliu) direktoriumi, įgijusiu teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą. Po to, D. B., nesusijęs su minėta bendrove darbo santykiais, tačiau realiai būdamas faktiniu šios įmonės direktoriumi, disponuodamas bendrovės pažymėjimu, antspaudu, buhalteriniais apskaitos ir kitais dokumentais, laikotarpiu 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d. versliškai bei stambiu mastu vykdė prekybą tauriaisiais metalais, neturėdamas šiai veiklai vykdyti būtino leidimo - Valstybinės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ išduodamo pažymėjimo. Iš viso laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d. iš prekybos tauriaisiais metalais gavo 214719 Lt (62 187 Eur) pajamų.
Taip pat, D. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. siekdamas nuslėpti savo paties dalyvavimą nusikalstamos veikos – apgaulingo apskaitos tvarkymo padaryme, organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, steigimą nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančios, vienintele akcininke tapusios S. T. vardu, taip pat ją 2012 m. sausio 10 d. įformino minėtos įmonės statytine direktore, įgijusia teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą. Po to, realiai būdamas faktiniu minėtos įmonės direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 str. ( galioja nuo 2002 m. sausio 1 d.) reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „.... už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. (galiojo nuo 2002 m. sausio 1 d.) reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, disponuodamas bendrovės antspaudu, buhalteriniais apskaitos ir kitais dokumentais vykdė prekybą tauriaisiais metalais, iš viso iš šios veiklos gavo ne mažiau kaip 1529758 Lt (443048 Eur) pajamų, tačiau jokių su vykdyta veikla susijusių apskaitos ir kitų dokumentų nepateikė, o juos, turėdamas tikslą neatskleisti tikrųjų bendrovės rezultatų, paslėpė. Dėl nurodytų LR Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų pažeidimo negalima buvo nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.
2. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2017 m. gegužės 3 d. nutarimu D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi kaltinamajam D. B., be svarbių priežasčių neatvykusiam į teisiamąjį posėdį 2017 m. spalio 13 d. 9.30 val., kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą. Teismas įvertino, jog kaltinamasis D. B. be pateisinamos priežasties nebuvo atvykęs ir į 2017 m. birželio 29 d. vykusį posėdį, į 2017 m. rugpjūčio 29 d. posėdį buvo atvesdintas policijos pareigūnų. Apie 2017 m. spalio 13 d. 9.30 val. numatytą posėdį kaltinamasis buvo informuotas pasirašytinai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad D. B. kaltinamas dviejų apysunkių ir dviejų sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos (sunkius) yra numatyta tik griežta laisvės atėmimo bausmė, taip pat įvertinęs, jog D. B. anksčiau 5 kartus teistas, teistumas neišnykęs, padarė išvadą, jog kaltinamasis D. B., būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą baudžiamosios bylos teisminį nagrinėjimą, teismas kaltinamajam D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą.
Šalies argumentai
4. Kaltinamasis D. B. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį.
4.1. Skunde nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamąją nutartį, neįvertino, jog jis ikiteisminio tyrimo metu visada laiku atvykdavo į apklausas, taip pat atvyko ir ankstesnį teismo posėdį. Nors 2017 m. rugpjūčio 29 d. pasirašė, kad jam žinomas kito teismo posėdžio laikas - 2017 m. spalio 13 d., į šį posėdį neatvyko, nes teismo posėdžio datos nebuvo pasižymėjęs. Jis dirba dviejose darbovietėse - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl per kasdienius rūpesčius ir darbus pamiršo teismo posėdžio datą. Taip pat nurodo, kad paskirtos kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti jis nepažeidė. Tik sužinojęs apie posėdį, kuriame jis nedalyvavo, telefonu, vėliau ir elektroniniu laišku kreipėsi į bylą nagrinėjantį teismą, paaiškino neatvykimo priežastis, 2017 m. spalio 24 d. pateikė prašymą dėl posėdžio paskyrimo. Į 2017 m. lapkričio 9 d. posėdį jis atvyko, dalyvavo ir vėlesniuose teismo posėdžiuose, tai, pasak kaltinamojo, rodo, kad jis nevengia atvykti į teismą, nesislapsto. Kaltinamasis nurodo ir tai, kad teismas, skundžiama nutartimi paskirdamas griežčiausią kardomąją priemonę, nesvarstė galimybės paskirti kitas kardomąsias priemones.
5. Teismo posėdyje gynėjas prašo kaltinamojo skundą tenkinti, prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas tenkinamas.
7. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi kaltinamajam D. B. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, motyvuojant, kad jis neatvyko į 2017 m. spalio 13 d. teisiamąjį posėdį, svarbių nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių teismui nenurodė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 247 straipsnyje nurodyta, kad, kaltinamajam neatvykus į teisiamąjį posėdį, teismas turi teisę kardomąją priemonę pakeisti griežtesne, tačiau, keisdamas ją į suėmimą, turi vadovautis šios kardomosios priemonės skyrimo taisyklėmis. Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama, tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai motyvavo pagrindą pakeisti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę griežtesne, siekiant LR BPK 119 str. numatytų tikslų, tame tarpe užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą baudžiamosios bylos teisminį nagrinėjimą.
9. Taip pat teismas nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo kaltinamajam D. B. pagrindą. Išvadą apie šio pagrindo buvimą teismas grindė tuo, kad D. B. anksčiau buvo teistas, šioje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių ir sunkių nusikaltimų, už kuriuos numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės, kategorijai. Visgi teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįvertino bylos aplinkybių, reikšmingų siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl kardomosios priemonės pakeitimo griežtesne, visumos.
9.1. Pagal BPK 122 straipsnio 2 dalį pagrindu, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas, atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
9.2. Bylos duomenimis D. B. anksčiau teistas, vienok, vertintina ir tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, išlaiko tris nepilnamečius vaikus, jo teigimu, dirba dviejose darbovietėse - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš ko darytina išvada, kad jis yra saistomas pakankamai tvirtais socialiniais ryšiais. Duomenų apie D. B. ryšius su užsienyje gyvenančiais asmenimis byloje nėra. Vien inkriminuojamų nusikaltimų sunkumo ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės kriterijus vienareikšmiškai negali nulemti pagrindo taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.
10. Nors kaltinamojo elgesys, kai jis, būdamas informuotas apie iš anksto suplanuotą teismo posėdį, į jį neatvyko, yra nepateisinamas, duodantis pagrindą teismui svarstyti klausimą dėl jam paskirtos kardomosios priemonės atitikimo LR BPK 119 str. numatytiems kardomųjų priemonių tikslams, griežčiausios kardomosios priemonės skyrimas ir taikymas turi būti pagrįstas ir proporcingas siekiamiems tikslams. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šiuo metu pagrindas taikyti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą yra išnykęs - kaltinamojo atvykimas į teismą ir dalyvavimas tolesniame bylos nagrinėjime yra užtikrintas, ir realiai neapribojus jo judėjimo laisvės, D. B. paaiškino neatvykimo į teismą aplinkybes, jis niekur nepasislėpė, į vėlesnius teismo posėdžius atvyko, pagrindo pripažinti, kad procesas buvo sąmoningai vilkinamas, nėra.
11. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad išnyko pagrindas D. B. taikyti kardomąją priemonę – suėmimą, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti, netaikant kaltinamajam D. B. griežčiausios kardomosios priemonės, o paliekant galioti jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.Kaltinamojo skundas tenkinamas, o Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas naikinama.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
kaltinamojo D. B. skundą tenkinti.
Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi kaltinamajam D. B. paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą panaikinti ir palikti galioti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.