- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-22
- Bylos Nr.
- 1S-1050-593/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- R. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. S. (R. S.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje 2017 m. spalio 30 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. S. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį - 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2014 m. kovo 6 d., pabaiga – 2018 m. birželio 4 d.
2. Skundžiama nutartimi teismas netvirtino Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, kadangi nepadarė išvados, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
3. Skunde nuteistasis prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir patvirtinti komisijos nutarimą, bei taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų.
3.1. Skunde jis teigia, kad bausmę atlieka ne už labai sunkias pasekmes sukėlusio nusikaltimo padarymą. Jis jau atliko daugiau ne 2/3 paskirtos bausmės, o neatliktos bausmės dalis yra nedidelė (iš 4 m. 3 mėn. bausmės liko tik beveik 7 mėn.). Be to, nuteistasis neišsako rasistinių, užgauliojančių pareiškimų, turi teigiamas nuostatas pataisos namų darbuotojų atžvilgiu, palaiko tvirtus socialinius ryšius, mokosi 12 klasėje, o nusikaltimas, už kurį jis atlieka bausmę, jau įvertintas priimant nuosprendį. Nuteistasis nurodo, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 39 balai, jis įvykdė komisijos nustatytas rekomendacijas, neturi galiojančių nuobaudų, tęsia mokslą ir dalyvauja socialinės reabilitacijos programose.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama galioti.
5. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal šį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5.1. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
5.2. Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija svarstydama nuteistojo R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė neteisingas išvadas apie tai, kad yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdama klausimą dėl R. S. lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistasis atliko įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau vertinant R. S. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2014 m. kovo 6 d., o pirmą kartą skatintas tik 2017 m. kovo 1 d., t. y. pirmą kartą jis paskatintas po beveik trejų metų, skatintas tik du kartus. Tuo tarpu atlikdamas bausmę jis trylika kartų nusižengė pataisos namų vidaus tvarkos taisyklėms, dėl ko dvylika kartų baustas drausmine tvarka. Pirmą nusižengimą jis padarė 2014 m. gegužės 21 d., t. y. praėjus kiek daugiau nei dviem mėnesiams nuo bausmės atlikimo pradžios. Už padarytus pažeidimus nuteistasis du kartus buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę. Paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai patvirtina, kad net bausmės atlikimo laikotarpiu jis nesistengė elgtis nepriekaištingai, yra linkęs pažeisti nustatytą tvarką. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad atsižvelgiant į ankstesnius teistumus, nuteistasis pasirinkdavo situacijas, kurios padidina nusikalstamo elgesio riziką, neformaliąsias nuteistųjų bendrijos tradicijas jis vertina kaip neišvengiamus tarpusavio santykius didelėje žmonių grupėje. Nors nuteistasis savo skunde teigia priešingai, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad socialiniai ryšiai yra silpni. Taip pat išlieka aktualūs nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (ankstesni nusikaltimai); gyvenimo stilius ir draugai (atsižvelgiant į ankstesnius teistumus, nuteistasis pasirinkdavo situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką). Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 49 iki 39 balų, tačiau 19 balų išlieka dinaminiai, kurie dar gali kisti.
5.3. Atsižvelgus į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes kolegija konstatuoja, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu R. S. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau šios aplinkybės yra nepakankamos išvadai, kad R. S. laikysis įstatymų ir nenusikals. Analogišką išvadą padarė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, ši nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo R. S. (R. S.) skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį.
Ši teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.